BDP buvo viena iš pačių svarbiausių ir įtakingiausių devintojo dešimtmečio repo grupių. Vadovaujama vieno iš garsiausių Hip-Hop'o pasaulyje MC KRS-One, grupė tapo politinio ir "hardcore" repo pradininkais bei savo laikmečio kronikininkais. Muzikos srityje BDP buvo pirmieji iš to meto Hip-Hop'o grupių, kurios į savo kūrybą įkomponavo jamaikiečių "ragga" ir "dancehall" stilių. Iš pradžių grupės kūryba buvo susijusi su sunkiu gyvenimu juodaodžių kvartale, buvo repuojama apie žiaurų, bet realų gyvenimą, tačiau po grupės didžėjaus ir KRS-One geriausio draugo Scott LaRock mirties, grupės lyderis pradėjo repuoti visuomeninėmis ir politinėmis temomis, per daug pamokslaudamas. Taip grupė praėjusio dešimtmečio pradžioje prarado gerbėjus ir iširo.
Grupę sudarė KRS-One (Lawrence Krisna Parker, arba tiesiog Kris Parker) ir DJ Scott LaRock (Scott Sterling). Kiek anksčiau grupė vadinosi "Boogie Down Crew", tačiau sumažėjus narių skaičiui iki dviejų 1986-aisiais įgavo galutinį "Boogie Down Productions" pavadinimą. Tais pačiais metais BDP paskelbė apie save išleisdamą pirmą savo pogrindinį singlą "Crack Attack", o kitais metais buvo baigtas ir visas debiutinis BDP albumas "Criminal Minded". Albumas naujai grupei pelnė pagarbą Niujorko gatvėse ir dabar yra vadinamas "hardcore" repo klasika. Tais pačiais 1987-aisiais Pietų Bronkse buvo nušautas Scott LaRock, bandydamas užgesinti įsiplieskusį konfliktą, tačiau tai nesutrugdė BDP toliau egzistuoti. Nors tai buvo didelė netektis, grupė toliau gyvavo su KRS-One, jo broliu Kenny Parker, D-Nice ir Ms. Melodie. Pasirašiusi naują sutartį su "Jive Records" (prieš tai buvo pasirašę su "B. Boy Records") grupė 1988-aisiais išleido "By All Means Necessary". Šis albumas jau buvo paveiktas KRS-One kaip mokytojo rolės, į kurią jis per daug įsijautė. Dar po metų BDP grįžo su dar labiau politizuotu ir intelektualiu albumu "Ghetto Music: The Blueprint Of Hip Hop". Grupė pasipildė dar keliais naujais nariais: Scottie Morris ir Ms. Melodie seserimi "Harmony", tačiau BDP nebepavyko išgauti tokio patrauklaus skambesio, kaip pirmajame albume. 1990-ųjų metų BDP albumas "Edutainment" buvo plačiai kritikuojamas dėl to, kad buvo prikimštas pamokslavimo, kuris užgožė pačią muziką. 1991-ais BDP tęsė darbą ir išleido vieną iš pirmų Hip-Hop'o koncertinių įrašų "Live Hardcore Worldwide"su medžiaga iš gyvų pasirodymų. BDP sugebėjo atstatyti gerą kritikų nuomonę 1992-ais, kai išleido "Sex And Violence", kuris muzikos klausimu buvo sugrįžimas į tesingą kelią, tačiau buvusių gerbėjų rato nebesugebėjo pritraukti. Po grupės iširimo jos lyderis KRS-One pradėjo solinę karjerą, kuri dar ir dabar nesibaigia.
Grupę sudarė KRS-One (Lawrence Krisna Parker, arba tiesiog Kris Parker) ir DJ Scott LaRock (Scott Sterling). Kiek anksčiau grupė vadinosi "Boogie Down Crew", tačiau sumažėjus narių skaičiui iki dviejų 1986-aisiais įgavo galutinį "Boogie Down Productions" pavadinimą. Tais pačiais metais BDP paskelbė apie save išleisdamą pirmą savo pogrindinį singlą "Crack Attack", o kitais metais buvo baigtas ir visas debiutinis BDP albumas "Criminal Minded". Albumas naujai grupei pelnė pagarbą Niujorko gatvėse ir dabar yra vadinamas "hardcore" repo klasika. Tais pačiais 1987-aisiais Pietų Bronkse buvo nušautas Scott LaRock, bandydamas užgesinti įsiplieskusį konfliktą, tačiau tai nesutrugdė BDP toliau egzistuoti. Nors tai buvo didelė netektis, grupė toliau gyvavo su KRS-One, jo broliu Kenny Parker, D-Nice ir Ms. Melodie. Pasirašiusi naują sutartį su "Jive Records" (prieš tai buvo pasirašę su "B. Boy Records") grupė 1988-aisiais išleido "By All Means Necessary". Šis albumas jau buvo paveiktas KRS-One kaip mokytojo rolės, į kurią jis per daug įsijautė. Dar po metų BDP grįžo su dar labiau politizuotu ir intelektualiu albumu "Ghetto Music: The Blueprint Of Hip Hop". Grupė pasipildė dar keliais naujais nariais: Scottie Morris ir Ms. Melodie seserimi "Harmony", tačiau BDP nebepavyko išgauti tokio patrauklaus skambesio, kaip pirmajame albume. 1990-ųjų metų BDP albumas "Edutainment" buvo plačiai kritikuojamas dėl to, kad buvo prikimštas pamokslavimo, kuris užgožė pačią muziką. 1991-ais BDP tęsė darbą ir išleido vieną iš pirmų Hip-Hop'o koncertinių įrašų "Live Hardcore Worldwide"su medžiaga iš gyvų pasirodymų. BDP sugebėjo atstatyti gerą kritikų nuomonę 1992-ais, kai išleido "Sex And Violence", kuris muzikos klausimu buvo sugrįžimas į tesingą kelią, tačiau buvusių gerbėjų rato nebesugebėjo pritraukti. Po grupės iširimo jos lyderis KRS-One pradėjo solinę karjerą, kuri dar ir dabar nesibaigia.