Šveicarija. Bankų, tikslių laikrodžių ir šokolado šalis. Kaip su jų metaline scena? Na, be abejo, „Cerltic Frost“ ten pirmoje vietoje, per amžius amen. Kiti gal puikiai atsimena ir „Coroner“ vardą. Bet jei esi jaunosios kartos atstovas ir metalas tau – maištas prieš kasdienybę ir visuomenę, „Battalion“ turbūt yra tarp tavo mėgiamiausių šios šalies grupių.

Keturi vaikinai iš Ciuricho miesto yra ne šiaip sau jaunuoliai. Jie – tikri thrash metalo maniakai, iki kaulų smegenų besimėgaujantys ir praktikuojantys tai, kuo vis dar žavisi dauguma senosios ilgaplaukių kartos atstovų. Greiti ritmai, laukinis vokalas, užvedanti energija – tai du studijinius albumus jau pristačiusių „Battalion“ bruožai. Žinoma, jų skambesys ne toks purvinas, kokiu prieš kelis dešimtmečius didžiavosi thrash veteranai, bet juk šiandien ir kiaulidėse kuiliai gyvena švariau ir ištaigingiau, nei dalis pasaulio populiacijos. Būtent tam grupė ir sako griežtą NE.

Negali nežavėti ir pačių grupės narių požiūris bei ideologija. Tik pažvelkite į jų dainų pavadinimus: „Thrash Maniacs“, „Headbangers“ arba kad ir „The Fight for Metal“. Tikras, nuoširdus ir nesumeluotas domėjimasis tuo, kas tau atrodo tikra. Panašu, kad net guldamiesi į lovą šie vaikinai nenusimauna savo baltų „kedų“ ir mėgstamų grupių antsiuvais išmargintų „džinsūrų“. O užvis puikiausia yra tai, kad tokia pati tikra yra ir jų kuriama muzika. Tai metalas, praėjęs ugnį ir vandenį. Tai skambesys, kurį daugelis spėjo pamiršti. Bet tokių entuziastų, kaip „Battalion“ dėka, jis vėl kyla it feniksas iš pelenų.

Tiems, kurie skeryčiojasi, jog metalas mirė, šis šveicarų ketvertukas dar parodys, iš kur ragai dygsta. Tai – ne prarastosios kartos muzika. Tai tikros, nesumeluotos emocijos ir galingas purvo krioklys tiesiai jums ant kuprų. Tai karas tiems, kurie bando šokti aukščiau žmogiškosios bambos.

Silvan Etzensperger – gitara, vokalas
Cyril Etzensperger – gitara
Lukas Marti – bosinė gitara
Samuel Riedener – mušamieji