Grupė Bi-2 Rusijoje jau senokai yra tapusi kultine. Jos įkūrėjai Leva ir Šura itin gerai žinomi ne tik dėl savo muzikos, bet ir dėl visokių nemažo populiarumo susilaukusių projektų, bendradarbiavimo su įvairiausiomis roko muzikos scenos žvaigždėmis. Vaikinai, be viso to, filmuojasi kine, vaidina spektakliuose, turi savo laidą radijuje ir čia dėti taško visiškai nežada. O juk visa ši šlovingoji grupės istorija prasidėjo 1988-1989 metais viename Baltarusijos mieste.

Įvadu į grupės istoriją, matyt, reiktų laikyti Levos ir Šuros pažintį Minsko teatro studijoje dar 1985 metais, kai nuo absurdo dramos spektaklių vaikinai nusprendė pasukti muzikos keliu. Pradžioje buvo sugalvotas gana keistas pavadinimas „Ginklo broliai“, po kelių mėnesių pakeistas į „Tiesos krantas“ ir tik galiausiai, kai 1989 lapkričio 10 dieną įvyko pirmas didelis koncertas, grupę jau buvo nuspręsta pavadinti Bi-2. Vienas grupės lyderių Šura taip prisimena grupės gimimo pradžią: „Kai su Leva susipažinome teatro studijoje, nebuvome nusprendę, kad pasuksime į muziką. Tuo metu turėjome daug idėjų su teatru. O paskui... tiesiog užėjo didelė rokenrolo banga. Leva pradėjo rašyti tekstus, jis tada visiškai nedainavo, o aš grojau bosine gitara. Na, ir sukūrėm grupę. Pirmi metai visiškai neįsimintini, buvo visokių atsitiktinių muzikantų… “. Tiesą sakant, grupės populiarumo piko valanda išmušė tik 2000-aisiais, kai BI-2 buvo pakviesti sukurti dainą vėliau itin populiariu tapusiam filmui „Brat – 2“ („Brolis – 2“). Tačiau, netikslu būtų sakyti, kad iki tol grupė buvo niekam nežinoma ir nieko nenuveikė.

1989-1990 BI-2 namų sąlygomis įrašė pirmąjį savo debiutinį kasetinį albumą, pavadinimu „Izmeniki rodini“ („Tėvynės išdavikai“), to paties pavadinimo daina tuo metu buvo tapusi BI-2 vizitine kortele. Beje, vėliau nemažai šio albumo dainų perrašytos iš naujo ir pateko į kitus grupės albumus. Po to grupės istorijoje sekė keletas painiavos, bandymo apsispręsti, keliavimo, ieškojimo etapų. 1991 metais grupės vyrukai persikėlė gyventi į Izraelį. Beje, ten grupės nariai iš pradžių užsiiminėjo visiškai kitais reikalais. Tiesa, po kiek laiko buvo nuspręsta atkurti grupę ir pabandyti muzikuoti. O išvažiuoti iš Baltarusijos, pasak Šuros, tada nuspręsta todėl, kad „Baltarusijoje iš tiesų realizuoti savo muzikinių sugebėjimų buvo neįmanoma“. Tačiau Izraelyje smarkiai „prasimušti“ nepavyko. To priežastis muzikantai aiškina taip: „Izraelyje gyvena 5 mln. žmonių, 1 milijonas iš jų – rusai. Tokia šalis gali išlaikyti viso labo kokias 5-6 super žvaigždes, o kitiems ten nebelieka ką veikti“. Tačiau tuo laikotarpiu kūrybinis procesas vyksta aktyviai – rašomos naujos dainos, kuriama muzika joms, dalyvaujama keliuose roko koncertuose, kur grupė nelieka nepastebėta. Tačiau 1993 metų pabaigoje Šura vėl nusprendžia keisti gyvenamąją vietą ir veiklą, ir patraukia… Australijon, nes „Izraelyje neatranda stimulų tolesnei kūrybinei grupės veiklai“. O Leva ir toliau lieka Izraelyje, tarnauja Izraelio armijoje, dirba kompiuterių grafiku. Nors vaikinai laikinai ir išsiskiria, tačiau grupės ir toliau egzistuoja: dainos kuriamos telefonu.

Vėliau, 1994 metais, Australijoje Šura sukuria savo solinį projektą, pavadinimu „Shura b-2 band“, kurio sudėtis nuolatos kinta. Iš pradžių šis projektas groja pankroką, vėliau pereina į daugiau eksperimentinę muziką, kurioje jungiasi džiazas, alternative, post-punk ir gotika. 1997 rugpjūtį oficialiai nutraukiamas šio projekto egzistavimas ir vėl grįžtama prie grupės BI-2, kurią šiuo metu sudaro Šura ir pianistė Viktorija. Kartu jie sėda prie albumo įrašymo, kuriam žodžius sukūrė Leva. Galiausiai 1998 vasarį į Australiją atvyksta ir Leva. Nuspręsta įrašyti naują albumą, kuriam net pavadinimas jau sugalvotas – „I korabl pliviot“ („Ir laivas plaukia“). Albumas įrašomas studijoje Toyland Recording Studio, tų pačių metų rudenį jis jau paruoštas ir keliauja į Rusijos įrašų kompanijas. 1999 metais vaikinai atvyksta į Rusiją, tačiau nors čia jau žinomos kelios jų dainos, albumo išleisti nepavyksta. Maskvoje ir toliau tęsiama prodiuserių ir muzikantų paieška, nes australiškoji grupės sudėtis čia atvykti negalėjo. Leva taip pasakoja apie šį laikotarpį: „tuo metu tiesiog rengdavome akustinius koncertus, o paskui sugalvojome išmintingą akciją – žurnalistus sukvietėme į kaimą ir prie degtinės ir šašlykų grojome savo dainas, tada žmonės atkreipė į mus dėmesį“. Kita vertus, tą taip vadinamą pastebėjimą ir grupės to meto „sėkmę“ galima vadinti išimtinai virtualia: radijuje grupės dainos skamba gana dažnai, o pasiūlymų išleisti albumą ir koncertinės veiklos – nėra. Tačiau galiausiai grupę pastebėjo tuo metu dar gana nežinomas prodiuseris Aleksandras Ponomariovas ir 1999 metų gruodį grupė pasirodo festivalyje „Našestvije“.

Toliau seka filmo „Brat-2“ („Brolis-2“) projektas. Grupė pakviečiama sukurti dainų filmo takeliui, galiausiai iš kelių šimtų pretendentų atrenkama ir BI-2 dainų. Į filmo muzikinį takelį įėjo 3 BI-2 kompozicijos, tačiau būtent daina „Polkovniku nikto nepišet“ („Pulkininkui niekas nerašo“) tampa kultine. Po to išleidžiami kelių dainų videoklipai ir galiausiai – 2000 metų balandžio 13 dieną grupė pasirašo kontraktą su SONY MUSIC Rusijos atstovybe. Kaip dabar jau žinoma, tai pirmasis Rusijos muzikos istorijoje šou verslo kontraktas. Tų pačių metų gegužį ir pasirodo taip ilgai brandintas BI-2 albumas „I korabl pliviot“ („Ir laivas plaukia“). Vėliau Šura prasitars, kad šis albumas, tai „mūsų 10 metų kelionių, paieškų rezultatas. Žinoma, susijęs ir su Felinio filmu…“. Apskritai, kultūrinės, literatūrinės asociacijos ir tiesioginės sąsajos šios grupės muzikantų yra mėgstamos. Šura sako, jog „menas apskritai yra universalus vidinis dirgiklis. Gera knyga randa atgarsį bet kurio skaitytojo gyvenime. Tačiau asmeniniai išgyvenimai lygiai taip pat svarbūs“. Atlikėjai pasakoja, kad po tam tikromis asociacijomis grįstų dainų pasirodymų sulaukia gausybės fanų laiškų su padėkomis, kad atvėrė jiems vieną ar kitą rašytoją, režisierių… Beje, paklausti, ar pamena apie ką buvo jų pirmoji daina, grupės įkūrėjai nemirktelėję atsako: „žinoma, apie meilę. Beje, apie nelaimingą…“

Taigi 2000-ieji metai tapo grupės žvaigždės valanda – aktyviai dalyvaujama įvairiuose muzikos festivaliuose, surengiamas originalus albumo pristatymas (vienoje mokykloje, paskutinio skambučio renginio metu), įrašinėjamos naujos dainos, prasideda koncertinis turas per Rusiją, Ukrainą, Baltijos šalis (paskutiniais metais koncertuojama jau ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje, Amerikoje), filmuojami vaizdo klipai dainoms, žurnalas VOGUE pakviečia grupę BI-2 fotosesijai, kaip „ryškiausius Rusijos artistus“… Po viso to sekė daugybė įvairiausių muzikinių projektų ir bendradarbiavimo su įvairiausiomis Rusijos roko grupėmis. Tarp kitko, jei jau prakalbome apie roką BI-2 muzikoje, patys muzikantai šia tema yra kalbėję taip: „norėtume akcentuoti, kad mes patys nesame savęs pavadinę roko grupe. Ši etiketė mums prilipo po pirmojo albumo pasirodymo Rusijos rinkoje. Sutinkame, kad daugumą šiame albume esančių dainų galima laisvai priskirti roko stiliui, bet netgi tame albume buvo ir kito stiliaus dainų, pvz., disko-punk. <…> Stengiamės žmonėms duoti skirtingos muzikos, nuo lyriškų baladžių iki kieto roko ir šokių muzikos. Rokas grynąja prasme kaip toks mums nėra įdomus“.

Dar apie bendradarbiavimą. Rusiško roko gerbėjams turėtų būti žinomi šie kolektyvai, su kuriais bendradarbiavo BI-2: „Splin“, „Čičerina“, „Nočnije snaiperi“, „Piknik“, „Agata Kristi“, „Serga“… Beje, bendradarbiauta ir su Latvijos „Brainstorm“. Šitas bendradarbiavimas įvairus – su kai kuriomis grupėmis tesukurta po keletą dainų, su kai kuriomis – ir po albumą išleista ar net koncertų turą surengta. Pavyzdžiui, su „Splin“ - po garsia tapusios dainos „Felini“ įrašymo buvo surengtas turas per Rusiją. Beje, Baltarusijoje ši daina iškart po jos atsiradimo buvo uždrausta, šios šalies prezidentas Lukašenka dainą pavadino „nesveiko gyvenimo būdo propaganda“. Nors ir yra žymi Rusijoje, savo albumus BI-2 ir toliau kurį laiką įrašinėja Australijoje. Jie sako, kad taip daryti „paprasčiau. Ir pigiau“.

Apdovanojimai. Jų begalė. Įvairiausiuose roko festivaliuose, metų renginiuose ir pan. Bet žymiausias, matyt, (kol kas) lieka 2001 metais Monte Carlo gautas Vorld Music Awards apdovanojimas už geriausiai 2000 metais parduotą albumą šalyje. Tai taip pat buvo pirmas kartas Rusijos muzikos istorijoje, kai šios šalies grupė gavo tokį pripažinimą Vakaruose. Atlikėjai ir dabar nuolatos šmėžuoja TV, radijo eteryje, žymiausiuose renginiuose, gauna įvairiausių apdovanojimų… Patys jie to nelinkę sureikšminti ir teigia – „imame visus apdovanojimus tik dėl vienos priežasties: už juos mums nereikia mokėti nė cento. Ir į tas laidas, už pasirodymą kuriose įvairūs artistai moka didelius pinigus, mes nieko nemokam. Ir nematau čia nieko blogo“. Grupė rengia tiek koncertus daugiatūkstantinei savo gerbėjų publikai, tiek keliems šimtams išrinktųjų gerbėjų. Nuolatos koncertuoja klubuose. Patys jie taip kalba: „vieną dieną grojam keliems šimtams klube, kitą – keletui tūkstančių. Pagal energetiką šie koncertai niekuo nesiskiria. Bet kuriuo atveju po pasirodymų tenka atstatyti savo jėgas. Pavyzdžiui, gerti žalią arbatą“. BI-2 itin domisi nuomone ir recenzijomis apie savo koncertus, albumus, aktyviai bendrauja su gerbėjais. Beje, dar turi ir savo laidą pavadinimu „Biologija“ vienoje radijo stotyje. Šioje laidoje jie supažindina klausytojus su pačia įvairiausia šiuolaikine muzika, aptaria skirtingiausius muzikos stilius, kviečiasi į studiją įvairiausių atlikėjų. Patys sako, jog šia savo laida siekia „sukurti alternatyvą dabartiniam radijo formatui. Tiems, kurie pavargo nuo nuolatos skambančių tų pačių dainų, siūlome kažką visiškai kito. Pateikiame tas naujienas, kurias kiti kažkodėl ignoruoja. Čia mums labiausiai gelbsti internetas“.

Paskutinis žinomiausias grupės albumas vadinosi „Moloko“ („Pienas“, 2006), kurio koncepciją įtakojo šiuolaikinio rašytojo Anthony Burgess antiutopija „Prisukamas apelsinas“. Kritikai albumą vadina itin kinematografišku, kitokiu, nei ankstesnieji. Šura ir Leva sako tiesiog nusprendę paeksperimentuoti.

Nors per grupės istoriją pasiekta nemažai, sustoti nežadama. Grupė turi svajonę pakoncertuoti… Mongolijoje. Ir toliau realizuoja save ne tik muzikoje, bet ir kine. Sako, jog sustoti nėra gerai: „kai esi visiškai patenkintas tuo, ką darai – tai labai blogai. Visada egzistuoja tam tikri niuansai, kuriuos norėtum patobulinti. Tai nesibaigiantis procesas. Kiekviename darbe egzistuoja nusibrėžtas taškas, kurį reikia peržengti, tada viskas perauga į daugtaškį…“.

Esamas tekstas

Grupė Bi-2 Rusijoje jau senokai yra tapusi kultine. Jos įkūrėjai Leva ir Šura itin gerai žinomi ne tik dėl savo muzikos, bet ir dėl visokių nemažo populiarumo susilaukusių projektų, bendradarbiavimo su įvairiausiomis roko muzikos scenos žvaigždėmis. Vaikinai, be viso to, filmuojasi kine, vaidina spektakliuose, turi savo laidą radijuje ir čia dėti taško visiškai nežada. O juk visa ši šlovingoji grupės istorija prasidėjo 1988-1989 metais viename Baltarusijos mieste.

Įvadu į grupės istoriją, matyt, reiktų laikyti Levos ir Šuros pažintį Minsko teatro studijoje dar 1985 metais, kai nuo absurdo dramos spektaklių vaikinai nusprendė pasukti muzikos keliu. Pradžioje buvo sugalvotas gana keistas pavadinimas „Ginklo broliai“, po kelių mėnesių pakeistas į „Tiesos krantas“ ir tik galiausiai, kai 1989 lapkričio 10 dieną įvyko pirmas didelis koncertas, grupę jau buvo nuspręsta pavadinti Bi-2. Vienas grupės lyderių Šura taip prisimena grupės gimimo pradžią: „Kai su Leva susipažinome teatro studijoje, nebuvome nusprendę, kad pasuksime į muziką. Tuo metu turėjome daug idėjų su teatru. O paskui... tiesiog užėjo didelė rokenrolo banga. Leva pradėjo rašyti tekstus, jis tada visiškai nedainavo, o aš grojau bosine gitara. Na, ir sukūrėm grupę. Pirmi metai visiškai neįsimintini, buvo visokių atsitiktinių muzikantų… “. Tiesą sakant, grupės populiarumo piko valanda išmušė tik 2000-aisiais, kai BI-2 buvo pakviesti sukurti dainą vėliau itin populiariu tapusiam filmui „Brat – 2“ („Brolis – 2“). Tačiau, netikslu būtų sakyti, kad iki tol grupė buvo niekam nežinoma ir nieko nenuveikė.

1989-1990 BI-2 namų sąlygomis įrašė pirmąjį savo debiutinį kasetinį albumą, pavadinimu „Izmeniki rodini“ („Tėvynės išdavikai“), to paties pavadinimo daina tuo metu buvo tapusi BI-2 vizitine kortele. Beje, vėliau nemažai šio albumo dainų perrašytos iš naujo ir pateko į kitus grupės albumus. Po to grupės istorijoje sekė keletas painiavos, bandymo apsispręsti, keliavimo, ieškojimo etapų. 1991 metais grupės vyrukai persikėlė gyventi į Izraelį. Beje, ten grupės nariai iš pradžių užsiiminėjo visiškai kitais reikalais. Tiesa, po kiek laiko buvo nuspręsta atkurti grupę ir pabandyti muzikuoti. O išvažiuoti iš Baltarusijos, pasak Šuros, tada nuspręsta todėl, kad „Baltarusijoje iš tiesų realizuoti savo muzikinių sugebėjimų buvo neįmanoma“. Tačiau Izraelyje smarkiai „prasimušti“ nepavyko. To priežastis muzikantai aiškina taip: „Izraelyje gyvena 5 mln. žmonių, 1 milijonas iš jų – rusai. Tokia šalis gali išlaikyti viso labo kokias 5-6 super žvaigždes, o kitiems ten nebelieka ką veikti“. Tačiau tuo laikotarpiu kūrybinis procesas vyksta aktyviai – rašomos naujos dainos, kuriama muzika joms, dalyvaujama keliuose roko koncertuose, kur grupė nelieka nepastebėta. Tačiau 1993 metų pabaigoje Šura vėl nusprendžia keisti gyvenamąją vietą ir veiklą, ir patraukia… Australijon, nes „Izraelyje neatranda stimulų tolesnei kūrybinei grupės veiklai“. O Leva ir toliau lieka Izraelyje, tarnauja Izraelio armijoje, dirba kompiuterių grafiku. Nors vaikinai laikinai ir išsiskiria, tačiau grupės ir toliau egzistuoja: dainos kuriamos telefonu.

Vėliau, 1994 metais, Australijoje Šura sukuria savo solinį projektą, pavadinimu „Shura b-2 band“, kurio sudėtis nuolatos kinta. Iš pradžių šis projektas groja pankroką, vėliau pereina į daugiau eksperimentinę muziką, kurioje jungiasi džiazas, alternative, post-punk ir gotika. 1997 rugpjūtį oficialiai nutraukiamas šio projekto egzistavimas ir vėl grįžtama prie grupės BI-2, kurią šiuo metu sudaro Šura ir pianistė Viktorija. Kartu jie sėda prie albumo įrašymo, kuriam žodžius sukūrė Leva. Galiausiai 1998 vasarį į Australiją atvyksta ir Leva. Nuspręsta įrašyti naują albumą, kuriam net pavadinimas jau sugalvotas – „I korabl pliviot“ („Ir laivas plaukia“). Albumas įrašomas studijoje Toyland Recording Studio, tų pačių metų rudenį jis jau paruoštas ir keliauja į Rusijos įrašų kompanijas. 1999 metais vaikinai atvyksta į Rusiją, tačiau nors čia jau žinomos kelios jų dainos, albumo išleisti nepavyksta. Maskvoje ir toliau tęsiama prodiuserių ir muzikantų paieška, nes australiškoji grupės sudėtis čia atvykti negalėjo. Leva taip pasakoja apie šį laikotarpį: „tuo metu tiesiog rengdavome akustinius koncertus, o paskui sugalvojome išmintingą akciją – žurnalistus sukvietėme į kaimą ir prie degtinės ir šašlykų grojome savo dainas, tada žmonės atkreipė į mus dėmesį“. Kita vertus, tą taip vadinamą pastebėjimą ir grupės to meto „sėkmę“ galima vadinti išimtinai virtualia: radijuje grupės dainos skamba gana dažnai, o pasiūlymų išleisti albumą ir koncertinės veiklos – nėra. Tačiau galiausiai grupę pastebėjo tuo metu dar gana nežinomas prodiuseris Aleksandras Ponomariovas ir 1999 metų gruodį grupė pasirodo festivalyje „Našestvije“.

Toliau seka filmo „Brat-2“ („Brolis-2“) projektas. Grupė pakviečiama sukurti dainų filmo takeliui, galiausiai iš kelių šimtų pretendentų atrenkama ir BI-2 dainų. Į filmo muzikinį takelį įėjo 3 BI-2 kompozicijos, tačiau būtent daina „Polkovniku nikto nepišet“ („Pulkininkui niekas nerašo“) tampa kultine. Po to išleidžiami kelių dainų videoklipai ir galiausiai – 2000 metų balandžio 13 dieną grupė pasirašo kontraktą su SONY MUSIC Rusijos atstovybe. Kaip dabar jau žinoma, tai pirmasis Rusijos muzikos istorijoje šou verslo kontraktas. Tų pačių metų gegužį ir pasirodo taip ilgai brandintas BI-2 albumas „I korabl pliviot“ („Ir laivas plaukia“). Vėliau Šura prasitars, kad šis albumas, tai „mūsų 10 metų kelionių, paieškų rezultatas. Žinoma, susijęs ir su Felinio filmu…“. Apskritai, kultūrinės, literatūrinės asociacijos ir tiesioginės sąsajos šios grupės muzikantų yra mėgstamos. Šura sako, jog „menas apskritai yra universalus vidinis dirgiklis. Gera knyga randa atgarsį bet kurio skaitytojo gyvenime. Tačiau asmeniniai išgyvenimai lygiai taip pat svarbūs“. Atlikėjai pasakoja, kad po tam tikromis asociacijomis grįstų dainų pasirodymų sulaukia gausybės fanų laiškų su padėkomis, kad atvėrė jiems vieną ar kitą rašytoją, režisierių… Beje, paklausti, ar pamena apie ką buvo jų pirmoji daina, grupės įkūrėjai nemirktelėję atsako: „žinoma, apie meilę. Beje, apie nelaimingą…“

Taigi 2000-ieji metai tapo grupės žvaigždės valanda – aktyviai dalyvaujama įvairiuose muzikos festivaliuose, surengiamas originalus albumo pristatymas (vienoje mokykloje, paskutinio skambučio renginio metu), įrašinėjamos naujos dainos, prasideda koncertinis turas per Rusiją, Ukrainą, Baltijos šalis (paskutiniais metais koncertuojama jau ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje, Amerikoje), filmuojami vaizdo klipai dainoms, žurnalas VOGUE pakviečia grupę BI-2 fotosesijai, kaip „ryškiausius Rusijos artistus“… Po viso to sekė daugybė įvairiausių muzikinių projektų ir bendradarbiavimo su įvairiausiomis Rusijos roko grupėmis. Tarp kitko, jei jau prakalbome apie roką BI-2 muzikoje, patys muzikantai šia tema yra kalbėję taip: „norėtume akcentuoti, kad mes patys nesame savęs pavadinę roko grupe. Ši etiketė mums prilipo po pirmojo albumo pasirodymo Rusijos rinkoje. Sutinkame, kad daugumą šiame albume esančių dainų galima laisvai priskirti roko stiliui, bet netgi tame albume buvo ir kito stiliaus dainų, pvz., disko-punk. Stengiamės žmonėms duoti skirtingos muzikos, nuo lyriškų baladžių iki kieto roko ir šokių muzikos. Rokas grynąja prasme kaip toks mums nėra įdomus“.

Dar apie bendradarbiavimą. Rusiško roko gerbėjams turėtų būti žinomi šie kolektyvai, su kuriais bendradarbiavo BI-2: „Splin“, „Čičerina“, „Nočnije snaiperi“, „Piknik“, „Agata Kristi“, „Serga“… Beje, bendradarbiauta ir su Latvijos „Brainstorm“. Šitas bendradarbiavimas įvairus – su kai kuriomis grupėmis tesukurta po keletą dainų, su kai kuriomis – ir po albumą išleista ar net koncertų turą surengta. Pavyzdžiui, su „Splin“ - po garsia tapusios dainos „Felini“ įrašymo buvo surengtas turas per Rusiją. Beje, Baltarusijoje ši daina iškart po jos atsiradimo buvo uždrausta, šios šalies prezidentas Lukašenka dainą pavadino „nesveiko gyvenimo būdo propaganda“. Nors ir yra žymi Rusijoje, savo albumus BI-2 ir toliau kurį laiką įrašinėja Australijoje. Jie sako, kad taip daryti „paprasčiau. Ir pigiau“.

Apdovanojimai. Jų begalė. Įvairiausiuose roko festivaliuose, metų renginiuose ir pan. Bet žymiausias, matyt, (kol kas) lieka 2001 metais Monte Carlo gautas Vorld Music Awards apdovanojimas už geriausiai 2000 metais parduotą albumą šalyje. Tai taip pat buvo pirmas kartas Rusijos muzikos istorijoje, kai šios šalies grupė gavo tokį pripažinimą Vakaruose. Atlikėjai ir dabar nuolatos šmėžuoja TV, radijo eteryje, žymiausiuose renginiuose, gauna įvairiausių apdovanojimų… Patys jie to nelinkę sureikšminti ir teigia – „imame visus apdovanojimus tik dėl vienos priežasties: už juos mums nereikia mokėti nė cento. Ir į tas laidas, už pasirodymą kuriose įvairūs artistai moka didelius pinigus, mes nieko nemokam. Ir nematau čia nieko blogo“. Grupė rengia tiek koncertus daugiatūkstantinei savo gerbėjų publikai, tiek keliems šimtams išrinktųjų gerbėjų. Nuolatos koncertuoja klubuose. Patys jie taip kalba: „vieną dieną grojam keliems šimtams klube, kitą – keletui tūkstančių. Pagal energetiką šie koncertai niekuo nesiskiria. Bet kuriuo atveju po pasirodymų tenka atstatyti savo jėgas. Pavyzdžiui, gerti žalią arbatą“. BI-2 itin domisi nuomone ir recenzijomis apie savo koncertus, albumus, aktyviai bendrauja su gerbėjais. Beje, dar turi ir savo laidą pavadinimu „Biologija“ vienoje radijo stotyje. Šioje laidoje jie supažindina klausytojus su pačia įvairiausia šiuolaikine muzika, aptaria skirtingiausius muzikos stilius, kviečiasi į studiją įvairiausių atlikėjų. Patys sako, jog šia savo laida siekia „sukurti alternatyvą dabartiniam radijo formatui. Tiems, kurie pavargo nuo nuolatos skambančių tų pačių dainų, siūlome kažką visiškai kito. Pateikiame tas naujienas, kurias kiti kažkodėl ignoruoja. Čia mums labiausiai gelbsti internetas“.

Paskutinis žinomiausias grupės albumas vadinosi „Moloko“ („Pienas“, 2006), kurio koncepciją įtakojo šiuolaikinio rašytojo Anthony Burgess antiutopija „Prisukamas apelsinas“. Kritikai albumą vadina itin kinematografišku, kitokiu, nei ankstesnieji. Šura ir Leva sako tiesiog nusprendę paeksperimentuoti.

Nors per grupės istoriją pasiekta nemažai, sustoti nežadama. Grupė turi svajonę pakoncertuoti… Mongolijoje. Ir toliau realizuoja save ne tik muzikoje, bet ir kine. Sako, jog sustoti nėra gerai: „kai esi visiškai patenkintas tuo, ką darai – tai labai blogai. Visada egzistuoja tam tikri niuansai, kuriuos norėtum patobulinti. Tai nesibaigiantis procesas. Kiekviename darbe egzistuoja nusibrėžtas taškas, kurį reikia peržengti, tada viskas perauga į daugtaškį…“.

Siūlomas pataisytas variantas
Grupė Bi-2 Rusijoje jau senokai yra tapusi kultine. Jos įkūrėjai Leva ir Šura itin gerai žinomi ne tik dėl savo muzikos, bet ir dėl visokių nemažo populiarumo susilaukusių projektų, bendradarbiavimo su įvairiausiomis roko muzikos scenos žvaigždėmis. Vaikinai, be viso to, filmuojasi kine, vaidina spektakliuose, turi savo laidą radijuje ir čia dėti taško visiškai nežada. O juk visa ši šlovingoji grupės istorija prasidėjo 1988-1989 metais viename Baltarusijos mieste. Įvadu į grupės istoriją, matyt, reiktų laikyti Levos ir Šuros pažintį Minsko teatro studijoje dar 1985 metais, kai nuo absurdo dramos spektaklių vaikinai nusprendė pasukti muzikos keliu. Pradžioje buvo sugalvotas gana keistas pavadinimas „Ginklo broliai“, po kelių mėnesių pakeistas į „Tiesos krantas“ ir tik galiausiai, kai 1989 lapkričio 10 dieną įvyko pirmas didelis koncertas, grupę jau buvo nuspręsta pavadinti Bi-2. Vienas grupės lyderių Šura taip prisimena grupės gimimo pradžią: „Kai su Leva susipažinome teatro studijoje, nebuvome nusprendę, kad pasuksime į muziką. Tuo metu turėjome daug idėjų su teatru. O paskui... tiesiog užėjo didelė rokenrolo banga. Leva pradėjo rašyti tekstus, jis tada visiškai nedainavo, o aš grojau bosine gitara. Na, ir sukūrėm grupę. Pirmi metai visiškai neįsimintini, buvo visokių atsitiktinių muzikantų… “. Tiesą sakant, grupės populiarumo piko valanda išmušė tik 2000-aisiais, kai BI-2 buvo pakviesti sukurti dainą vėliau itin populiariu tapusiam filmui „Brat – 2“ („Brolis – 2“). Tačiau, netikslu būtų sakyti, kad iki tol grupė buvo niekam nežinoma ir nieko nenuveikė. 1989-1990 BI-2 namų sąlygomis įrašė pirmąjį savo debiutinį kasetinį albumą, pavadinimu „Izmeniki rodini“ („Tėvynės išdavikai“), to paties pavadinimo daina tuo metu buvo tapusi BI-2 vizitine kortele. Beje, vėliau nemažai šio albumo dainų perrašytos iš naujo ir pateko į kitus grupės albumus. Po to grupės istorijoje sekė keletas painiavos, bandymo apsispręsti, keliavimo, ieškojimo etapų. 1991 metais grupės vyrukai persikėlė gyventi į Izraelį. Beje, ten grupės nariai iš pradžių užsiiminėjo visiškai kitais reikalais. Tiesa, po kiek laiko buvo nuspręsta atkurti grupę ir pabandyti muzikuoti. O išvažiuoti iš Baltarusijos, pasak Šuros, tada nuspręsta todėl, kad „Baltarusijoje iš tiesų realizuoti savo muzikinių sugebėjimų buvo neįmanoma“. Tačiau Izraelyje smarkiai „prasimušti“ nepavyko. To priežastis muzikantai aiškina taip: „Izraelyje gyvena 5 mln. žmonių, 1 milijonas iš jų – rusai. Tokia šalis gali išlaikyti viso labo kokias 5-6 super žvaigždes, o kitiems ten nebelieka ką veikti“. Tačiau tuo laikotarpiu kūrybinis procesas vyksta aktyviai – rašomos naujos dainos, kuriama muzika joms, dalyvaujama keliuose roko koncertuose, kur grupė nelieka nepastebėta. Tačiau 1993 metų pabaigoje Šura vėl nusprendžia keisti gyvenamąją vietą ir veiklą, ir patraukia… Australijon, nes „Izraelyje neatranda stimulų tolesnei kūrybinei grupės veiklai“. O Leva ir toliau lieka Izraelyje, tarnauja Izraelio armijoje, dirba kompiuterių grafiku. Nors vaikinai laikinai ir išsiskiria, tačiau grupės ir toliau egzistuoja: dainos kuriamos telefonu. Vėliau, 1994 metais, Australijoje Šura sukuria savo solinį projektą, pavadinimu „Shura b-2 band“, kurio sudėtis nuolatos kinta. Iš pradžių šis projektas groja pankroką, vėliau pereina į daugiau eksperimentinę muziką, kurioje jungiasi džiazas, alternative, post-punk ir gotika. 1997 rugpjūtį oficialiai nutraukiamas šio projekto egzistavimas ir vėl grįžtama prie grupės BI-2, kurią šiuo metu sudaro Šura ir pianistė Viktorija. Kartu jie sėda prie albumo įrašymo, kuriam žodžius sukūrė Leva. Galiausiai 1998 vasarį į Australiją atvyksta ir Leva. Nuspręsta įrašyti naują albumą, kuriam net pavadinimas jau sugalvotas – „I korabl pliviot“ („Ir laivas plaukia“). Albumas įrašomas studijoje Toyland Recording Studio, tų pačių metų rudenį jis jau paruoštas ir keliauja į Rusijos įrašų kompanijas. 1999 metais vaikinai atvyksta į Rusiją, tačiau nors čia jau žinomos kelios jų dainos, albumo išleisti nepavyksta. Maskvoje ir toliau tęsiama prodiuserių ir muzikantų paieška, nes australiškoji grupės sudėtis čia atvykti negalėjo. Leva taip pasakoja apie šį laikotarpį: „tuo metu tiesiog rengdavome akustinius koncertus, o paskui sugalvojome išmintingą akciją – žurnalistus sukvietėme į kaimą ir prie degtinės ir šašlykų grojome savo dainas, tada žmonės atkreipė į mus dėmesį“. Kita vertus, tą taip vadinamą pastebėjimą ir grupės to meto „sėkmę“ galima vadinti išimtinai virtualia: radijuje grupės dainos skamba gana dažnai, o pasiūlymų išleisti albumą ir koncertinės veiklos – nėra. Tačiau galiausiai grupę pastebėjo tuo metu dar gana nežinomas prodiuseris Aleksandras Ponomariovas ir 1999 metų gruodį grupė pasirodo festivalyje „Našestvije“. Toliau seka filmo „Brat-2“ („Brolis-2“) projektas. Grupė pakviečiama sukurti dainų filmo takeliui, galiausiai iš kelių šimtų pretendentų atrenkama ir BI-2 dainų. Į filmo muzikinį takelį įėjo 3 BI-2 kompozicijos, tačiau būtent daina „Polkovniku nikto nepišet“ („Pulkininkui niekas nerašo“) tampa kultine. Po to išleidžiami kelių dainų videoklipai ir galiausiai – 2000 metų balandžio 13 dieną grupė pasirašo kontraktą su SONY MUSIC Rusijos atstovybe. Kaip dabar jau žinoma, tai pirmasis Rusijos muzikos istorijoje šou verslo kontraktas. Tų pačių metų gegužį ir pasirodo taip ilgai brandintas BI-2 albumas „I korabl pliviot“ („Ir laivas plaukia“). Vėliau Šura prasitars, kad šis albumas, tai „mūsų 10 metų kelionių, paieškų rezultatas. Žinoma, susijęs ir su Felinio filmu…“. Apskritai, kultūrinės, literatūrinės asociacijos ir tiesioginės sąsajos šios grupės muzikantų yra mėgstamos. Šura sako, jog „menas apskritai yra universalus vidinis dirgiklis. Gera knyga randa atgarsį bet kurio skaitytojo gyvenime. Tačiau asmeniniai išgyvenimai lygiai taip pat svarbūs“. Atlikėjai pasakoja, kad po tam tikromis asociacijomis grįstų dainų pasirodymų sulaukia gausybės fanų laiškų su padėkomis, kad atvėrė jiems vieną ar kitą rašytoją, režisierių… Beje, paklausti, ar pamena apie ką buvo jų pirmoji daina, grupės įkūrėjai nemirktelėję atsako: „žinoma, apie meilę. Beje, apie nelaimingą…“ Taigi 2000-ieji metai tapo grupės žvaigždės valanda – aktyviai dalyvaujama įvairiuose muzikos festivaliuose, surengiamas originalus albumo pristatymas (vienoje mokykloje, paskutinio skambučio renginio metu), įrašinėjamos naujos dainos, prasideda koncertinis turas per Rusiją, Ukrainą, Baltijos šalis (paskutiniais metais koncertuojama jau ne tik Rusijoje, bet ir visoje Europoje, Amerikoje), filmuojami vaizdo klipai dainoms, žurnalas VOGUE pakviečia grupę BI-2 fotosesijai, kaip „ryškiausius Rusijos artistus“… Po viso to sekė daugybė įvairiausių muzikinių projektų ir bendradarbiavimo su įvairiausiomis Rusijos roko grupėmis. Tarp kitko, jei jau prakalbome apie roką BI-2 muzikoje, patys muzikantai šia tema yra kalbėję taip: „norėtume akcentuoti, kad mes patys nesame savęs pavadinę roko grupe. Ši etiketė mums prilipo po pirmojo albumo pasirodymo Rusijos rinkoje. Sutinkame, kad daugumą šiame albume esančių dainų galima laisvai priskirti roko stiliui, bet netgi tame albume buvo ir kito stiliaus dainų, pvz., disko-punk. Stengiamės žmonėms duoti skirtingos muzikos, nuo lyriškų baladžių iki kieto roko ir šokių muzikos. Rokas grynąja prasme kaip toks mums nėra įdomus“. Dar apie bendradarbiavimą. Rusiško roko gerbėjams turėtų būti žinomi šie kolektyvai, su kuriais bendradarbiavo BI-2: „Splin“, „Čičerina“, „Nočnije snaiperi“, „Piknik“, „Agata Kristi“, „Serga“… Beje, bendradarbiauta ir su Latvijos „Brainstorm“. Šitas bendradarbiavimas įvairus – su kai kuriomis grupėmis tesukurta po keletą dainų, su kai kuriomis – ir po albumą išleista ar net koncertų turą surengta. Pavyzdžiui, su „Splin“ - po garsia tapusios dainos „Felini“ įrašymo buvo surengtas turas per Rusiją. Beje, Baltarusijoje ši daina iškart po jos atsiradimo buvo uždrausta, šios šalies prezidentas Lukašenka dainą pavadino „nesveiko gyvenimo būdo propaganda“. Nors ir yra žymi Rusijoje, savo albumus BI-2 ir toliau kurį laiką įrašinėja Australijoje. Jie sako, kad taip daryti „paprasčiau. Ir pigiau“. Apdovanojimai. Jų begalė. Įvairiausiuose roko festivaliuose, metų renginiuose ir pan. Bet žymiausias, matyt, (kol kas) lieka 2001 metais Monte Carlo gautas Vorld Music Awards apdovanojimas už geriausiai 2000 metais parduotą albumą šalyje. Tai taip pat buvo pirmas kartas Rusijos muzikos istorijoje, kai šios šalies grupė gavo tokį pripažinimą Vakaruose. Atlikėjai ir dabar nuolatos šmėžuoja TV, radijo eteryje, žymiausiuose renginiuose, gauna įvairiausių apdovanojimų… Patys jie to nelinkę sureikšminti ir teigia – „imame visus apdovanojimus tik dėl vienos priežasties: už juos mums nereikia mokėti nė cento. Ir į tas laidas, už pasirodymą kuriose įvairūs artistai moka didelius pinigus, mes nieko nemokam. Ir nematau čia nieko blogo“. Grupė rengia tiek koncertus daugiatūkstantinei savo gerbėjų publikai, tiek keliems šimtams išrinktųjų gerbėjų. Nuolatos koncertuoja klubuose. Patys jie taip kalba: „vieną dieną grojam keliems šimtams klube, kitą – keletui tūkstančių. Pagal energetiką šie koncertai niekuo nesiskiria. Bet kuriuo atveju po pasirodymų tenka atstatyti savo jėgas. Pavyzdžiui, gerti žalią arbatą“. BI-2 itin domisi nuomone ir recenzijomis apie savo koncertus, albumus, aktyviai bendrauja su gerbėjais. Beje, dar turi ir savo laidą pavadinimu „Biologija“ vienoje radijo stotyje. Šioje laidoje jie supažindina klausytojus su pačia įvairiausia šiuolaikine muzika, aptaria skirtingiausius muzikos stilius, kviečiasi į studiją įvairiausių atlikėjų. Patys sako, jog šia savo laida siekia „sukurti alternatyvą dabartiniam radijo formatui. Tiems, kurie pavargo nuo nuolatos skambančių tų pačių dainų, siūlome kažką visiškai kito. Pateikiame tas naujienas, kurias kiti kažkodėl ignoruoja. Čia mums labiausiai gelbsti internetas“. Paskutinis žinomiausias grupės albumas vadinosi „Moloko“ („Pienas“, 2006), kurio koncepciją įtakojo šiuolaikinio rašytojo Anthony Burgess antiutopija „Prisukamas apelsinas“. Kritikai albumą vadina itin kinematografišku, kitokiu, nei ankstesnieji. Šura ir Leva sako tiesiog nusprendę paeksperimentuoti. Nors per grupės istoriją pasiekta nemažai, sustoti nežadama. Grupė turi svajonę pakoncertuoti… Mongolijoje. Ir toliau realizuoja save ne tik muzikoje, bet ir kine. Sako, jog sustoti nėra gerai: „kai esi visiškai patenkintas tuo, ką darai – tai labai blogai. Visada egzistuoja tam tikri niuansai, kuriuos norėtum patobulinti. Tai nesibaigiantis procesas. Kiekviename darbe egzistuoja nusibrėžtas taškas, kurį reikia peržengti, tada viskas perauga į daugtaškį…“.
Pastabos

 Uždaryti

	Polkovnik				60
	Moj rok-n-roll				34
	Serebro				16
	Skol'zkie ulicy (su Brainstorm)				15
	Moja ljubov'				13
	Varvara				9
	Zazhigat'				12
	Angely				9
	Volki				8
	Moi Drug				7
	Durochka				8
	Nauchi menja byt' schastlivym				5
	On ploho konchil				5
	Serdce				4
	Mjau kiss mi				5
	Revoljucija				4
	Vechnaja Prizrachnaja Vstrechnaja				4
	Neverojatnaja istoija (Vsjo ne tak)				4
	Iz-za menja				3
	Pesok				4
	Medlenno				3
	Dostuchat'sja do nebes (su Chajf)				3
	Shambala				2
	Serdce na voloske				2
	Medlennyj kak sneg				3
	Derzhat'sja za vozduh				3
	Radiov'etnam				3
	Proshhaj, Berlin!				2
	Molitva				5
	Durochka (remix by E.Pankov)				1
	Nebo (Versija 04)				2
	Nikto ne pridet				3
	Reki Ljubvi				3
	Padaet Sneg				2
	Terjaju golovu (su O. Chehov)				2
	I korabl' plyvet				2
	Schast'e				2
	Sny (for o.c.)				2
	Ejo Glaza				2
	Eshhe ne vecher				2
	Vniz				2
	Reki				1
	Kogo ty zhdesh'				1
	Makondo				2
	Ona				1
	Durochka (remix by Ju.Usachjov, Timoshenko)				2
	Den'gi na veter				1
	Sokol				2
	Nebo				1
	Vremja peremen				1
	Undervud - Moja ljuk				2
	Ljubov'				1
	Nedotroga				1
	Bowie (Acoustic Version by Ernie O)				1
	Vostok				1
	S toboj				1
	Ljubov' (part 2)				0
	Ty budesh' drat'sja				1
	Privet tebe				1
	Elochnyj sok				1
	Bowie				1
	Muza				0
	Lunapark				0
	Dlja nas (Live @ Espy hotel 20.08.97)				0
	Svadebnaja pesnja				0
	Kogda My Stanem Snegom				0
	1000 mil'				2
	Tretij Rim				0
	Vremia				0
	Lav-ka (Versija Ernie 98)				0
	Pticy				0
	Smertel'nyj nomer				0
	Banzaj				0
	Sher				0
	Shkola tancev				0
	Teni				0
	Chjornyj Den'				0
	Lav-ka				0
	Ice (su M.Aliani)				0
	Otrazhenie				0
	Zadet' Za Zhivoe				0
	Karaoke				0
	Zaberi menja (part 1)				0
	Derevjannye soldaty				0
	Chernaja reka				0
	Shop (su M.Aliani)				0
	Christmas				0
	Tesla				0
	Jarmarka Nevest				0
	Vremja (Versija 04)				0
	Shar Zemnoj				0
	Optimist				2
	V puti				0
	Dom (Live @ Espy hotel 15.06.96)				0
	Skandal				0
	Fevral' (su Ju.Chicherina)				1
	Gonka za zhizn'				1
	Bezvozdushnaja trevoga (su T.Gverdciteli)				1
	Bljuz (su N. Poleva)				1
	Severnaja len'				1
	Mesto pod solncem				0
	Cnajper (su Diana Arbenina)				0
	Lola (su Truffele)				0
	Vremja luny				0
	Muza (Pop Version by Pankov)				0
	Devushki				0
	Zanoza				0
	Blef				0
	Bumazhnyj zmej (su A.Sevidov)				0
	Begushhij po lezviju britvy (su V. Demidova)				0
	Ne svernut' (na ogni)				0
	Ljubov' i nenavist'				0
	Muza (Remix by Antonionni)				0
	Muza (Remix by DJ Koreec + DJ Vini)				0
	Ostrov (+ Piknik)				0
	Kassandra				0
	Muza (Remix by DJ Dima Japonec)				0

		Bi-2 2000			9
		Mjau kiss mi 2001			3
		Moloko 2006			6
		Inomarki 2004			1
		Bespolaja i grustnaja ljubov' 1998			2
		Lunapark 2009			0
		O chjom govorjat muzhchiny 2010			0
		Spirit 2011			3
		Muza 2008			0