Iš Pensilvanijos kilę „Bloodhound Gang“ blogiukai į alternatyviosios muzikos topus pateko 1996-aisiais, pasiūlydami įžeidžiančių seksualinių užuominų ir apolitiškai teisingos ankstyvosios „Beastie Boys“ muzikos mišinį – pankų roką jie derino su hip-hop‘u beveik taip pat, kaip ir „Beatie Boys“.

Grupės lyderis Jimmy Pop Ali ir Lupus‘as prodiusavo pirmąjį grupės įrašą, 1994-ųjų nepilną albumą „Dingleberry Haze EP“. Po metų su duetu sutartį dėl debiutinio albumo, „Use Your Fingers“, išleidimo pasirašė leidybinė firma „Columbia“. Kai šis sandėris žlugo ir „Columbia“ atsisakė savo įsipareigojimų, Ali ir Lupus‘as į savo gretas priėmė bosistą Evil Jared‘ą, būgnininką Spanky G ir didžėjų Q-Ball, su kuriais pradėjo darbuotis prie antrojo pilno albumo, „One Fierce Beer Coaster“.

Albumą „Bloodhound Gang“ išleido 1996-ųjų metų viduryje, padedami mažos „Republic“ leidybinės firmos, tačiau vėliau tais metais sugrįžo prie didesnės kompanijos, „DGC“. Tam daugiausiai įtakos turėjo daina „Fire Water Burn“, sugebėjusi prasimušti į „MTV“ ir alternatyviojo roko radijo stočių eterius.

Dažnai atidėliotas albumas „Hooray for Boobies“ sekė 2000-ųjų pradžioje, „Bloodhound Gang“ užsidirbo vieną iš didžiausių savo hitų su kiek idiotiška daina „Bad Touch“. Apipavidalintoje nauju romantišku sintetiniu ritmu, ji turėjo klasikinio kupleto eilutę: „You and me baby ain't nothin' but mammals/So let's do it like the do it on the Discovery Channel“ („Tu ir aš, mergyt, esam niekas kitas, o žinduoliai/ Todėl padarykime tai, kaip tai daroma „Discovery“ kanale“). „Hooray for Boobies“ pasiekė 14-ąją „Billboard 200“ topo vietą, o grupė iškeliavo į dideles koncertines gastroles, reklamuodami diską.

Naujos kūrybos jie nepateikė iki 2005-ųjų, kai buvo išleistas ketvirtasis studijinis albumas „Hefty Fine“.