Pačia nepaprasčiausia ir simboliškiausia regi muzikos figūra neabejotinai laikomas Bob‘as Marley buvo pirmasis Jamaikos atlikėjas, sugebėjęs pasiekti tarptautinę šlovę. Jis tuo pačiu sugebėjo savo šalies muzikos garsus išplatinti po bene kiekvieną pasaulio kampelį. Marley muzika atsikleidė kasdienines Jamaikos problemas, aiškiai parodė, kokie nualinti ir prislėgti yra šalies žmonės. Nepaisant to, legendinis atlikėjas sugebėjo ir puikiai parodyti tą dvasinę stiprybę, kuri neleidžia jo šalies žmonėms palūžti. Jo dainos apie ištikimybę, tikėjimą, atsidavimą bei revoliucijas inicijavo pakilimą, kuris iki šiol gyvas ne tik jo palikuonių muzikoje, bet ir naujosios kartos viso pasaulio atlikėjų, kuriuos palietė šio genijaus darbai, dainose. Robert‘as Nesta Marley gimė 1945-ųjų vasario 6-ąją dieną kaimo vietovėje, šventosios Anos parapijoje, Jamaikoje. Jis buvo vidutinio amžiaus baltojo vyro ir paauglės juodaodės sūnus, namus palikęs dar būdamas keturiolikos, tam, kad galėtų Kingstono mieste plėtoti savo muzikinę veiklą. 1962-aisiais pasirodė pirmasis jo singlas, „Judge Not“, po kurio išleidimo, kilus ginčui dėl pinigų, išsiskyrė jo ir garsaus prodiuserio Leslie Kong‘o keliai. 1963-aisiais Marley susijungė su keliais kitais dainininkais – Peter‘iu Tosh‘u, Bunny Livingston‘u, Junior‘u Braithwaite‘u, Beverly Kelso bei Cherry Smith ir įkūrė vokalinę grupę „The Teenagers“, po kurio laiko pervadintą į „The Wailing Rudeboys“, o dar vėliau - į „The Wailers“. Būtent taip būdami pasivadinę jie pasirašė leidybinę sutartį su Coxsone‘o Dodd‘o legendine kompanija „Studio One“, į dienos šviesą paleidusia debiutinį jų albumą „I'm Still Waiting“. Kai grupę paliko Braithwaite‘as ir Smith, Marley perėmė pagrindinio vokalo darbus ir 1964-aisiais pasirodė antrasis „The Wailers“ albumas „Simmer Down“, pasiekęs Jamaikos topų viršūnes. Po to sekė sėkmingų singlų, tarp kurių paminėtini – „Let Him Go (Rude Boy Get Gail)“, „Dancing Shoes“, „Jerk in Time“, „Who Feels It Knows It“ bei „What Am I to Do“ - serija. Iš viso, prieš išsiskiriant 1966-aisiais, „The Wailers“ Dodd‘o įrašų kompanijoje sukūrė ir įrašė apie 70 kūrinių. Tų metų vasario 10-ąją Marley vedė Ritą Anderson, grupės „The Soulettes“ dainininkę, vėliau sulaukusią sėkmės su kitu kolektyvu, vokaline trijule „I-Threes“. Marley didžiąją tų metų dalį praleido darbuodamasis fabrike Newark‘e, Nebraskos valstijoje, kur 1963-aisiais persikėlė gyventi jo motina. Prieš sugrįždamas į Jamaiką spalio mėnesį, Marley kartu su Livingston‘u ir Tosh‘u atkūrė „The Wailers“ ir išleido albumą „Bend Down Low“ – tam jie pasinaudojo savo pačių sukurta ir trumpai gyvavusia „Wail 'N' Soul 'M“ leidybine firma. Tuo metu visi trys nariai pradėjo domėtis ir gilintis į Rastafari tikėjimo mokymus – būtent šie mokymai lydėjo Marley gyvenimą ir muziką iki pat jo mirties. Prasidedant 1968-iesiems, „The Wailers“ įrašė nemažai medžiagos prodiuseriui Danny Sims‘u, o vėliau, prabėgus metams, jie „susidėjo“ su prodiuseriu Lee "Scratch" Perry. Jo paties house grupės „The Upsetters“ padedama trijulė sukūrė ne vieną klasika tapusį hitą – reikia paminėti dainas „My Cup“, „Duppy Conqueror“, „Soul Almighty“ bei „Small Axe“, kuriose persipynė stiprus vokalas, išradingi ritmai bei puikios vaizduotės varomas prodiusavimas. Tai padėjo pagrindą Jamaikos muzikos pabudimui. Po kurio laiko prie grupės prisijungė „Upsetters“ bosistas Aston‘as "Family Man" Barrett‘as ir jo brolis būgnininkas Carlton‘as. 1971-aisiais „The Wailers“ įkūrė dar vieną nepriklausomą įrašų studiją, „Tuff Gong“, kurioje išleido nemažai singlų. Po metų grupė galiausiai pasirašė sutartį su Chris‘o Blackwell‘o „Island Records“ kompanija. 1973-aisiais pasirodęs pirmas „The Wailers“ albumas su „Island Records“, diskas “Catch a Fire“, tapo pirmuoju grupės darbu, pasirodžiusiu už Jamaikos ribų ir iš karto susilaukė pasaulinio pripažinimo. Vėliau sekusiame albume „Burnin'“ buvo galima rasti kūrinį „I Shot the Sheriff“, pasiekusį ir Top 10-uką. Nepaisant to, kad „The Wailers“ sėkmingai kilo sėkmės laipteliais, ir Livingston‘as, ir Tosh‘as nutarė palikti grupę ir siekti sėkmės solinėje veikloje. Tuomet į pagalbą Marley pasikvietė savo žmoną ir kitas jos grupės „I-Threes“ nares - Marcia Griffiths bei Judy Mowatt. Ši sudėtis iškeliavo į pasaulines gastroles, prieš 1975-aisiais išleidžiant kelią į šlovę pramušusį albumą „Natty Dread“ – būtent jame buvo kūrinys, tapęs pirmuoju hitu Didžiosios Britanijos Top 40-uke, dabar jau klasika tapusi daina „No Woman, No Cry“. Po to sekę greitai išparduoti pasirodymai Londono Licėjuje, kur Marley savo muziką atliko skirtingų rasių žmonėms, o vėliau tuos pasirodymus net išleido albume „Live!“. 1976-aisiais, kai sėkmės – vietos JAV Top 10-uke – sulaukė naujas albumas „Rastaman Vibration“, tapo vis labiau aišku, kad jo muzika jau atrado savo nišą tarp populiariosios muzikos klausytojų. Proporcingai Marley šlovės augimui pasaulyje, gimtojoje Jamaikoje į jį buvo žiūrima kaip į beveik mistinę būtybę, poetą ir pranašą, kurio kiekvienas žodis nepraslysdavo pro visos tautos ausis. Jo jėga netruko sulaukti ir blogos reakcijos – 1976-ųjų gruodžio 3-iąją įvyko bandymas nužudyti dainininką, kurio metu jis buvo sužeistas. Po šio išbandymo jis daugiau nei metams paliko Jamaiką. 1977-aisiais pasirodė iki tol didžiausios sėkmės sulaukęs jo darbas „Exodus“, kuriame – tokie hitai, kaip „Jamming“, „Waiting in Vain“, „One Love/People Get Ready“. Didžiulės sėkmės sulaukė ir vėliau sekęs darbas „Kaya“ su singlais „Is This Love“ bei „Satisfy My Soul“. Dar vienas klasika vadinamas jo hitas, „Babylon by Bus“, pristatė 1979-ųjų albumą „Survival“. Atrodė, kad 1980-ieji bus sėkmingiausi Marley metai, prasidėję koncertu naujai liberalizuotoje Zimbabvėje bei pranešimu apie gastroles po Jungtines Valstijas, tačiau jodinėdamas Niujorko Centriniame parke jis netikėtai susmuko – buvo nustatyta, kad atlikėjas sirgo vėžiu, neigiamai paveikusiu jo smegenis, plaučius ir kepenis. Albumas „Uprising“ tapo paskutiniuoju jam gyvam esant išleistu Marley albumu – būdamas 36-erių, 1981-ųjų gegužės 11-ąją, legendinis regi atstovas mirė. Po jo mirties pasirodę – 1983-iųjų „Confrontation“ bei geriausius pardavimo rezultatus pasiekęs 1984-ųjų retrospektyvinis darbas „Legend“ – išlaikė Marley muziką gyvą ir jo šlovė, bėgant metams po jo mirties, tik augo. Net dešimtmečiams praėjus po tos nelaimingos dienos, jis išlieka pasaulinio regi populiarumo simboliu. Prieš jos vyrui paliekant šį pasaulį, Rita Marley sukūrė ir savo solinį hitą „One Draw", tačiau vėliau, nors ir sulaukė sėkmės su vėlesniais darbais „Many Are Called“ bei „Play Play“, ji nutraukė muzikinę veiklą ir laiką skyrė vaikų auginimui. Vyriausiasis poros sūnus David‘as, geriau žinomas „Ziggy“ pravarde, susilaukė nemažos sėkmės pop scenoje, būdamas grupės „The Melody Makers“ lyderiu. Šią grupę sudarė Marley šeimos nariai, broliai ir sesės - Cedella, Stephen‘as bei Sharon. 1988-aisiais pasirodęs jų singlas „Tomorrow People“ pasiekė JAV Top 40-uką – jie netgi užkopė aukščiau nei tai pavyko padaryti jų tėvui. Kiti trys Marley vaikai – Damian‘as, Julian bei Ky-Mani – savo gyvenimus taip pat susiejo su muzika.

Esamas tekstas

Pačia nepaprasčiausia ir simboliškiausia regi muzikos figūra neabejotinai laikomas Bob‘as Marley buvo pirmasis Jamaikos atlikėjas, sugebėjęs pasiekti tarptautinę šlovę. Jis tuo pačiu sugebėjo savo šalies muzikos garsus išplatinti po bene kiekvieną pasaulio kampelį. Marley muzika atsikleidė kasdienines Jamaikos problemas, aiškiai parodė, kokie nualinti ir prislėgti yra šalies žmonės. Nepaisant to, legendinis atlikėjas sugebėjo ir puikiai parodyti tą dvasinę stiprybę, kuri neleidžia jo šalies žmonėms palūžti. Jo dainos apie ištikimybę, tikėjimą, atsidavimą bei revoliucijas inicijavo pakilimą, kuris iki šiol gyvas ne tik jo palikuonių muzikoje, bet ir naujosios kartos viso pasaulio atlikėjų, kuriuos palietė šio genijaus darbai, dainose. Robert‘as Nesta Marley gimė 1945-ųjų vasario 6-ąją dieną kaimo vietovėje, šventosios Anos parapijoje, Jamaikoje. Jis buvo vidutinio amžiaus baltojo vyro ir paauglės juodaodės sūnus, namus palikęs dar būdamas keturiolikos, tam, kad galėtų Kingstono mieste plėtoti savo muzikinę veiklą. 1962-aisiais pasirodė pirmasis jo singlas, „Judge Not“, po kurio išleidimo, kilus ginčui dėl pinigų, išsiskyrė jo ir garsaus prodiuserio Leslie Kong‘o keliai. 1963-aisiais Marley susijungė su keliais kitais dainininkais – Peter‘iu Tosh‘u, Bunny Livingston‘u, Junior‘u Braithwaite‘u, Beverly Kelso bei Cherry Smith ir įkūrė vokalinę grupę „The Teenagers“, po kurio laiko pervadintą į „The Wailing Rudeboys“, o dar vėliau - į „The Wailers“. Būtent taip būdami pasivadinę jie pasirašė leidybinę sutartį su Coxsone‘o Dodd‘o legendine kompanija „Studio One“, į dienos šviesą paleidusia debiutinį jų albumą „I'm Still Waiting“. Kai grupę paliko Braithwaite‘as ir Smith, Marley perėmė pagrindinio vokalo darbus ir 1964-aisiais pasirodė antrasis „The Wailers“ albumas „Simmer Down“, pasiekęs Jamaikos topų viršūnes. Po to sekė sėkmingų singlų, tarp kurių paminėtini – „Let Him Go (Rude Boy Get Gail)“, „Dancing Shoes“, „Jerk in Time“, „Who Feels It Knows It“ bei „What Am I to Do“ - serija. Iš viso, prieš išsiskiriant 1966-aisiais, „The Wailers“ Dodd‘o įrašų kompanijoje sukūrė ir įrašė apie 70 kūrinių. Tų metų vasario 10-ąją Marley vedė Ritą Anderson, grupės „The Soulettes“ dainininkę, vėliau sulaukusią sėkmės su kitu kolektyvu, vokaline trijule „I-Threes“. Marley didžiąją tų metų dalį praleido darbuodamasis fabrike Newark‘e, Nebraskos valstijoje, kur 1963-aisiais persikėlė gyventi jo motina. Prieš sugrįždamas į Jamaiką spalio mėnesį, Marley kartu su Livingston‘u ir Tosh‘u atkūrė „The Wailers“ ir išleido albumą „Bend Down Low“ – tam jie pasinaudojo savo pačių sukurta ir trumpai gyvavusia „Wail 'N' Soul 'M“ leidybine firma. Tuo metu visi trys nariai pradėjo domėtis ir gilintis į Rastafari tikėjimo mokymus – būtent šie mokymai lydėjo Marley gyvenimą ir muziką iki pat jo mirties. Prasidedant 1968-iesiems, „The Wailers“ įrašė nemažai medžiagos prodiuseriui Danny Sims‘u, o vėliau, prabėgus metams, jie „susidėjo“ su prodiuseriu Lee "Scratch" Perry. Jo paties house grupės „The Upsetters“ padedama trijulė sukūrė ne vieną klasika tapusį hitą – reikia paminėti dainas „My Cup“, „Duppy Conqueror“, „Soul Almighty“ bei „Small Axe“, kuriose persipynė stiprus vokalas, išradingi ritmai bei puikios vaizduotės varomas prodiusavimas. Tai padėjo pagrindą Jamaikos muzikos pabudimui. Po kurio laiko prie grupės prisijungė „Upsetters“ bosistas Aston‘as "Family Man" Barrett‘as ir jo brolis būgnininkas Carlton‘as. 1971-aisiais „The Wailers“ įkūrė dar vieną nepriklausomą įrašų studiją, „Tuff Gong“, kurioje išleido nemažai singlų. Po metų grupė galiausiai pasirašė sutartį su Chris‘o Blackwell‘o „Island Records“ kompanija. 1973-aisiais pasirodęs pirmas „The Wailers“ albumas su „Island Records“, diskas “Catch a Fire“, tapo pirmuoju grupės darbu, pasirodžiusiu už Jamaikos ribų ir iš karto susilaukė pasaulinio pripažinimo. Vėliau sekusiame albume „Burnin'“ buvo galima rasti kūrinį „I Shot the Sheriff“, pasiekusį ir Top 10-uką. Nepaisant to, kad „The Wailers“ sėkmingai kilo sėkmės laipteliais, ir Livingston‘as, ir Tosh‘as nutarė palikti grupę ir siekti sėkmės solinėje veikloje. Tuomet į pagalbą Marley pasikvietė savo žmoną ir kitas jos grupės „I-Threes“ nares - Marcia Griffiths bei Judy Mowatt. Ši sudėtis iškeliavo į pasaulines gastroles, prieš 1975-aisiais išleidžiant kelią į šlovę pramušusį albumą „Natty Dread“ – būtent jame buvo kūrinys, tapęs pirmuoju hitu Didžiosios Britanijos Top 40-uke, dabar jau klasika tapusi daina „No Woman, No Cry“. Po to sekę greitai išparduoti pasirodymai Londono Licėjuje, kur Marley savo muziką atliko skirtingų rasių žmonėms, o vėliau tuos pasirodymus net išleido albume „Live!“. 1976-aisiais, kai sėkmės – vietos JAV Top 10-uke – sulaukė naujas albumas „Rastaman Vibration“, tapo vis labiau aišku, kad jo muzika jau atrado savo nišą tarp populiariosios muzikos klausytojų. Proporcingai Marley šlovės augimui pasaulyje, gimtojoje Jamaikoje į jį buvo žiūrima kaip į beveik mistinę būtybę, poetą ir pranašą, kurio kiekvienas žodis nepraslysdavo pro visos tautos ausis. Jo jėga netruko sulaukti ir blogos reakcijos – 1976-ųjų gruodžio 3-iąją įvyko bandymas nužudyti dainininką, kurio metu jis buvo sužeistas. Po šio išbandymo jis daugiau nei metams paliko Jamaiką. 1977-aisiais pasirodė iki tol didžiausios sėkmės sulaukęs jo darbas „Exodus“, kuriame – tokie hitai, kaip „Jamming“, „Waiting in Vain“, „One Love/People Get Ready“. Didžiulės sėkmės sulaukė ir vėliau sekęs darbas „Kaya“ su singlais „Is This Love“ bei „Satisfy My Soul“. Dar vienas klasika vadinamas jo hitas, „Babylon by Bus“, pristatė 1979-ųjų albumą „Survival“. Atrodė, kad 1980-ieji bus sėkmingiausi Marley metai, prasidėję koncertu naujai liberalizuotoje Zimbabvėje bei pranešimu apie gastroles po Jungtines Valstijas, tačiau jodinėdamas Niujorko Centriniame parke jis netikėtai susmuko – buvo nustatyta, kad atlikėjas sirgo vėžiu, neigiamai paveikusiu jo smegenis, plaučius ir kepenis. Albumas „Uprising“ tapo paskutiniuoju jam gyvam esant išleistu Marley albumu – būdamas 36-erių, 1981-ųjų gegužės 11-ąją, legendinis regi atstovas mirė. Po jo mirties pasirodę – 1983-iųjų „Confrontation“ bei geriausius pardavimo rezultatus pasiekęs 1984-ųjų retrospektyvinis darbas „Legend“ – išlaikė Marley muziką gyvą ir jo šlovė, bėgant metams po jo mirties, tik augo. Net dešimtmečiams praėjus po tos nelaimingos dienos, jis išlieka pasaulinio regi populiarumo simboliu. Prieš jos vyrui paliekant šį pasaulį, Rita Marley sukūrė ir savo solinį hitą „One Draw", tačiau vėliau, nors ir sulaukė sėkmės su vėlesniais darbais „Many Are Called“ bei „Play Play“, ji nutraukė muzikinę veiklą ir laiką skyrė vaikų auginimui. Vyriausiasis poros sūnus David‘as, geriau žinomas „Ziggy“ pravarde, susilaukė nemažos sėkmės pop scenoje, būdamas grupės „The Melody Makers“ lyderiu. Šią grupę sudarė Marley šeimos nariai, broliai ir sesės - Cedella, Stephen‘as bei Sharon. 1988-aisiais pasirodęs jų singlas „Tomorrow People“ pasiekė JAV Top 40-uką – jie netgi užkopė aukščiau nei tai pavyko padaryti jų tėvui. Kiti trys Marley vaikai – Damian‘as, Julian bei Ky-Mani – savo gyvenimus taip pat susiejo su muzika.

Siūlomas pataisytas variantas
Pačia nepaprasčiausia ir simboliškiausia regi muzikos figūra neabejotinai laikomas Bob‘as Marley buvo pirmasis Jamaikos atlikėjas, sugebėjęs pasiekti tarptautinę šlovę. Jis tuo pačiu sugebėjo savo šalies muzikos garsus išplatinti po bene kiekvieną pasaulio kampelį. Marley muzika atsikleidė kasdienines Jamaikos problemas, aiškiai parodė, kokie nualinti ir prislėgti yra šalies žmonės. Nepaisant to, legendinis atlikėjas sugebėjo ir puikiai parodyti tą dvasinę stiprybę, kuri neleidžia jo šalies žmonėms palūžti. Jo dainos apie ištikimybę, tikėjimą, atsidavimą bei revoliucijas inicijavo pakilimą, kuris iki šiol gyvas ne tik jo palikuonių muzikoje, bet ir naujosios kartos viso pasaulio atlikėjų, kuriuos palietė šio genijaus darbai, dainose. Robert‘as Nesta Marley gimė 1945-ųjų vasario 6-ąją dieną kaimo vietovėje, šventosios Anos parapijoje, Jamaikoje. Jis buvo vidutinio amžiaus baltojo vyro ir paauglės juodaodės sūnus, namus palikęs dar būdamas keturiolikos, tam, kad galėtų Kingstono mieste plėtoti savo muzikinę veiklą. 1962-aisiais pasirodė pirmasis jo singlas, „Judge Not“, po kurio išleidimo, kilus ginčui dėl pinigų, išsiskyrė jo ir garsaus prodiuserio Leslie Kong‘o keliai. 1963-aisiais Marley susijungė su keliais kitais dainininkais – Peter‘iu Tosh‘u, Bunny Livingston‘u, Junior‘u Braithwaite‘u, Beverly Kelso bei Cherry Smith ir įkūrė vokalinę grupę „The Teenagers“, po kurio laiko pervadintą į „The Wailing Rudeboys“, o dar vėliau - į „The Wailers“. Būtent taip būdami pasivadinę jie pasirašė leidybinę sutartį su Coxsone‘o Dodd‘o legendine kompanija „Studio One“, į dienos šviesą paleidusia debiutinį jų albumą „I'm Still Waiting“. Kai grupę paliko Braithwaite‘as ir Smith, Marley perėmė pagrindinio vokalo darbus ir 1964-aisiais pasirodė antrasis „The Wailers“ albumas „Simmer Down“, pasiekęs Jamaikos topų viršūnes. Po to sekė sėkmingų singlų, tarp kurių paminėtini – „Let Him Go (Rude Boy Get Gail)“, „Dancing Shoes“, „Jerk in Time“, „Who Feels It Knows It“ bei „What Am I to Do“ - serija. Iš viso, prieš išsiskiriant 1966-aisiais, „The Wailers“ Dodd‘o įrašų kompanijoje sukūrė ir įrašė apie 70 kūrinių. Tų metų vasario 10-ąją Marley vedė Ritą Anderson, grupės „The Soulettes“ dainininkę, vėliau sulaukusią sėkmės su kitu kolektyvu, vokaline trijule „I-Threes“. Marley didžiąją tų metų dalį praleido darbuodamasis fabrike Newark‘e, Nebraskos valstijoje, kur 1963-aisiais persikėlė gyventi jo motina. Prieš sugrįždamas į Jamaiką spalio mėnesį, Marley kartu su Livingston‘u ir Tosh‘u atkūrė „The Wailers“ ir išleido albumą „Bend Down Low“ – tam jie pasinaudojo savo pačių sukurta ir trumpai gyvavusia „Wail 'N' Soul 'M“ leidybine firma. Tuo metu visi trys nariai pradėjo domėtis ir gilintis į Rastafari tikėjimo mokymus – būtent šie mokymai lydėjo Marley gyvenimą ir muziką iki pat jo mirties. Prasidedant 1968-iesiems, „The Wailers“ įrašė nemažai medžiagos prodiuseriui Danny Sims‘u, o vėliau, prabėgus metams, jie „susidėjo“ su prodiuseriu Lee "Scratch" Perry. Jo paties house grupės „The Upsetters“ padedama trijulė sukūrė ne vieną klasika tapusį hitą – reikia paminėti dainas „My Cup“, „Duppy Conqueror“, „Soul Almighty“ bei „Small Axe“, kuriose persipynė stiprus vokalas, išradingi ritmai bei puikios vaizduotės varomas prodiusavimas. Tai padėjo pagrindą Jamaikos muzikos pabudimui. Po kurio laiko prie grupės prisijungė „Upsetters“ bosistas Aston‘as "Family Man" Barrett‘as ir jo brolis būgnininkas Carlton‘as. 1971-aisiais „The Wailers“ įkūrė dar vieną nepriklausomą įrašų studiją, „Tuff Gong“, kurioje išleido nemažai singlų. Po metų grupė galiausiai pasirašė sutartį su Chris‘o Blackwell‘o „Island Records“ kompanija. 1973-aisiais pasirodęs pirmas „The Wailers“ albumas su „Island Records“, diskas “Catch a Fire“, tapo pirmuoju grupės darbu, pasirodžiusiu už Jamaikos ribų ir iš karto susilaukė pasaulinio pripažinimo. Vėliau sekusiame albume „Burnin'“ buvo galima rasti kūrinį „I Shot the Sheriff“, pasiekusį ir Top 10-uką. Nepaisant to, kad „The Wailers“ sėkmingai kilo sėkmės laipteliais, ir Livingston‘as, ir Tosh‘as nutarė palikti grupę ir siekti sėkmės solinėje veikloje. Tuomet į pagalbą Marley pasikvietė savo žmoną ir kitas jos grupės „I-Threes“ nares - Marcia Griffiths bei Judy Mowatt. Ši sudėtis iškeliavo į pasaulines gastroles, prieš 1975-aisiais išleidžiant kelią į šlovę pramušusį albumą „Natty Dread“ – būtent jame buvo kūrinys, tapęs pirmuoju hitu Didžiosios Britanijos Top 40-uke, dabar jau klasika tapusi daina „No Woman, No Cry“. Po to sekę greitai išparduoti pasirodymai Londono Licėjuje, kur Marley savo muziką atliko skirtingų rasių žmonėms, o vėliau tuos pasirodymus net išleido albume „Live!“. 1976-aisiais, kai sėkmės – vietos JAV Top 10-uke – sulaukė naujas albumas „Rastaman Vibration“, tapo vis labiau aišku, kad jo muzika jau atrado savo nišą tarp populiariosios muzikos klausytojų. Proporcingai Marley šlovės augimui pasaulyje, gimtojoje Jamaikoje į jį buvo žiūrima kaip į beveik mistinę būtybę, poetą ir pranašą, kurio kiekvienas žodis nepraslysdavo pro visos tautos ausis. Jo jėga netruko sulaukti ir blogos reakcijos – 1976-ųjų gruodžio 3-iąją įvyko bandymas nužudyti dainininką, kurio metu jis buvo sužeistas. Po šio išbandymo jis daugiau nei metams paliko Jamaiką. 1977-aisiais pasirodė iki tol didžiausios sėkmės sulaukęs jo darbas „Exodus“, kuriame – tokie hitai, kaip „Jamming“, „Waiting in Vain“, „One Love/People Get Ready“. Didžiulės sėkmės sulaukė ir vėliau sekęs darbas „Kaya“ su singlais „Is This Love“ bei „Satisfy My Soul“. Dar vienas klasika vadinamas jo hitas, „Babylon by Bus“, pristatė 1979-ųjų albumą „Survival“. Atrodė, kad 1980-ieji bus sėkmingiausi Marley metai, prasidėję koncertu naujai liberalizuotoje Zimbabvėje bei pranešimu apie gastroles po Jungtines Valstijas, tačiau jodinėdamas Niujorko Centriniame parke jis netikėtai susmuko – buvo nustatyta, kad atlikėjas sirgo vėžiu, neigiamai paveikusiu jo smegenis, plaučius ir kepenis. Albumas „Uprising“ tapo paskutiniuoju jam gyvam esant išleistu Marley albumu – būdamas 36-erių, 1981-ųjų gegužės 11-ąją, legendinis regi atstovas mirė. Po jo mirties pasirodę – 1983-iųjų „Confrontation“ bei geriausius pardavimo rezultatus pasiekęs 1984-ųjų retrospektyvinis darbas „Legend“ – išlaikė Marley muziką gyvą ir jo šlovė, bėgant metams po jo mirties, tik augo. Net dešimtmečiams praėjus po tos nelaimingos dienos, jis išlieka pasaulinio regi populiarumo simboliu. Prieš jos vyrui paliekant šį pasaulį, Rita Marley sukūrė ir savo solinį hitą „One Draw", tačiau vėliau, nors ir sulaukė sėkmės su vėlesniais darbais „Many Are Called“ bei „Play Play“, ji nutraukė muzikinę veiklą ir laiką skyrė vaikų auginimui. Vyriausiasis poros sūnus David‘as, geriau žinomas „Ziggy“ pravarde, susilaukė nemažos sėkmės pop scenoje, būdamas grupės „The Melody Makers“ lyderiu. Šią grupę sudarė Marley šeimos nariai, broliai ir sesės - Cedella, Stephen‘as bei Sharon. 1988-aisiais pasirodęs jų singlas „Tomorrow People“ pasiekė JAV Top 40-uką – jie netgi užkopė aukščiau nei tai pavyko padaryti jų tėvui. Kiti trys Marley vaikai – Damian‘as, Julian bei Ky-Mani – savo gyvenimus taip pat susiejo su muzika.
Pastabos

 Uždaryti

	No Woman, No Cry				137
	Three Little Birds				92
	Jamming				61
	One Love				46
	Buffalo Soldier				41
	Sun Is Shining				38
	Redemption Song				40
	I Shot the Sheriff				32
	Could You Be Loved				28
	Is This Love				24
	Africa Unite				19
	Get Up, Stand Up				19
	Stir It Up				17
	Roots, Rock, Reggae				12
	One Love/People Get Ready				13
	Exodus				12
	So Much Trouble in the World				10
	Sun Is Shining (+ Funkstar DeLuxe)				11
	Natty Dread				8
	Zimbabwe				10
	400 Years				10
	Natural Mystic				7
	Satisfy My Soul				8
	Kaya				8
	Rastaman Live Up!				9
	Blackman Redemption				8
	Waiting in Vain				8
	Pimper's Paradise				9
	Positive Vibration				8
	Forever Loving Jah				8
	Jah Live				6
	She's Gone				7
	All In One				8
	No Sympathy				6
	Top Rankin'				6
	African Herbsman				6
	Crisis				5
	Wake Up and Live				5
	Babylon System				5
	Bad Card				5
	It Hurts To Be Alone				6
	Keep On Moving				6
	Zion Train				5
	Lively Up Yourself				5
	I Know				5
	Ride Natty Ride				4
	It's Alright				4
	No More Trouble				5
	Easy Skanking				6
	Stiff Necked Fools				4
	One Drop				5
	Can't You See				5
	Give Thanks And Praise				5
	Work				5
	We And Dem				5
	Cry to Me				4
	Baby We've Got A Date (Rock It Baby)				4
	Rastaman Chant				5
	Trench Town				5
	Corner Stone				4
	Revolution				4
	Jump Nyahbinghi				4
	Love & Affection				4
	War				3
	Survival				3
	Coming In From The Cold				4
	Soon Come				4
	No Water				4
	Chant Down Babylon				3
	Don't Rock My Boat				5
	Talkin' Blues				4
	Real Situation				3
	Put it On				4
	Simmer Down				4
	Cheer Up				2
	Rat Race				2
	Back Out				4
	One Foundation				4
	Soul Rebel				3
	Ten Commandments Of Love				4
	Ambush in the Night				3
	Night Shift				3
	Mix Up, Mix Up				3
	Guiltiness				2
	I Am Still Waiting				3
	Concrete Jungle				3
	I Need You				4
	Stop The Train				4
	Crazy Baldhead				3
	Hallelujah Time				3
	Turn Your Lights Down Low (+ Lauryn Hill)				2
	Caution				2
	Johnny Was				2
	Who the Cap Fit				2
	Bend Down Low				3
	Running Away				2
	Kinky Reggae				2
	Fussing And Fighting				3
	Stop That Train				3
	Slave Driver				2
	Burnin' And Lootin				2
	Go Tell It on the Mountain				3
	Try Me				2
	So Much Things to Say				2
	So Jah Seh				3
	Rude Boy				3
	Them Belly Full (But We Hungry)				3
	Do It Twice				2
	Reaction				2
	Duppy Conqueror				2
	Misty Morning				1
	Trenchtown Rock				2
	What's New Pussycat				2
	Rebel's Hop				2
	Stand Alone				2
	Hold Ya Head (+ The Notorious B.I.G.)				1
	The Heathen				1
	Rebel Music (3 O'Clock Roadblock)				2
	Time Will Tell				1
	Want More				1
	Turn Your Lights Down Low				1
	My Cup				1
	Lonesome Feeling				2
	Brain Washing				2
	Small Axe				2
	Memphis				1
	Midnight Ravers				1
	Soul Shakedown Party				1
	Mr. Brown				1
	Pass It On				1
	Riding High				1
	Soul Captives				1
	Soul Almighty				1
	Punky Reggae Party				2
	Don’t Rock The Boat				1
	Could You Be Loved (RAC Remix)				1
	Get Up Stand Up (Thievery Corporation Remix)				1
	High Tide Or Low Tide				0
	Judge Not				1
	Easy Skanking (Stephen Marley Remix)				1
	No Woman No Cry (Stephen Marley Remix)				1
	One Love/People Get Ready (Photek Remix)				1
	Satisfy My Soul (Beats Antique Remix)				0
	Punky Reggae Party (Z-Trip Remix feat. Lee ‘Scratch’ Perry				0
	Mellow Mood				0
	Redemption Song (Ziggy Marley Remix)				0
	Rainbow Country (+ Funkstar DeLuxe)				0
	Exodus (Pretty Lights Remix)				0
	Is This Love (Jason Bentley Remix)				0
	Stir It Up (Ziggy Marley Remix)				0
	I Shot The Sheriff (Roni Size Remix)				0
	Buffalo Soldier (Stephen Marley Remix)				0
	Jamming (Nickodemus & Zeb Remix)				0
	Three Little Birds (Stephen Marley & Jason Bentley Remix)				0
	Waiting In Vain (Jim James Remix)				0

		Marley 2012			7
		Legend 1984			5
		Exodus 1977			7
		Natty Dread 1974			15
		Kaya 1978			4
		Uprising 1980			3
		African Herbsman 1973			3
		Confrontation 1983			2
		The Wailing Wailers 1965			5
		Soul Revolution 1971			1
		Survival 1979			3
		Burnin' 1973			2
		Rastaman Vibration 1976			3
		Catch a Fire 1973			6
		Rasta Revolution 1974			1
		The Best of the Wailers 1970			6
		Soul Rebels 1970			1
		Legend Remixed 2013			3