Bronius Vaidutis Kutavičius (g. 1932 m. rugsėjo 13 d. Molainių kaime, Panevėžio raj.) – vienas žymiausių lietuvių kompozitorių [1], pedagogas. 1946 m. pradėjo mokytis groti smuiku Panevėžio septynmetėje muzikos mokykloje, o nuo 1949 m. mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo V. Kligio smuiko klasėje. Nuo 1952 m. dvejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje kur grojo valtorna kariniame orkestre. Nuo 1955 m. iki 1957 m. tęsė studijas Panevėžio muzikos mokykloje dėstytojo A. Liberio choro dirigavimo klasėje, harmonijos mokėsi pas dėstytoją A. Belazarą. Nuo 1957 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dab. Vilniaus pedagoginis universitetas Muzikos katedros laborantas. Nuo 1958 m. mokėsi muzikos teorijos, kompozicijos Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje dėstytojo J. Karoso klasėje. Nuo 1959 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) profesoriaus A. Račiūno klasėje, dirbo koncertmeisteriu. B. Kutavičiaus kūryba apima įvairius muzikinius žanrus – nuo muzikos dramos spektakliams ir kino filmams iki operų. Pirmoji B. Kutavičiaus opera buvo kūrinys vaikams „Kaulo senis ant geležinio kalno“ (1976 m., pagal S. Gedos libretą), vėliau sukurta opera-poema „Strazdas – žalias paukštis“ (1981 m. S. Gedos tekstais), opera „Lokys“ (2000 m., pagal A. M. Sluckaitės-Jurašienės libretą), sceninis diptikas „Ignes et fides“ (Ugnis ir tikėjimas, 2003 m.; G. Beresnevičiaus ir B. Kutavičiaus libretas). Šis kūrinys apjungia dvi Lietuvai labai reikšmingas datas – pirmąjį Lietuvos vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose ir Karaliaus Mindaugo karūnavimą. Kūrinys turi operos, oratorijos ir baleto bruožų. B. Kutavičius sukūrė 5 oratorijas: „Panteistinė oratorija“ (1970 m., S. Gedos žodž.), „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978 m., S. Gedos žodž.), „Iš jotvingių akmens“ (1983 m., liet. liaudies žodž.), „Pasaulio medis“ (1986 m., S. Gedos žodž.), „Magiškas sanskrito ratas“ (1990 m., S. Gedos žodž.). Už kūrinį „Jeruzalės vartai“ (keturių kompozicijų ciklą) 1995 m. B. Kutavičius apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Vokaliniai ir choriniai kompozitoriaus kūriniai artimi teatralizuotiems spektakliams. Vokaliniuose kūriniuose dažniausiai naudojami S. Gedos, Maironio, A. Strazdo, R. Tagorės, J. Meko ir lietuvių liaudies žodžiai. Iš kamerinių instrumentinių kūrinių reikėtų išskirti „Dzūkiškas variacijas“ styginių orkestrui ir fonogramai“, „Ten toli iki vidurnakčio“ penkiems saksofonams ir penkiems styginiams, „Praeities laikrodžius“ styginių kvartetui ir gitarai, „Pruteną“ smuikui, vargonams ir varpams, simfoninį kūrinį pagal K. Donelaičio poemą „Metai“. B. Kutavičiaus kūrybai būdinga istorinė, mitologinė tematika, originalus muzikinio folkloro vartojimas, gausūs įvairaus pobūdžio simboliai. Kompozitorius vartoja įvairias XX a. muzikos kompozicijos technikas (aleatoriką, sonoristiką, koliažą, repetityvinį minimalizmą ir kt.)