Kristofas Vilibaldas (fon) Gliukas (Christoph Willibald von Gluck, 1714 m. liepos 2 d. – 1787 m. lapkričio 15 d.) – vienas žymiausių klasikinės operos vokiečių kompozitorių iš Bohemijos. Žymiausia opera – „Orfėjas ir Euridikė“.

Gimė Erasbache, Bavarijoje. Būdamas aštuoniolikos, pradėjo studijuoti muziką ir filosofiją Prahoje. Pirmąją operą „Artaserse“ parašė 1741 m. Nuo tada rašė nemažai – daugiausia itališkas rimtąsias operas (opera seria). Keliavo po Europą. 1754 m. tapo Marijos Teresės Austrijietės kapelmeisteriu ir įsikūrė Vienoje). 1756 m. popiežius Benediktas XIV suteikė Gliukui didiko titulą.

Gyvendamas Vienoje, 1762 Gliukas parašė operą „Orfėjas ir Euridikė“ ir 1761 baletą „Don Žuanas“. Abiejuose kūriniuose pastebimas kompozitoriaus braižo pasikeitimas. Gliukas norėjo, kad kūrinio drama būtų svarbesnė už dainininkus, kurie jį atliko, siekė panaikinti operoje rečitatyvą, anot jo, stabdžiusį veiksmą. Gliuko reformos nebuvo visų priimtos palankiai.

1773 m. persikėlė į Paryžių, kur jį globojo Marija Antuanetė. Paryžiaus pastatymams Gliukas patobulino ir išvertė į prancūzų kalbą operas „Orfėjas ir Euridikė“ bei „Alčestė“ (1767). Po „Armidės“ (1777) ir „Ifigenijos Tauridėje“ (1779) premjerų Gliukas grįžo į Vieną. Ten parašė kelis smulkesnius kūrinius, tačiau rašė nedaug.

Mirė Vienoje, palikęs 35 baigtas operas, kelis baletus ir instrumentinius kūrinius. Palaidotas Vienoje.