Cliff Richard (g. 1940 m. spalio 14 d.; tikrasis vardas – Harry Rodger Webb) – Jungtinės Karalystės pop dainininkas, pirmasis už nuopelnus muzikai karalienės Elžbietos II (Elizabeth II) įšventintas į riterius ir nuo to laiko vadinamas seru Cliff Richard.

1940–1958: Vaikystė

Cliff Richard gimė 1940 m. spalio 14 d. Laknau (Indija) anglų darbininkų šeimoje. Tikrasis jo vardas – Harry Rodger Webb (1981 m. oficialiai pakeitė savo tikrąjį vardą į Cliff Richard). Kai suėjo vieneri metai, su šeima persikėlė į Kolkatą. Po Indijos nepriklausomybės paskelbimo prasidėję judėjimai ir neramumai privertė tėvus 1948 m. grįžti į Jungtinę Karalystę. Iki to laiko pasiturinti šeima čia ilgus metus gyveno vargingomis sąlygomis. Iš pradžių jie glaudėsi pas giminaičius, vėliau – skurdžiame Londono priemiesčio name.

1958–1963: Sėkminga pradžia

Baigęs mokyklą Cliff Richard pradėjo dirbti televizorių fabrike. Visą likusį laisvalaikį po darbo jis skyrė muzikai, kuri, ypač rokenrolas (Rock‘n‘Roll), darė labai didelę įtaką. Nuo pat pradžių vaikinas buvo užburtas šios naujos muzikos, didžiausiu autoritetu laikė Elvį Preslį.

1957 m. Cliff pradėjo dainuoti Skiffle grupėje, tačiau greitai, po poros mėnesių, ją su būgnininku Terry Smart paliko, nes nusprendė drauge su senu mokyklos draugu, gitaristu Normann Mitham rock‘n‘roll grupę įkurti. Ją pavadino „Drifters“. Joje Cliff buvo dainininkas. Ilgainiui grupė ėmė vadintis „Cliff Richard ir The Drifters“. Po kurio laiko prie kompanijos prisijungė gitaristas Ian Samwell. „Drifters“ grodavo aplinkinių miestų viešbučiuose, restoranuose, kartą visą savaitę – žinomame Londono kavos bare „Two i‘s“. Deja, lauktoji sėkmė jų neaplankė.

Lemiamas įvykis buvo pasirodymas jaunimo šou vakarų Londone. Čia juos pastebėjo koncertų organizatorius George Ganjou, parodęs didelį susidomėjimą jaunaisiais muzikantais. Jis nunešė pažįstamam prodiuseriui grupės pirmąsias dainas – „Lawdy Miss Clawdy“ ir „Breathless“. Neilgai trukus, 1958 m. rugpjūčio 9 dieną, Cliff Richard pasirašė pirmąją sutartį su leidybine firma „Columbia“ (EMI kompanijos atšaka). Tų pačių metų rugpjūčio pabaigoje išleidžiamas pirmasis singlas „Move it“. Spalį ši daina pasiekia antrą vietą populiariausių angliškų dainų sąraše. Cliff Richard ir „Drifters“ pradeda koncertinį turą po Angliją kaip amerikiečių dueto „Kalin Twins“ palydovai. Po jo grupę paliko Jet Harris ir Tony Meehan. Jie nusprendė kaip atskiras duetas koncertuoti. Laisvas vietas netrukus užėmė Brian Bennet (būgnai), Brian Locking, po jo John Rostill (bosai). Pritariamosios grupės sudėties pokyčiai neturėjo įtakos Cliff‘o karjerai. Ji vystėsi milžinišku greičiu: vienas po kito pasirodantys televizijos ir radijo šou, diskai, koncertai, filmai. Didžiojoje Britanijoje siautė „Cliffomanija“. Koncertų metu dainininko balsą dažnai nustelbdavo gerbėjų šūksniai, o ir pačiam atlikėjui dažnai prireikdavo apsaugininkų pagalbos, norint išvykti iš koncertų salės.

1959 m. vasarą dainos „Living Doll“ ir „Travelling Light“ per trumpą laiką atsiduria populiariausių dainų sąrašo pirmoje vietoje. Šie hitai padarė atlikėją žinomą ir mylimą už Jungtinės Karalystės ribų. Šiuo metu Cliff pradėjo dainuoti lengvojo roko kūrinius bei vis dažniau į repertuarą įtraukdavo lyriškesnių dainų. Tai daryti jį vertė ir aplinkybės – rokenrolo galybės ir populiarumo laikas jau buvo besibaigiantis. Su „Living Doll“ prasidėjo šlovingasis dainininko karjeros tarpsnis. Visi singlai, kuriuos jis 1959-1965 m. išleido, patekdavo į Jungtinės Karalystės populiariausių dainų dešimtuką ir buvo taip pat kitose Europos šalyse mielai klausomi. Dešimt metų iš eilės Cliff Richard išrenkamas anglų muzikos laikraščio skaitytojų mylimiausiu šios šalies dainininku. Atlikėjas rengė koncertinius turus po Angliją, Vakarų Europą, Pietų Afriką, Australiją, JAV, Azijos šalis. Ypatingai sėkmingi buvo pasirodymai Vokietijoje. Čia jis buvo labai populiarus. Tai paskatino įrašyti eilę dainų vokiečių kalba. Žymiausios buvo – „Rote Lippen soll man kussen“ (1963 m. septynias savaites nr.1 Vokietijoje) ir „Das ist die Frage aller Fragen“ (ang. „ Spanish Harlem“; 1965 m. penkias savaites nr.1). 1964 m. surengtas pirmasis atskiras turas po šią šalį.

Filmų versle Cliff‘ui taip pat labai gerai sekėsi: pasirodę muzikiniai filmai „The Young Ones“ (1962 m.) ir „Summer holiday“ (1963 m.) sumušė visus pelno rekordus Jungtinėje Karalystėje. Cliff Richard du kartus iš eilės išrenkamas mėgstamiausia metų filmų žvaigžde. Iki 1973 m. jis suvaidino dar trijuose muzikiniuose filmuose.

1964–1975: Permainos

1963 m. pop pasaulį užkariauja grupė Beatles. Pradžioje Cliff‘o karjerai tai padarė mažai žalos: koncertų salės ir toliau buvo pilnutėlės, pasirodydavusios dainos tapdavo hitais. Iki 1973 m. pasirodė 57 singlai, kurie visi į populiariausių Jungtinės Karalystės dainų trisdešimtuką pateko. Tačiau Beatlų bumas ilgainiui darė vis didesnę įtaką Cliff‘o populiarumui – jis jau nebuvo nepakeičiama pirmo ryškumo žvaigždė savo šalyje, o ilgainiui buvo visai nustumtas į pogrindį. Pasaulis pulsavo muzikiniu atsinaujinimu, tuo tarpu Cliff Richard muzika pasikeitė tik truputį. Buvusios šlovės nepadėjo susigrąžinti net pasirodę albumai „Aladin and his wonderful Lamp“ (1964 m.) ir „Cinderella“ (1967 m.), dalyvavimas Eurovizijos dainų konkurse (1968m. ir 1973m.), vaidmuo televizijos seriale (1970, 1971, 1972 m.). Nuo 1972 m. jau ne kiekvienas pasirodydavęs singlas patekdavo į populiariausių dainų sąrašą.

Iki 1968 m. Cliff’o karjera buvo susieta su grupe „The Shadows“ (buvusi „Drifters“), kuri jam buvo sukūrusi daug populiarių dainų, lydėjo koncertiniuose turuose, kartu pasirodydavo dideliuose šou. 1968 m. jie šventė 10 metų scenoje jubiliejų, kurį apvainikavo bendras albumas ir 12 savaičių šou Londono scenose. Neilgai trukus „Shadows“ išsiskyrė, tačiau 1973 m. susiformavo vėl. Cliff Richard ir Shadows taip pat vėliau surengė koncertų, norėdami paminėti scenininius jubiliejus 1978, 1984 ir 1989 m.

1966 m. birželį Cliff Richard visus savo gerbėjus nustebino atvirumu, kai prisipažino, jog tapo krikščionimi. Septintojo dešimtmečio pradžioje tradicinis Richardo atsakymas dėl tikėjimo buvo „Aš tikiu Dievą ir priklausau anglikonų Bažnyčiai“. Jis nenorėjo būti laikomas ateistu, tačiau vėliau pats prisipažino, kad gyvenime nedaug nuo jo tesiskyrė. Truputį vėliau prasidėjo religinės paieškos – Cliff vos netapo Jehovos liudytoju. Čia padėjo jo draugas B. Latham, atgręžęs į Jėzų Kristų. Žymaus amerikiečių evangelisto Billy Graham paskaitoje atlikėjas pirmą kartą kalba plačiai auditorijai apie savo tikėjimą. Nuo to įvykio Cliff Richard skiria didelę dalį savo laiko religiniams reikalams. Jis pradeda dirbti su krikščioniška jaunimo grupe, dalyvauja televizijos, radijo laidose, krikščioniškuose renginiuose, skaito paskaitas, padeda kurti ir vaidina dviejuose krikščioniškuose filmuose – „Two and a penny“ (1967 m.) ir „His Land“ (1970 m.), leidžiami gospelų albumai (kaip 1967 m. “Good News”, 1978 m. “Small Corners”). Nuo 1969 m. Cliff Richard surengia turą su gospelų koncertais ir pokalbių vakarais. Surinktos lėšos skiriamos krikščioniškos pagalbos organizacijai TEAR, besirūpinančiai skurdžiais kraštais. Atlikėjas ir pats lankosi trečiojo pasaulio šalyse (Bangladešas, Kenija, Haitis, Uganda). Jis taip pat įkuria savo pagalbos fondą.

1976–1994: Sugrįžimas

1976 m. – Cliff Richard atgimimo metai. Jis dainuoja koncertuose krikščionių grupėms, susitinka Motiną Teresę Indijoje, pasirodo singlas „Devil Woman“. Ši daina sulaukia didelės sėkmės. Pirmą kartą per savo aštuoniolikos metų karjerą atlikėjui pavyksta patekti į populiariausių JAV dainų dešimtuką. Netrukus pasirodė ir albumas „I‘m nearly famous“, kuris sužavėjo ir kritikus, ir gerbėjus. Tai buvo naujasis Cliff Richard su nauju, savitu muzikos stiliumi. 1979 m. su daina „We don‘t talk anymore“ jis patenka į tarptautinį populiariausių dainų sąrašą. Po vienuolikos metų pertraukos dainininkas vėl tapo pirmo ryškumo žvaigžde Didžiojoje Britanijoje. Dvidešimt pirmųjų karjeros metų pabaigoje Cliff Richard gauna OBE (britų ordinas). Alan Tarney, kompozitorius dainos „We don‘t talk anymore“, parašo ir prodiusuoja ateinančiais dešimt metų daug sėkmingų hitų tokiems pat sėkmingiems albumams. Jo darbas prasideda 1987 m. albumu „Always guaranteed“, kurio daina „Some poeple“ tampa labai populiari. Už šį albumą gauna Cliff Richard platininį diską. Įkvėptas sėkmės jis surengia didelį koncertinį turą po Europą, kurio metu aplanko 39 miestus dvylikoje šalių. Iš Cliff‘o pomėgio teniso 1983 m. atsiranda tradicija tapęs renginys – kasmetinis linksmas teniso turnyras, vykstantis netrukus po Kalėdų, kurio metu susirenka ir žaidžia tenisą britų sportininkai ir įžymybės. Visos surinktos lėšos skiriamos Cliff Richard teniso fonui, skirtam jauniesiems Didžiosios Britanijos teniso talentams remti. 1986 m. išryškėja atlikėjo politinės pažiūros – jis pakviečiamas į ponios Margaret Thatcher pokylį. Tais pačiais metais išsipildė vienas senas Cliff Richard noras – jam pasiūlyta atlikti pagrindinį vaidmenį miuzikle. Metus laiko (nuo 1986 m. balandžio iki 1987 m. balandžio) vaidina jis Dave Clark statomame miuzikle „TIME“. Pradžioje pasirodymai vyksta aštuonis kartus, po to dar septynis kartus per savaitę. Nuo to laiko Cliff Richard sėkmė Didžiojoje Britanijoje nė kiek nesumažėjo. Visi albumai pasiekdavo aukštesnę negu 10 vietą ir visi singlai pateko į populiariausių dainų dvidešimtuką. Ypatingai sėkmingi buvo 1988 m., kai atlikėjas savo 30 metų scenoje jubiliejų šventė. Tuo metu surengti du didžiausi koncertai jo karjeroje, kai Londono Wembley stadione abu kartus virš 72000 žiūrovų susirinko. Rudenį ir žiemą 1990/91 m. dainininkas sumušė rekordą, kai į keturioliką koncertų Birmingham‘e ir aštuoniolika Webley arenoje virš 350000 žiūrovų susirinko. Tais pačiais metais surengtas ir didelis koncertinis turas po Europą.

Nuo 1995: Seras Cliff Richard

1995 m. Cliff Richard įšventintas karalienės Elizabeth II į riterius už muzikinius nuopelnus ir labdaringą veiklą. Nuo dabar jis turi vadintis seru Cliff Richard. Į iškilmingą ceremoniją buvo atvykusios ir visos trys dainininko seserys.
1996/97 m. išsipildė dar viena sena svajonė – Cliff Richard septynis mėnesius vaidino pagrindinį vaidmenį miuzikle „Heathcliff“, sukurtą pagal garsų anglų rašytojos Emily Bronte romaną „Vėtrų kalnas“ („Wuthering heights“). Muziką šiam spektakliui sukūrė John Farrar (jis parašė daugumą dainų filmui „Grease“), tekstus – Tim Rice (žinomas kaip miuziklų „Jesus Christ Superstar“, „Evita“ ir Disney filmo “Aladin“ tekstų autorius). „Heathcliff“ video juosta beveik visus metus buvo populiariausių video juostų sąrašuose.

Per savo 40 metų scenoje jubiliejų Cliff Richard surengė 32 koncertus „Karališkoje Alberto halėje“ Londone.

Nors daugelis radijo stočių atsisakė dainininko singlą “Millennium Prayer“ (įgarsinta TĖVĖ MŪSŲ), 1999 m. gruodį jis užėmė pirmą Jungtinės Karalystės populiariausių dainų sąrašo vietą.

Šimtmečių sandūroje Cliff Richard surengia dešimt koncertų, kurie sulaukia didžiulės sėkmės.

2001 m. pasirodo Alan Tarney prodiusuotas albumas „Wanted“. Jame, šalia šešių naujų, šešios savo individualiu stiliumi perdainuotos gerai žinomos dainos.

2002 m. prekyboje pasirodo Cliff Richard raudonasis vynas, turintis rožių aromato. Jis vadinasi „Vida Nova“. Prekyba sekasi taip gerai, kad kitų metų derliaus vynas turi būti gerokai anksčiau užsisakomas. Neseniai šis vynas gavo bronzos medalį Londone vykusiame tarptautiame vyno konkurse „International Wine Challenge“, kuriame dalyvavo virš 9000 vynų. Juos vertino vyno ekspertai, pasikliaudami tik savo skonio pojūčiu (akys buvo užrištos).

Tais pačiais metais dainininkas įsikelia į trečiuosius namus Barbadose.

2003 m. atlikėjas vasaros atostogas praleido Portugalijoje, iš kurios buvo tik trumpam užsukęs į Briuselį, kur padėjo įrašyti dainą „Danny Boy“ naujam Helmut Lotti albumui. Tuo pačiu buvo įrašyta ir bendra jų daina „Marys Boyschild“ Cliff‘o Kalėdų albumui. Čia buvo pristatyta nauja daina „Santas List“.

2004 m. Cliff Richard surengė keturioliką koncertų ir vasaros naktų turą, per kurį pasirodymai vykdavo parkuose prie puikių anglų namų ir pilių. Tais pačiais metais pasirodė naujas Cliff‘o albumas, kuriam dainas rašė anksčiau su juo nedirbę kompozitoriai. Tai padarė šį darbą įdomiu ir geru.

Nors praėjo daugiau kaip 45 metai nuo karjeros pradžios, atlikėjas vis dar išlieka aktyvus – rengia koncertus, leidžia melodingos, lengvai suvokiamos „mainstream“ („pagrindinės krypties“) populiariosios muzikos diskus, dalina interviu, rengia koncertinius turus.

2006 m. lapkričio 6 d. pasirodė sero Cliff Richard albumas „Two's Company“. Gruodį išleistas singlas „21st Century Christmas“ / „Move It“ užėmė antrą vietą Jungtinės Karalystės populiariausių singlų sąrašuose. Taip Cliff Richard tapo pirmuoju atlikėju, pabuvojusiu net šešis dešimtmečius iš eilės populiariausių dainų sąrašuose.
2007 m. lapkričio 12 d. pasirodė naujas albumas „Love... The Album“, kuriame be populiariausių Cliff Richard baladžių yra ir penkios naujai įrašytos dainos („Waiting For A Girl Like You“, „When You Say Nothing At All“, „All Out Of Love“, „If You're Not the One“ and „When I Need You“). Albumas užėmė populiariausių Jungtinės Karalystės albumų sąrašo 13 vietą.