Corbie – nuošalaus muzikinio gyvenimo atstovas. Apie save jis kalba taupiai: „Geriausia būtų išvis nesakyti nieko – taip galima pasakyti daugiau“.

Corbie neskuba, lyg būtų koks japonas. Muziką kuria prieš akis turėdamas ne tik dienos ar savaitės, bet ir penkmečio planą. Kantriai sudarinėja nuosavų tembrų ir garsų archyvą. Taip besėdint virtualioje bibliotekoje, bejungiant garsus į frazes pralekia dešimt kūrybos metų. Visai nedaug tam, kuris į gyvenimą ir kūrybą žvelgia asketo žvilgsniu: „Muzika mane išmokė džiaugtis ja ir be pripažinimo ar finansinio atlygio“. Ir mes nesiimame prognozuoti, kokį netikėtumą Corbie rengia po dar vienos dekados.