„Cream“ buvo 7-ojo dešimtmečio britų roko grupė, kurią sudarė gitaristas Eric‘as Clapton‘as, bosistas Jack‘as Bruce‘as ir būgnininkas Ginger‘is Baker‘is. Jie tapo pirmąja tikrai stipria roko supergrupe. „Cream“ skambesį galima apibūdinti, kaip bliuzo, pop muzikos bei psichodelinio roko mišinį. Jų muzikoje persipynė Clapton‘o gitara atliekamas bliuzas, galingas Jack‘o Bruce‘o vokalas ir jo bosine gitara išgaunami smarkūs ritmai bei džiazu dvelkiantis Ginger‘io Baker‘io mušimas būgnais. Visame pasaulyje jie pardavė daugiau nei 35 milijonus savo albumų, o vienas iš jų darbų, „Wheels of Fire“ tapo pirmuoju pasaulyje platininiu tiražu parduotu albumu. „Cream“ kūryboje buvo galima rasti dainų, paremtų tradiciniu bliuzu – tai „Crossroads“ bei „Spoonful“, o kartu ir – moderniojo bliuzo darbų, tokių, kaip „Born Under a Bad“ Sign“. Netrūko jų diskografijoje ir ekscentriškesnių kūrinių – neįprastai skambėjo „Strange Brew“, „Tales of Brave Ulysses“ bei „Toad“. Visgi, kaip didžiausius „Cream“ hitus, reikėtų išskirti šiuos kūrinius: „I Feel Free“, „Sunshine of Your Love“, „White Room“, „Crossroads“ bei „Badge“. „Cream“, kartu su kolektyvu „The Jimi Hendrix Experience“, turėjo be galo didelę įtaką populiariosios muzikos vystymuisi tuo metu, nes kūrė sunkią ir gerų įgūdžių reikalavusią muziką, kuri tapo ženklu, jog į muzikos pasaulį žengs tokios grupės, kaip „Led Zeppelin“, „Deep Purple“ bei „The Jeff Beck Group“. Gyvu grupės pasirodymai įkvėpė progresyviojo roko kolektyvus, tokius, kaip „The Allman Brothers Band“, „Rush“, „Grateful Dead“ bei „Phish“, o kartu – ir sunkiojo roko grandus „Black Sabbath“. Nors „Cream“ studijiniai darbai atlaikė laikmečių išbandymus, tikrasis įkvėpimas slypi būtent gyvuose jų pasirodymuose, pasižymėjusiuose dainų improvizacijomis, kartais trukusiomis ir 20 minučių. Žurnalo „VH1“ sudarytame geriausių sunkiojo roko atlikėjų sąraše „Cream“ atsidūrė 16-oje pozicijoje.