"Dimmu Borgir" - tai norvegų "black metal" stiliaus grupė. Įdomu tai, kad ji negroja nieko panašaus į tradicinį švedišką black'ą, kurį išpopuliarino "Marduk". Po buvimo būgnininku garsioje metal'o grupėje Conquest/Grotesque (kuri dabar yra pakankamai žinoma), Shamaatae palinko į magiją ir satanizmą. Satanizmas kurį laiką buvo jį dominusi filosofija, bet nepateisino visų jo lūkesčių. Pradedant nuo senovinės "Necronomicon“ knygos iki kerėjimo ir chaoso teorijos, jis užbaigė įsipainiojimą gamtos mistikoje ir senovės folklore. Shamaatae ir jo broliai (kurie dalyvavo tokiose dainose kaip "Bærghet” ir “Gangar for ra?an vender”) išvaikščiojo giliausius miškus, stovėjo kalnuose po šiaurinės nakties žvaigždėmis, aukojo ir t.t., beieškodami savo tikrosios gamtos, realybės ir dievybių. Ir jie atrado Pan’ą – didyjį gamtos dievą. Po metų Shamaatae ir Sataros sukūrė death metal grupę, kuri vadinosi Absorption. Jie šiek tiek grojo, bet niekada neatrado tikrojo skambesio. Dvi black’o sielos pervadino grupę Disenterment ir susirado naują gitaristą vardu Basse. Trio įrašė demo, kuris ir po šiai dienai nėra išleistas. Jie turėjo apie dvidešimt koncertų, kurie tada nesukėlė didelio susidomejimo. 1993-ais metais grupė iširo. Tęsiantis grupės Disenterment irimo procesui, Shamaatae giliai paniro į black metal muziką ir pradėjo vieno žmogaus projektą - Arckanum. 1992-ais metais Shamaatae buvo pakeliui į magijos pasaulio viršūnę ir turėjo naują viziją. Jis buvo labai nepatenkintas pasauliu, kuriame mes šiandieną gyvename. Jis norėjo sukurti naujas mintis prarastiems kariams, nurodyti savo rankomis kryptį chaoso pasauliui, kur Pan’as sėdės soste ir skleis chaotišką laisvę laisvai mąstantiems kareiviams, kurie nepriima kontroliavimo ir jų gyvenimo tvarkymo. Taigi Shamaatae pradėjo grupę Arckanum tam, kad paskleistų Chaoso žinią. Pirma Shamaatae negrojo vienas, jis pasikvietė Sataros iš Sataros Grief ir Loke Svarteld, nes negalvojo, kad galėtų visą darbą atlikti vienas. Bet po pirmojo demo “Demo-93”, Shamaatae tęsė įrašus pats. Vienintelė priežastis buvo ta, kad jis galėjo atlikti visų instrumentų partijas, įskaitant ir vokalą, pats. 1994-ais metais jis įrašė antrąjį demo “Trulen”, kuris buvo gerai perkamas ir susilaukė gerų atsiliepimų. "Trulen" kokybė buvo prasta, kaip ir daugumos pirmų demo, tačiau muzika buvo brutali ir tai buvo neblogas old-school black metal'as. Dalis dainų turi nemažus ambientinius intarpus, kurie sukuria mistišką atmosferą. Vis dėlto, kaip ir daugelis vieno žmogaus projektų, Arckanum čia neišvengė monotoniškumo bei vienodumo. O vokalas taip pat ne per daug puikus. Shamaatae patinka jo paprastumas, greitis, primytivumas ir dvasingumas, jis galvoja, kad yra iš viduramžių ir tiek muzika, tiek kalba yra geriau su senovine tarme. Dėl to jis pasirinko rašyti visą savo kūrybą senąja švedų kalba. Shamaatae nesistengia atlikti kaip įmanoma komplikuočiau ar profesionaliau, nes jis mano, jog to daryti nereikia idant jūsų kūryba taptų graži. Tiesiog klausykitės muzikos ir garsų, kurie aidu atsiliepia jumyse, o jei sugebate perteikti visa tai popieriuje, tab’uose ir įrašyti, tai reiškia, kad jūs esate muzikalus. Po trumpos pertraukos, 1995-aisiais, šamanas įrašė pirmąjį normalų albumą "Fran Marder". Šį kartą kokybė buvo geresnė ir Shamaatae perėjo nuo primityvaus metal'o prie kiek sudėtingesnio, o visa albumo koncepcija turėjo žymiai daugiau bendro jau nebe su old-school, o su vadinamuoju "true" metal'u. Muzika buvo primityvi, bet produkcija visa galva aukštesnė už "Trulen". Sekantis darbas - "Kostogher". Atrodo, kad Shamaatae patiko praeito albumo skambesys ir jis nutarė tęsti darbą. Nors albumas panašus, tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, jis tikrai ne geresnis už "Fran Marder", o kartais ir nusileidžia pastarajam. "Kampen" buvo paskutinis įrašas, išleistas "Necropolis Records", kuri ir leido visus ankstesnius darbus. Tai yra gan keista, nes "Kampen" - stiprus darbas, ir, tikriausiai, geriausias Arcanum albumas iki šiol. Šią muziką sunku apibūdinti - bet tai yra atmosferinio, melodingo ir raw black metal'o mišinys. Praeityje liko "Trulen" laikai, dabar muzika tapo melodingesne, vokalas žymiai pagerėjo, kokybė taip pat. Kurį laiką likęs be įrašų firmos, Shamaatae nesiilsėjo ir aktyviai ieškojo kitos. Atrasti pavyko tik 2001-ais metais, kai "Carnal Records" išleido EP "Boka Vm Kaos". Čia buvo tik dvi dainos, tačiau atrodo, kad Arckanum stilius nelabai tepasikeitė. Abu kūriniai buvo stiprūs, ypač "Bafomet", prie kurio labai greitai priprantama.