Ella Jane Fitzgerald, taip pat žinoma kaip “Lady Ella” ir “The First Lady of Song” yra laikoma viena reikšmingiausių XX amžiaus džiazo vokalisčių. Ella Fitzgerald yra gerai žinoma dėl savo balso diapazono, apimančio tris oktavas, balso švarumo bei ypatingo sugebėjimo improvizuoti, ypač improvizuojant pavieniais skiemenimis.

Per penkiasdešimt septynerius karjeros metus Ella Fitzgerald laimėjo tryliką „Grammy“ apdovanojimų, prezidentas Ronaldas Reiganas ją apdovanojo Nacionaliniu Meno Medaliu, o Džordžas Bušas Vyresnysis — Prezidentiniu Laisvės Medaliu.

Ella Fitzgerald gimė 1917 balandžio 17 dieną Newport News‘e , Virdžinijos valstijoje. Jos tėvai išsiskyrė vos jai gimus. Ella fiztgerald vaikystėje norėjo būti šokėja, tačiau jai patiko klausyti Loius Armstrong‘o, Bing Crosby‘io ir The Bowell Sisters įrašų. Vėliau Ella prisipažino, kad jos jaunystės idealas buvo Pagrindinė „The Boswell Sisters“ vokalistė.

Ellos mama mirė, kai mergaitei buvo penkiolika. Po to ji dažnai keitė gyvenamas vietas ir tai labai atsiliepė jaunosios Fitzgerald pažymiams, ji ėmė dažnai praleidinėti pamokas. Ella Fitzgerald turėjo reikalų su mafija, vėliau — nemalonumų su policija, po kurių ji buvo uždaryta į persiauklėjimo mokyklą, iš kurios greit pabėgo ir kurį laiką buvo benamė.

Ella Fitzgerald debiutavo 1934 lapkričio 17 dieną „Apollo“ teatre, Harleme, Niujorke. Ji sujaudino publiką ir gavo galimybę varžytis vienoje iš pirmųjų „Mėgėjų naktų“. Dainininkė iš pradžių ketino šokti, tačiau po puikaus „The Edwards sisters“, vietinio šokėjų dueto, pasirodymo, ji nusprendė dainuoti Connie Boswell stiliumi. Ji dainavo Hoagy Carmichael dainas „Judy“ ir „My affection“ ir laimėjo didįjį prizą – dvidešimt penkis dolerius.

1935 metais Ella Fitzgerald pradėjo reguliariai dainuoti su Chick Webb orkestru Harlemo „Savoy Ballroom“. Su jais Fitzgerald įrašė keletą hitų, tarp jų „Love and Kisses“ ir „(If you can‘t sing it)You‘ll have to swing it (Mr. Paganini)“. Chick Webb mirė 1939 metais ir grupė buvo pavadinta „Ella Fitzgerald ir jos žymusis orkestras“.

1942 metais fitzgerald paliko grupę, kad pradėtų solo karjerą ir apsirašė leidybinę sutartį su kompanija Decca records. Pasibaigus svingo erai ir dideliems big bendams nustojus rengti pasaulines gastroles, džiazo muzikoje įvyko didelis pasikeitimas. Sudėtingo atlikimo džiazo muzikos, vadinamos „Bebop“, atėjimas pakeitė Ellos Fitzgerald dainavimo stilių. Būtent tuo metu Ella Fitzgerald pradėjo improvizuoti skiemenimis (Scat singing). 1945 metų „Flying home“ įrašas, kuriame gausu improvizacijos skiemenimis, vėliau buvo aprašytas kaip „vinas iš svarbiausių dešimtmečio džiazo įrašų. Daug atlikėjų, tokių kaip Loius Armstrong bandė ttai padaryti, tačiau tik panelė Fitzgerald įvaldė šią techniką su tokiu nepaprastu išradingumu.“

1955 metais Ella Fiztgerald paliko Decca Records kompaniją ir pasirašė sutartį su kompanija „Verve Records“. Būtent ši kompanija pradėjo leisti Ellos albumus, kuriuose ji dainavo su kitais žymiais atlikėjais ir jų orkestrais. Albumas „Ella Fitzgerald Sings the Duke Ellington“ buvo vienintelis albumas, kuriame kompozitorius, kurio muziką Ella interpretavo, grojo su ja. Duke‘as Ellington‘as ir Billy‘s Strayhorn‘as parašė du naujus kūrinius šiam albumui.

Albumų-dainų rinkinių serijos tapo atlikėjos pačiu sėkmingiausiu darbu, ir , tikriausiai, pačiu svarbiausiu kūriniui Amerikos kultūrai.

Ella Fitzgerald tuo metu koncertuodavo 40-45 savaites per metus vien Amerikoje ir buvo pirmoji afroamerikietė, kuri pasirodė „Mocambo“ klube, po to kai Marilyn Monroe darė spaudimą klubo viršininkui. Šis incidentas vėliau tapo medžiaga Bonnie Green pjesei.

„Verve Records“ kompanija buvo parduota kompanijai „MGM“ už tris milijonus dolerių 1963 metais, tačiau 1967 „MGM“ nepratęsė kontrakto su Ella Fitzgerald. Po to atlikėja įrašinėjo tai vienoje tai kitoje įrašų kompanijoje. 1972 įrašytas stebėtinai sėkmingas albumas „Jazz at Santa Monika Civic ‚72“ uždirbo pakankamai pinigų, kad Ellos Fitzgerald vadybininkas galetų įsteigti savo nuosavą įrašų kompaniją „Pablo records“. Šioje kompanijoje Fitzgerald įraė apie dvidešimt albumų. Rašoma, kad per jos metus praleistus su „Pablo Records“ įrašų kompanija, jos balsas smuko. Vinas biografas rašė: „Ji dažnai naudodavo trumpesnes, veriančias frazes, jos balsas tapo kietesnis, su platesniu vibrato.“ Apsunkinta sveikatos problemų, Ella Fitzgerald paskutinį albumą įrašė 1991 metais ir paskutinį kartą pasirodė publikai 1993 metais.

Fitzgerald nuo diabeto buvo beveik akla ir 1993 metais jai buvo amputuotos abi kojos. 1996 metais ji mirė nuo šios ligos Beverli Hilse, Kalifornijoje, būdama septyniasdešimt devynerių. Ji yra palaidota „Ingelwood Park Cemetery“ Ingelvude, Kalifornijoje.