„Forgotten Tomb“ – depresyvaus ir savižudiško metalo klasika.

Jei Italija jums asocijuojasi tik su skania pica ir futbolu, šis kvintetas iš Pjačencos miesto atskleis jums ir kitokį pietiečių veidą. Tą, apie kurį visi žino, bet nedrįsta ar nenori kalbėti... „Forgotten Tomb“ muzika nyra iš maniakinės depresijos dugno, iš totalaus nusivylimo viskuo, kas gyva ir materialu.

Ne paslaptis, jog šiandien depresyviam, savižudiškam metalui tapus tiesiog mados kliše, daugelis šio stiliaus grupių neišvengia elementaraus paaugliško maišto apraiškų. „Forgotten Tomb“ atveju viskas yra tikra. Per daugiau nei dešimt metų trunkančią veiklą grupės nariai ne kartą nėrėsi kilpas ant kaklų, stovėjo akis į akį su giltine po nelaimingų atsitikimų. Gyvenime apie tokius sakoma – „gimę po nelaiminga žvaigžde“. Laimei, italai sugeba įsitverti paskutinio šiaudo, o visas susikaupiančias emocijas perteikti derindami išskirtinio grožio doom/black metalo garsus.

Nors „Forgotten Tomb“ yra laikomi vienais iš depresyvaus metalo pradininkų, būtent vingiuotas bei akmenuotas grupės narių gyvenimo kelias neleido kolektyvui sulaukti užsitarnauto pripažinimo. Kaip bebūtų, pirmieji grupės diskai „Songs to Leave“ bei „Springtime Depression“ laikomi šio stiliaus perlais, pakėlusiais muziką į naują kokybinį bei idėjinį lygį. Ir štai jau balandžio mėnesį „Forgotten Tomb“ pristatys skausmingą penktą pilnametražį opusą „Under Saturn Retrograde“, nors leidybinis stabilumas niekada nebuvo stiprioji grupės dalis. Vedini savo idėjų, o gal tiesiog beviltiškumo ir amžino nusivylimo, „Forgotten Tomb“ keliai ir klystkeliai yra tiesiog nenuspėjami. Negali žinoti, kuris žingsnis bus paskutinis...