Iš Black Forest niūrios tankmės išniro Imperium Dekadenz. Būgnininkas Vespasianas ir dainininkas Horaz 2004 –tų vasarą davė pradžią vienetui, atliekančiam inteligentišką black metal. Abu muzikantai bendrai dalinasi grojimo kitais instrumentais, tokiais kaip gitaros ir sintezatoriai, pareigomis, o atlikdami koncertinę programą į pagalbą ima gitaristą Naavl‘ą ir Kaelt‘ą, pastiprindami juos bosistu Harvst‘u. Pirmi du albumai "…und die Welt ward kalt und leer" (2006) taip pat kaip ir "Dämmerung der Szenarien" (2007) buvo pamėgti tiek fanų tiek spaudos, kurie išsviedė vokietukus į jų šalies undergroundo topą. Toli nuo to, kad štampuotų stereotipines politines, religines ar mizantropines temas, būdingas šiam žanrui, Imperium Dekadenz kloja žmonijos trumpalaikiškumo metaforas - pelenus, dulkes, sniegą – įvilktas į antikines drapanas su ryškiu polinkiu Romos Imperijai. Kurdamas savąją karalystę vokiečių duetas išėjo iš norvegiško „bleko“, tačiau pasirinko kitą taką, vedantį į epiškas konstrukcijas, jis kupinas slegiančios tamsos ir apraizgytas nepaprastai melodingų interliudijų akustiškai trapaus tinklo. Imperium Dekadenz suformavo nuosavą garsą, kuris tobulai atsisleidė albume "Procella Vadens“. Šis "Klajoklis Audroje" užkopė į naują viešūkalnę su išmoningai sukonstruotais daugiasluoksniais himnais staiga smengančiais į tikrą senovinės rūstybės ir gedulingos melancholijos aistrą. Įdėmiai paklausykite "Procella Vadens" ir būkite liūdininkais, kad iškilo nauja tamsos imperija!