KRS-One, kurio tikrasis vardas Lawrence Krisna Parker, gimė 1965m. rugpjūčio 20d. Brukline, Niujorke. Jis buvo vienos iš įtakingiausių ir svarbiausių devintojo dešimtmečio Hip-Hop'o pasaulyje repo grupių BDP (Boogie Down Productions) lyderis. Dažnai vadinamas Hip-Hop'o pionieriumi, reperis savo karjeros zenite, devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje, buvo žinomas ne vien muzikiniais pasiekimais, bet ir savo kelionėmis po JAV universitetus ir begalę įvairių kitų šalies institucijų. Jam taip pat buvo įteikti Kanzaso (Filadelfijoje) ir Kemptono (Kalifornijoje) miestų simboliniai raktai už įvairius pasiekimus. Reperis netgi buvo nominuotas "NACA" prizui (Hario Čepmeno žmogiškumo apdovanojimui) 1992-aisiais, gavo "Reebok" žmogiškumo apdovanojimą ir tris "Ampex Golden Reel" apdovanojimus. Be to KRS-One buvo "Užkirskime kelią smurtui" judėjimo (Stop The Violence Movement) pagrindinis iniciatorius ir įrašė tam skirtą kūrinį "Self-Destruction", uždirbusį $600,000 nacionalinei miesto sąjungai (National Urban League). Kitą savo kūrinį "Heal Yourself" KRS-One paskyrė žmogiškumo supratimui. Reperio bendradarbiavimas su tokiomis grupėmis ir atlikėjais, kaip R.E.M., Sly And Robbie, Shelly Thunder, Shabba Ranks, Ziggy Marley, Billy Bragg, Neville Brothers, Kool Moe Dee, Chuck D., Tim Dog ir daugeliu kitų, parodo jo pagarbą šiems muzikantams ir jų muzikiniams stiliams. KRS-One dalyvavo kelete svarbių ir naudingų renginių, kurių keli buvo netgi skirti Nelsonui Mandelai.
Visa reperio gyvenimo istorija buvo tokia: Gimęs 1965-ųjų vasarą, jis paliko namus dar 14-os ir išvyko į Pietų Bronksą (Niujorke). Ten jis buvo pramintas Krišna dėl dvasinio susidėmėjimo Hare Krishna religiniu mokymu. Pasivadinęs KRS-One ("Knowledge Reigns Supreme Over Nearly Everyone" trumpinys) vardu būsimoji repo žvaigždė kurį laiką užsiiminėjo graffiti menu ir tuo metu susitiko su Scott'u Sterling'u, a.k.a DJ Scott LaRock. 1984-ųjų vasarą KRS-One kartu su savo naujuoju partneriu įkūrė repo grupę "Scott La Rock And The Celebrity Three" ir išleido pirmąjį savo įrašą pavadinimu "Advance". Tuo metu, kai daugelis reperių rimavo tekstus apie prabangius automobilius, brangenybes, alkoholį ir visą kitą šlamštą, KRS-One repavo apie branduolinio karo nutraukimą. Naujoji repo grupė buvo sudaryta iš keturių žmonių: DJ Scott LaRock, Levi 167, MC Quality ir paties KRS-One. Po kelių ginčų su įrašų kompanijos galva "Scott La Rock And The Celebrity Three" prarado kontraktą ir tuo pačiu galimybę tęsti savo darbą. Tų pačių metų žiemą KRS-One parašė naują kūrinį "Stop The Violence", skirtą to paties pavadinimo žmonių judėjimui prieš smurtą. Tuo metu grupė iširo ir joje pasiliko tik KRS-One, kartu su Scott LaRock. Jie suprato, kad reikia keisti grupės pavadinimą, todėl taip ir padarė: naujoji grupė nuo šiol vadinosi "The Boogie Down Crew". 1985-aisiais Scott LaRock buvo paprašytas parašyti ir netgi prodiusuoti kūrinį "Sleeping Bag Records" leidybinei kompanijai. Aišku naujai susikūrusi grupė negalėjo atsisakyti tokio pasiūlymo. Už šio projekto įvykdymą grupė negavo jokio piniginio atlygio ir net neturėjo jokių teisių ko nors prašyti. Tačiau tai buvo projektas, kuris išmokė Kris'ą ir Scott'ą būti prodiuseriais ir pažvelgti rimtai į savo darbą, todėl buvo nutarta vėl pakeisti grupės pavadinimą, šįkart jau galutinai, į "Boogie Down Productions". 1986-aisiais grupė išleido savo pirmąjį pogrindinį singlą, tada nepriklausiusį jokiam albumui, "Crack Attack". Kiti metai buvo ir sėkmingi, ir tragiški. 1987-aisiais išleistas debiutinis dueto albumas "Criminal Minded" leido platesnei žmonių auditorijai sužinoti apie BDP, tačiau tais pačiais metais žuvo grupės didžėjus ir KRS-One artimas draugas Scott'as Sterling'as. Jis buvo nušautas, bandydamas nutraukti įsiplieskusį konfliktą Pietų Bronkse. Šis įvykis šokiravo visą Hip-Hop'o bendruomenę ir daugelis manė, kad BDP atėjo galas, bet KRS-One nenuleido rankų. 1988-aisiais reperis paliko "B. Boy Records" įrašų kompaniją ir apsirašė naują sutartį su "Jive Records". Taigi BDP ir toliau sėkmingai gyvavo, tik dabar joje buvo KRS-One kartu su savo broliu Kenny Parker ir didžėjumi D-Nice. To pasekoje dar tais pačiais metais pasirodė naujas grupės albumas "By All Means Necessary", kurį įrašyti taip pat padėjo DJ Premier bei Kid Capri. Tai buvo albumas, apie kurį KRS-One ir Scott'as nuolat svajojo, albumas, suteikęs repui visiškai naują atspalvį. KRS-One pirmasis muzikinis vaizdo klipas "My Philosophy" buvo skirtas pabrėžti reperio reikalingumą šiame Hip-Hop'o pasaulyje. Tuo metu KRS-One ėmė save vadinti mokytoju ("The Teacher"), taip tarsi pabrėždamas, kad iš jo tekstų kiti turėtų mokytis gyventi. KRS-One 1989-aisiais pradėjo savo keliones po įvairius šalies koledžus ir ten repo stiliumi "skaitė paskaitas", kurių kelios netgi pateko į "New York Times" laikraštį. Net ir naujajame BDP 1990-ųjų albume "Edutainment" dominavo tos pačios "repo paskaitos" dėstomos gana blankiu repo ritmu. Daugelis reperio gerbėjų tai įvertino neigiamai ir nusisuko nuo jo. Tačiau KRS-One paneigė visas abejones dėl savo sugebėjimų, kai 1992-aisiais buvo išleistas naujas grupės albumas "Sex And Violence", kuriame reperis buvo daug griežtesnis ir stipresnis negu kada nors anksčiau. Visgi albumas netapo tokia didele komercine sėkme, kokia galėjo būti. Reperio pirmasis solinis albumas, išleistas 1993-aisiais, "Return Of The Boom Bap" tapo tarsi "Sex And Violence" tęsiniu, bet irgi netapo didele komercine sėkme ir jau 1994-ųjų pradžioje iškrito iš R&B ir Hip-Hop'o topų. Tame albume buvo išlikę daug detalių, primenančių reperio praeitį su BDP, nors KRS-One ir nebebuvo jos narys. Kaip pavyzdį galima pateikti vieną albumo kūrinių "KRS-One Attacks", kuriame buvo panaudoti semplai iš pirmojo BDP albumo "Criminal Minded" titulinio ir "P Is Still Free" kūrinių. Pastarasis buvo reperio 1986-ųjų anti-narkomaniško kūrinio "P Is Free" tęsinys. Nepaisant to, KRS-One tęsė darbą ir 1996-aisiais išleido kitą savo albumą "Battle For Rap Supremacy", kuriame repavo kartu su senu savo varžovu MC Shan. Po 1997-ųjų albumo "I Got Next" reperis nutraukė savo solinę karjerą iki 2001-ųjų pradžios, kai pagaliau sugrįžo su nauju albumu "The Sneak Attack". Sekančiais metais KRS-One padirbėjo iš peties ir išleido jau du darbus: tikrą gospelo šedevrą "Spiritual Minded" ir "The Mix Tape". Iš pastarojo singlu buvo išleistas kūrinys "Ova Here", kurį reperis įrašė kaip atsakymą Nellie. Paskutinysis KRS-One darbas kol kas yra dar šiais metais išleistas albumas "Kristyles"
Garsusis repo meistras ir dabar išlieka vienu iš filosofiškiausių ir labiausiai apsiskaičiusių reperių pasaulyje, kovojančių tarkim prieš tokių žodžių kaip "ho" arba "bitch" vartojimą, kalbant apie moteris. Vis dėlto KRS-One tikrai nėra vienu iš tų kukliųjų reperių. Jis visada išlieka arogantiškas, savo kūriniuose sakydamas, kad jis ne reperis, o pats repas ("I'm not a rapper. I am rap"), kad jis nepropaguoja Hip-Hop'o, o pats yra Hip-Hop'as ("I'm not doing hip-hop, I am hip-hop"), kad įkūnija visa tai, kuo daugelis MC nori būti ir ką daro ("I am the embodiment of what a lot of MCs are trying to be and do"). Kad KRS-One nėra labai kuklus parodo ir 1990-ųjų metų įvykiai, kai reperis pradėjo savo kūriniuose užsipuldinėti repo grupės P.M. Dawn lyderį Prince Be. KRS-One tekstuose galima rasti tokių eilučių, kuriose jis sako, kad užkirs kelią smurtui tik su beizbolo lazda išmušdamas visą š*** jam (Prince Be) iš galvos ("The way I stop the violence is with a baseball bat and beat the shit out of you"), arba, kad jei nepasiteisins .22 kalibras, pasiteisins .45, jei nepasiteisins .45, pasiteisins Uzi: šviesa turi būti stipresnė už tamsą ("If negativity comes with a .22, positivity comes with a .45. If negativity comes with .45, positivity comes with an Uzi: The light has got to be stronger than darkness"). Prince Be savo ruožtu atsakė tuo pačiu, klausdamas, kas per mokytojas yra KRS-One ("KRS-One wants to be a teacher, but a teacher of what?"). Atoveiksmio ilgai laukti nereikėjo. Jau kitą vakarą KRS-One ir jo komanda jėga užėmė Niujorko klubo "Sound Factory" sceną, kur tuo metu koncertavo P.M. Dawn, ir perėmė mikrofoną, išstumdami Prince Be su grupe. Visas renginys buvo rodomas gyvai per MTV laidą "Yo!". Vėliau KRS-One atsiprašė prieš publiką, teisindamas savo poelgį, tuo, kad daugelis MC ir Hip-Hop'o grupių jo visiškai negerbia.
Kaip tik tuo metu atsirado visiškai nauja repo hierarchija, nustūmusi old school stilių, o kartu ir KRS-One nuo pakylos. Reperio komercinės sėkmės smukimas jokiu būdu nenubraukia visų jo nuopelnų Hip-Hop'o kultūrai ir apskritai, to darbo, kuriuo jis siekė ne vien sau naudos, kaip daugybė kitų artistų. Šis išskirtinis reperis savo darbu siekė ne vien komercinės sėkmės, bet ir kažką palikti žmonių širdyse, kad jo darbas nebūtų tik trumpalaikis įspūdis. Klausimas vienas: ar jam pavyko?
Visa reperio gyvenimo istorija buvo tokia: Gimęs 1965-ųjų vasarą, jis paliko namus dar 14-os ir išvyko į Pietų Bronksą (Niujorke). Ten jis buvo pramintas Krišna dėl dvasinio susidėmėjimo Hare Krishna religiniu mokymu. Pasivadinęs KRS-One ("Knowledge Reigns Supreme Over Nearly Everyone" trumpinys) vardu būsimoji repo žvaigždė kurį laiką užsiiminėjo graffiti menu ir tuo metu susitiko su Scott'u Sterling'u, a.k.a DJ Scott LaRock. 1984-ųjų vasarą KRS-One kartu su savo naujuoju partneriu įkūrė repo grupę "Scott La Rock And The Celebrity Three" ir išleido pirmąjį savo įrašą pavadinimu "Advance". Tuo metu, kai daugelis reperių rimavo tekstus apie prabangius automobilius, brangenybes, alkoholį ir visą kitą šlamštą, KRS-One repavo apie branduolinio karo nutraukimą. Naujoji repo grupė buvo sudaryta iš keturių žmonių: DJ Scott LaRock, Levi 167, MC Quality ir paties KRS-One. Po kelių ginčų su įrašų kompanijos galva "Scott La Rock And The Celebrity Three" prarado kontraktą ir tuo pačiu galimybę tęsti savo darbą. Tų pačių metų žiemą KRS-One parašė naują kūrinį "Stop The Violence", skirtą to paties pavadinimo žmonių judėjimui prieš smurtą. Tuo metu grupė iširo ir joje pasiliko tik KRS-One, kartu su Scott LaRock. Jie suprato, kad reikia keisti grupės pavadinimą, todėl taip ir padarė: naujoji grupė nuo šiol vadinosi "The Boogie Down Crew". 1985-aisiais Scott LaRock buvo paprašytas parašyti ir netgi prodiusuoti kūrinį "Sleeping Bag Records" leidybinei kompanijai. Aišku naujai susikūrusi grupė negalėjo atsisakyti tokio pasiūlymo. Už šio projekto įvykdymą grupė negavo jokio piniginio atlygio ir net neturėjo jokių teisių ko nors prašyti. Tačiau tai buvo projektas, kuris išmokė Kris'ą ir Scott'ą būti prodiuseriais ir pažvelgti rimtai į savo darbą, todėl buvo nutarta vėl pakeisti grupės pavadinimą, šįkart jau galutinai, į "Boogie Down Productions". 1986-aisiais grupė išleido savo pirmąjį pogrindinį singlą, tada nepriklausiusį jokiam albumui, "Crack Attack". Kiti metai buvo ir sėkmingi, ir tragiški. 1987-aisiais išleistas debiutinis dueto albumas "Criminal Minded" leido platesnei žmonių auditorijai sužinoti apie BDP, tačiau tais pačiais metais žuvo grupės didžėjus ir KRS-One artimas draugas Scott'as Sterling'as. Jis buvo nušautas, bandydamas nutraukti įsiplieskusį konfliktą Pietų Bronkse. Šis įvykis šokiravo visą Hip-Hop'o bendruomenę ir daugelis manė, kad BDP atėjo galas, bet KRS-One nenuleido rankų. 1988-aisiais reperis paliko "B. Boy Records" įrašų kompaniją ir apsirašė naują sutartį su "Jive Records". Taigi BDP ir toliau sėkmingai gyvavo, tik dabar joje buvo KRS-One kartu su savo broliu Kenny Parker ir didžėjumi D-Nice. To pasekoje dar tais pačiais metais pasirodė naujas grupės albumas "By All Means Necessary", kurį įrašyti taip pat padėjo DJ Premier bei Kid Capri. Tai buvo albumas, apie kurį KRS-One ir Scott'as nuolat svajojo, albumas, suteikęs repui visiškai naują atspalvį. KRS-One pirmasis muzikinis vaizdo klipas "My Philosophy" buvo skirtas pabrėžti reperio reikalingumą šiame Hip-Hop'o pasaulyje. Tuo metu KRS-One ėmė save vadinti mokytoju ("The Teacher"), taip tarsi pabrėždamas, kad iš jo tekstų kiti turėtų mokytis gyventi. KRS-One 1989-aisiais pradėjo savo keliones po įvairius šalies koledžus ir ten repo stiliumi "skaitė paskaitas", kurių kelios netgi pateko į "New York Times" laikraštį. Net ir naujajame BDP 1990-ųjų albume "Edutainment" dominavo tos pačios "repo paskaitos" dėstomos gana blankiu repo ritmu. Daugelis reperio gerbėjų tai įvertino neigiamai ir nusisuko nuo jo. Tačiau KRS-One paneigė visas abejones dėl savo sugebėjimų, kai 1992-aisiais buvo išleistas naujas grupės albumas "Sex And Violence", kuriame reperis buvo daug griežtesnis ir stipresnis negu kada nors anksčiau. Visgi albumas netapo tokia didele komercine sėkme, kokia galėjo būti. Reperio pirmasis solinis albumas, išleistas 1993-aisiais, "Return Of The Boom Bap" tapo tarsi "Sex And Violence" tęsiniu, bet irgi netapo didele komercine sėkme ir jau 1994-ųjų pradžioje iškrito iš R&B ir Hip-Hop'o topų. Tame albume buvo išlikę daug detalių, primenančių reperio praeitį su BDP, nors KRS-One ir nebebuvo jos narys. Kaip pavyzdį galima pateikti vieną albumo kūrinių "KRS-One Attacks", kuriame buvo panaudoti semplai iš pirmojo BDP albumo "Criminal Minded" titulinio ir "P Is Still Free" kūrinių. Pastarasis buvo reperio 1986-ųjų anti-narkomaniško kūrinio "P Is Free" tęsinys. Nepaisant to, KRS-One tęsė darbą ir 1996-aisiais išleido kitą savo albumą "Battle For Rap Supremacy", kuriame repavo kartu su senu savo varžovu MC Shan. Po 1997-ųjų albumo "I Got Next" reperis nutraukė savo solinę karjerą iki 2001-ųjų pradžios, kai pagaliau sugrįžo su nauju albumu "The Sneak Attack". Sekančiais metais KRS-One padirbėjo iš peties ir išleido jau du darbus: tikrą gospelo šedevrą "Spiritual Minded" ir "The Mix Tape". Iš pastarojo singlu buvo išleistas kūrinys "Ova Here", kurį reperis įrašė kaip atsakymą Nellie. Paskutinysis KRS-One darbas kol kas yra dar šiais metais išleistas albumas "Kristyles"
Garsusis repo meistras ir dabar išlieka vienu iš filosofiškiausių ir labiausiai apsiskaičiusių reperių pasaulyje, kovojančių tarkim prieš tokių žodžių kaip "ho" arba "bitch" vartojimą, kalbant apie moteris. Vis dėlto KRS-One tikrai nėra vienu iš tų kukliųjų reperių. Jis visada išlieka arogantiškas, savo kūriniuose sakydamas, kad jis ne reperis, o pats repas ("I'm not a rapper. I am rap"), kad jis nepropaguoja Hip-Hop'o, o pats yra Hip-Hop'as ("I'm not doing hip-hop, I am hip-hop"), kad įkūnija visa tai, kuo daugelis MC nori būti ir ką daro ("I am the embodiment of what a lot of MCs are trying to be and do"). Kad KRS-One nėra labai kuklus parodo ir 1990-ųjų metų įvykiai, kai reperis pradėjo savo kūriniuose užsipuldinėti repo grupės P.M. Dawn lyderį Prince Be. KRS-One tekstuose galima rasti tokių eilučių, kuriose jis sako, kad užkirs kelią smurtui tik su beizbolo lazda išmušdamas visą š*** jam (Prince Be) iš galvos ("The way I stop the violence is with a baseball bat and beat the shit out of you"), arba, kad jei nepasiteisins .22 kalibras, pasiteisins .45, jei nepasiteisins .45, pasiteisins Uzi: šviesa turi būti stipresnė už tamsą ("If negativity comes with a .22, positivity comes with a .45. If negativity comes with .45, positivity comes with an Uzi: The light has got to be stronger than darkness"). Prince Be savo ruožtu atsakė tuo pačiu, klausdamas, kas per mokytojas yra KRS-One ("KRS-One wants to be a teacher, but a teacher of what?"). Atoveiksmio ilgai laukti nereikėjo. Jau kitą vakarą KRS-One ir jo komanda jėga užėmė Niujorko klubo "Sound Factory" sceną, kur tuo metu koncertavo P.M. Dawn, ir perėmė mikrofoną, išstumdami Prince Be su grupe. Visas renginys buvo rodomas gyvai per MTV laidą "Yo!". Vėliau KRS-One atsiprašė prieš publiką, teisindamas savo poelgį, tuo, kad daugelis MC ir Hip-Hop'o grupių jo visiškai negerbia.
Kaip tik tuo metu atsirado visiškai nauja repo hierarchija, nustūmusi old school stilių, o kartu ir KRS-One nuo pakylos. Reperio komercinės sėkmės smukimas jokiu būdu nenubraukia visų jo nuopelnų Hip-Hop'o kultūrai ir apskritai, to darbo, kuriuo jis siekė ne vien sau naudos, kaip daugybė kitų artistų. Šis išskirtinis reperis savo darbu siekė ne vien komercinės sėkmės, bet ir kažką palikti žmonių širdyse, kad jo darbas nebūtų tik trumpalaikis įspūdis. Klausimas vienas: ar jam pavyko?
2010 m. gruodžio 16 d. 19:12:45
Ką apie jį manote?