Nors per pastaruosius kelis dešimtmečius daugelis grupių sugebėjo užsitraukti tėvų bei pasaulinės žiniasklaidos neapykantą, tikriausiai tik tokie atlikėjai kaip Alice Cooper‘is, Judas Priest ar Marilyn Manson‘as galėtų savo kontraversiškumu lygintis su Ozzy Osbourne‘u. Buvęs „Black Sabbath“ lyderis visą savo karjerą buvo išjuokiamas - daugiausiai dėl gandų, apibūdinančių jį kaip psichopatą ir satanistą. Tačiau, nepaisant keistos jo reputacijos, niekas negali paneigti, kad Osbourne‘as turėjo neišmatuojamą poveikį sunkiajam metalui. Nors jis negali didžiuotis puikiu balsu (jis laibas ir neturi žemo tembro), jis tai atperka savo gera klausa ir dramatiška nuojauta. Kaip scenos žmogaus, jo instinktai yra beveik neklystantys, jo gyvi pasirodymai visuomet perkrauti kraujo ir blizgesio, kas prikausto daugybę jaunuolių visame pasaulyje. Osbourne‘as sugebėjo įtvirtinti save kaip tarptautinę superžvaigždę, sugebančia parduoti milijonus kiekvieno išleidžiamo albumo įrašų ir surenkančia pilnus stadionus gerbėjų visame pasaulyje bei su kiekvienu nauju albumu pritraukiančia vis daugiau naujų pasekėjų.
John‘as Michael‘as Osbourne‘as savo profesionalią karjerą pradėjo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai kartu su gitaristu Tony Iommi, bosistu Geezer‘iu Butler‘iu ir būgnininku Bill‘u Ward‘u sukūrė grupę „Black Sabbath“. Kolektyvas, unikalus savo lėtomis, rūškanomis melodijomis ir temomis, išleido debiutinį savo albumą „Black Sabbath“ 1970-aisiais, o per likusį dešimtmetį padovanojo savo gerbėjams tokius klasika tapusius ir platininiais tiražais parduotus darbus kaip „Paranoid“ bei „Master of Reality“. Po 1978-ųjų albumo „Never Say Die“ Osbourne‘o paslaugų grupėje „Black Sabbath“ buvo atsisakyta, o tai leido jam išbandyti savo, kaip solo atlikėjo, jėgas.
Su savo naująja vadybininke ir žmona Sharon Osbourne‘as subūrė savo paties grupę ir pavadino ją „The Blizzard of Ozz“. Į savo komandą jis pasikvietė gitaristą Randy Rhoads‘ą, bosistą Bob‘ą Daisley ir būgnininką Lee Kerslake‘ą. Pirmasis grupės pavadinimu pavadintas albumas buvo išleistas 1980-aisiais metais Didžiojoje Britanijoje ir 1981-ųjų pradžioje JAV. „Blizzard of Ozz“ turėjo keletą tų pačių sudedamųjų dalių, kaip ir „Black Sabbath“: dainų tekstai buvo sukoncentruoti į paslaptis ir magiją, o gitaros skambėjo sunkiai ir garsiai. Visgi techniškai ši grupė buvo labiau įgudusi ir sugebėdavo sukurti įvairesnių metalo stiliaus variacijų. Albumas „Blizzard of Ozz“, kuriame buvo galima rasti hitais tapusius singlus „Crazy Train“ ir „Mr. Crowley“, pasiekė septintąją Didžiosios Britanijos topo vietą, o Jungtinėse Valstijose užkopė iki 21-ojo laiptelio, kol galiausiai dar du metus buvo gerai perkamas ir tapo tikrai sėkmingu įrašu. Tuomet, lapkritį išleidus albumą „Diary of a Madman“ grupėje Kerslake‘ą ir Daisley pakeitė Tommy Aldridge‘as ir Rudy Sarzo. Šis albumas, kuriame buvo ir narkotikams skirta odė, „Flying High Again“, pasiekė 16-ą JAV topo vietą ir buvo tikrai gerai parduodamas. Kai „Diary“ koncertinės gastrolės įsibėgėjo, albumo pardavimai toliau kilo, o tuo tarpu likusios „Black Sabbath“ šutvės – smuko žemyn.
Osbourne‘as neturėjo jokių problemų surenkant masines gerbėjų minias ir jo karjera atrodė esanti viršūnėje. Visgi iškilo kai kurie kontraversiški faktai, kai jis buvo apkaltintas žiauriu elgesiu su gyvūnais, taip pat jam į galvą buvo pataikyta koncerto metu bei teko keliauti į ligoninę ir atšaukti pasirodymą. Neilgai trukus po to, mįslingoje aviakatastrofoje žuvo Rhoads‘as – grupės sėkmė virto itin nesėkmingu ruožu. Osbourne‘as, praradęs savo geriausią draugą, puolė į sunkią depresiją, planai apie būsimą jo gyvų dainų albumą greitai buvo pakeisti. Vietoj dainų, įrašytų kartu su Rhoads‘u, 1982-aisiais pasirodžiusiame gyvų dainų rinkinyje „Speak of the Devil“ buvo galima išgirsti klasikinių „Black Sabbath“ kūrinių versijas, įrašytas su gitaristu Brad‘u Gillis‘u. Osbourne‘as netrukus buvo atleistas iš kompanijos „Jet Records“, bet vėliau su juo sutartį pasirašyti nusprendė „Epic Records“. Naujuoju Osbourne‘o gitaristu tapo Jake‘as E. Lee – jis padėjo įrašyti 1984-ųjų studijinį albumą „Bark at the Moon“. Nors tokios sėkmės, kaip „Blizzard of Ozz“ ar „Diary of a Madman“, jis nepasiekė, tačiau visgi buvo gana sėkmingas ir leido atlikėjui surengti gastroles kartu su glam metalistais „Mötley Crüe“.
Jau „Bark at the Moon“ nesulaukė malonių kritikų atsiliepimų, tačiau daug šiurkštesnių žodžių susilaukė 1986-ųjų „Ultimate Sin“. Albumas, kuriame, beje, buvo toks hitas, kaip „Shot in the Dark“, kritikų buvo įvertintas kaip pats blogiausias Osbourne‘o studijinis albumas. Jie tikino, kad tai – perteklinis ir neįdomus darbas, tačiau nepaisant to diskas tavo dar vienu didžiuliu hitu, sprendžiant pagal pardavimus ir gerbėjų vertinimus. Taip pat 1986-aisiais Osbourne‘as buvo apkaltintas tuo, kad neva per pasąmonę veikiančias žinutes, esančias albumo „Blizzard of Ozz“ dainoje „Suicide Solution“, jis paskatino klausytojus savižudybėms. Pats Ozzy teigė šią dainą parašęs dėl piktnaudžiavimo alkoholiu sukelto poveikio. Nors byla galiausiai buvo atmesta, Osbourne‘as ir vėl pridėjo dar vieną riebų minusą į savo reputaciją.
Savo akcijas jis kiek kilstelėjo 1987-aisiais, kai išleido albumą „Tribute“ – gyvą diską, kuriame buvo 1981-aisiais įrašytos dainos, taip pagerbiant Randy Rhoads‘o atminimą. 1988-aisiais pasirodžiusiame albume „No Rest for the Wicked“ ankstesnį būgnininką Lee pakeitė Zakk‘as Wylde‘as. Įrašas pasirodė esąs vienas iš stipriausių Ozzy karjeroje – paminėti verta dainą „Miracle Man“, kurioje Osbourne‘as išjuokė evangelistą (ir ilgametį priešą) Jimmy Swaggart‘ą. „Just Say Ozzy“, gyvas nepilnas albumas, įrašytas vieno vėliau sekusio koncerto metu, pasirodė 1990-aisiais. Po to, kai po metų įrašė naują studijinį albumą Osbourne‘as pajuto neturįs sau įprasto entuziazmo koncertuoti, mat jau jautė didėjantį savo amžių bei norą daugiau laiko praleisti su šeima. „When No More Tears“ pasirodė 1991-ųjų rudenį ir buvo paskelbta, kad sekančios gastrolės taps paskutiniosiomis prieš Osbourne‘o pasitraukimą. Pasibaigus šioms gastrolėms, 1993-aisiais pasirodė dvigubas gyvas albumas „Live & Loud“, turėjęs įamžinti visą Osbourne‘o karjerą – jis taip pat neva reiškė, kad dainininko šlovės dienos atėjo į pabaigą. Visgi pasitraukimas iš muzikos pasaulio taip ir neįvyko – Osbourne‘as sugrįžo 1995-aisiais su albumu „Ozzmosis“, kuris, nepaisant įvairiausių apžvalgų, per metus buvo parduotas didesniu nei trys milijonai kopijų tiražu. Po albumo pasirodymo vykusios gastrolės tapo vienomis sėkmingiausių, vykusių tą vasarą, todėl Osbourne‘as nutarė sukurti „Ozzfest“ – turnė, kuriame pasirodytų jis ir dar daugybė kitų metalo grupių. Nors 1996-aisiais įvyko vos du pasirodymai, 1997-aisiais vis tiek buvo išleistas albumas, paprastu pavadinimu „The Ozzfest“. Tuo tarpu 1997-ųjų vasaros metu Ozzy gastrolėse jau buvo galima pamatyti tokias žvaigždes kaip „Pantera“, Marilyn Manson‘as bei atgimęs „Black Sabbath“ kolektyvas, kuriame nebuvo tik Bill‘o Ward‘o. Jei neskaityti Sarah McLachlan „Lilith Fair“ gastrolių, „Ozzfest“ 1997-aisiais tapo pačiu sėkmingiausiu metų turu ir tai paskatino Osbourne‘ą išleisti dainų kompiliaciją „The Ozzman Cometh“ jau tų metų lapkritį. Netrukus po to Osbourne‘as sukvietė drauge visą originalią „Black Sabbath“ kompaniją, su kuria įrašė gyvą alvumą „Reunion“, pasirodžiusį 1998-aisiais. Jis taip pat rado laiko įrašyti originalų duetą su populiariu reperiu Busta Rhymes, su kuriuo perdarė klasikinį „Black Sabbath“ hitą „Iron Man“, pervadindami jį į „This Means War“. Šią dainą buvo galima rasti Busta Rhymes 1998-ųjų albume „Extinction Level Event (The Final World Front)“.
„Black Sabbath“ toliau sėkmingai koncertavo ir 1999-aisiais, kai jie vėl tapo pagrindinėmis „Ozzfest“ žvaigždėmis – beje, tai turėjo būti ir paskutinės jų bendros gastrolės. Tais pačiais metais parduotuvėse pasirodė šiurpi Ozzy figūra, pašiepianti dainininką. Osbourne‘as taip pat pagaliau pradėjo darbuotis prie po blankaus 1995-ųjų solo įrašo „Ozzmosis“ seksiančio albumo. Jam padėti sutiko buvęs gitaristas Wylde‘as bei anksčiau grupėje „Faith No More“ būgnus mušęs Mike‘as Bordin‘as, o taip pat buvęs grupių „Suicidal Tendencies“ ir „Infectious Grooves“ bosistas Robert‘as Trujillo. 2001-ieji metai tapo tikrai džiugiais Ozzy bei „Black Sabbath“ gerbėjams – pasirodė naujienos ne tik apie tai, kad legendiniai metalistai vėl atsikuria vasaros pasirodymams „Ozzfest“ ture, bet taip pat ketina keliauti į įrašų studiją bei kartu su prodiuseriu Rick‘u Rubin‘u įrašyti pirmą naują savo studijinį albumą nuo 1978-ųjų darbo „Never Say Die“. Deja, „Epic Records“ išgirdę apie šiuos planus sustabdė po „Ozzfest“ numatytas Ozzy gastroles „Disturbed“, o ketinimai įrašyti albumą buvo atidėti iki jis baigs savo solo darbus. Ozzy gerbėjai tuomet sulaukė dvigubo disko „Ozzfest: Second Stage Live“ – šiame rinkinyje metalo klausytojai rado dainas iš 2000-ųjų festivalio bei per pradinį koncertą 1996-aisiais įrašytus kūrinius. Galiausiai naujas solinis albumas, „Down to Earth“, pasirodė 2001-ųjų rudenį, paskleisdamas kelis sėkmingus roko radijo stočių singlus bei pristatydamas dideles kalėdines gastroles, kuriose Ozzy partneriu buvo Rob Zombie. Tuo tarpu, įkvėpti „MTV“ laidos „Cribs“, kurioje pasirodė jo šeima, Osbourne‘as ir šio kanalo prodiuseriai nusprendė pabandyti sukurti realybės šou apie liūdnai pagarsėjusio atlikėjo šeimos gyvenimą. Sekioję garsiąją šeimą kelis mėnesius 2001-ųjų pabaigoje „MTV“ pristatė „The Osbournes“ – vieną sėkmingiausių šio kanalo realybės šou per visą istoriją. Daugelio žiūrovų pamėgtame šou, kuris turėjo ir dokumentinės juostos, ir situacijų komedijos elementų, Osbourne‘as įgavo naują įvaizdį – apsvaigusio tėvelio su skustuvo aštrumo sąmojingumu, tačiau kartu labai mylinčio savo šeimą. Pasirodymas „MTV“ šou buvo tikrai sėkmingas ir Osbourne‘as netrukus buvo net pakviestas į Baltuosius Rūmus, kur pristatė savo gyvūnų saugojimo programą – ši mintis iškilo po vieno iš šou epizodų, kuriame buvo galima matyti daugybę jo šeimoje auginamų gyvūnų.
1997 m. Ozzy prisidėjo prie savo buvusių kolegų iš "Black Sabbath" ir surengė turnė, po ko buvo išleistas koncertinis albumas "Reunion".
2011 m. lapkritį įvyko antrasis originalios "Black Sabbath" sudėties sugrįžimas. 2012 m. jie vėl surengė turnė ir ketina išleisti visai naują studijinį albumą.
John‘as Michael‘as Osbourne‘as savo profesionalią karjerą pradėjo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje, kai kartu su gitaristu Tony Iommi, bosistu Geezer‘iu Butler‘iu ir būgnininku Bill‘u Ward‘u sukūrė grupę „Black Sabbath“. Kolektyvas, unikalus savo lėtomis, rūškanomis melodijomis ir temomis, išleido debiutinį savo albumą „Black Sabbath“ 1970-aisiais, o per likusį dešimtmetį padovanojo savo gerbėjams tokius klasika tapusius ir platininiais tiražais parduotus darbus kaip „Paranoid“ bei „Master of Reality“. Po 1978-ųjų albumo „Never Say Die“ Osbourne‘o paslaugų grupėje „Black Sabbath“ buvo atsisakyta, o tai leido jam išbandyti savo, kaip solo atlikėjo, jėgas.
Su savo naująja vadybininke ir žmona Sharon Osbourne‘as subūrė savo paties grupę ir pavadino ją „The Blizzard of Ozz“. Į savo komandą jis pasikvietė gitaristą Randy Rhoads‘ą, bosistą Bob‘ą Daisley ir būgnininką Lee Kerslake‘ą. Pirmasis grupės pavadinimu pavadintas albumas buvo išleistas 1980-aisiais metais Didžiojoje Britanijoje ir 1981-ųjų pradžioje JAV. „Blizzard of Ozz“ turėjo keletą tų pačių sudedamųjų dalių, kaip ir „Black Sabbath“: dainų tekstai buvo sukoncentruoti į paslaptis ir magiją, o gitaros skambėjo sunkiai ir garsiai. Visgi techniškai ši grupė buvo labiau įgudusi ir sugebėdavo sukurti įvairesnių metalo stiliaus variacijų. Albumas „Blizzard of Ozz“, kuriame buvo galima rasti hitais tapusius singlus „Crazy Train“ ir „Mr. Crowley“, pasiekė septintąją Didžiosios Britanijos topo vietą, o Jungtinėse Valstijose užkopė iki 21-ojo laiptelio, kol galiausiai dar du metus buvo gerai perkamas ir tapo tikrai sėkmingu įrašu. Tuomet, lapkritį išleidus albumą „Diary of a Madman“ grupėje Kerslake‘ą ir Daisley pakeitė Tommy Aldridge‘as ir Rudy Sarzo. Šis albumas, kuriame buvo ir narkotikams skirta odė, „Flying High Again“, pasiekė 16-ą JAV topo vietą ir buvo tikrai gerai parduodamas. Kai „Diary“ koncertinės gastrolės įsibėgėjo, albumo pardavimai toliau kilo, o tuo tarpu likusios „Black Sabbath“ šutvės – smuko žemyn.
Osbourne‘as neturėjo jokių problemų surenkant masines gerbėjų minias ir jo karjera atrodė esanti viršūnėje. Visgi iškilo kai kurie kontraversiški faktai, kai jis buvo apkaltintas žiauriu elgesiu su gyvūnais, taip pat jam į galvą buvo pataikyta koncerto metu bei teko keliauti į ligoninę ir atšaukti pasirodymą. Neilgai trukus po to, mįslingoje aviakatastrofoje žuvo Rhoads‘as – grupės sėkmė virto itin nesėkmingu ruožu. Osbourne‘as, praradęs savo geriausią draugą, puolė į sunkią depresiją, planai apie būsimą jo gyvų dainų albumą greitai buvo pakeisti. Vietoj dainų, įrašytų kartu su Rhoads‘u, 1982-aisiais pasirodžiusiame gyvų dainų rinkinyje „Speak of the Devil“ buvo galima išgirsti klasikinių „Black Sabbath“ kūrinių versijas, įrašytas su gitaristu Brad‘u Gillis‘u. Osbourne‘as netrukus buvo atleistas iš kompanijos „Jet Records“, bet vėliau su juo sutartį pasirašyti nusprendė „Epic Records“. Naujuoju Osbourne‘o gitaristu tapo Jake‘as E. Lee – jis padėjo įrašyti 1984-ųjų studijinį albumą „Bark at the Moon“. Nors tokios sėkmės, kaip „Blizzard of Ozz“ ar „Diary of a Madman“, jis nepasiekė, tačiau visgi buvo gana sėkmingas ir leido atlikėjui surengti gastroles kartu su glam metalistais „Mötley Crüe“.
Jau „Bark at the Moon“ nesulaukė malonių kritikų atsiliepimų, tačiau daug šiurkštesnių žodžių susilaukė 1986-ųjų „Ultimate Sin“. Albumas, kuriame, beje, buvo toks hitas, kaip „Shot in the Dark“, kritikų buvo įvertintas kaip pats blogiausias Osbourne‘o studijinis albumas. Jie tikino, kad tai – perteklinis ir neįdomus darbas, tačiau nepaisant to diskas tavo dar vienu didžiuliu hitu, sprendžiant pagal pardavimus ir gerbėjų vertinimus. Taip pat 1986-aisiais Osbourne‘as buvo apkaltintas tuo, kad neva per pasąmonę veikiančias žinutes, esančias albumo „Blizzard of Ozz“ dainoje „Suicide Solution“, jis paskatino klausytojus savižudybėms. Pats Ozzy teigė šią dainą parašęs dėl piktnaudžiavimo alkoholiu sukelto poveikio. Nors byla galiausiai buvo atmesta, Osbourne‘as ir vėl pridėjo dar vieną riebų minusą į savo reputaciją.
Savo akcijas jis kiek kilstelėjo 1987-aisiais, kai išleido albumą „Tribute“ – gyvą diską, kuriame buvo 1981-aisiais įrašytos dainos, taip pagerbiant Randy Rhoads‘o atminimą. 1988-aisiais pasirodžiusiame albume „No Rest for the Wicked“ ankstesnį būgnininką Lee pakeitė Zakk‘as Wylde‘as. Įrašas pasirodė esąs vienas iš stipriausių Ozzy karjeroje – paminėti verta dainą „Miracle Man“, kurioje Osbourne‘as išjuokė evangelistą (ir ilgametį priešą) Jimmy Swaggart‘ą. „Just Say Ozzy“, gyvas nepilnas albumas, įrašytas vieno vėliau sekusio koncerto metu, pasirodė 1990-aisiais. Po to, kai po metų įrašė naują studijinį albumą Osbourne‘as pajuto neturįs sau įprasto entuziazmo koncertuoti, mat jau jautė didėjantį savo amžių bei norą daugiau laiko praleisti su šeima. „When No More Tears“ pasirodė 1991-ųjų rudenį ir buvo paskelbta, kad sekančios gastrolės taps paskutiniosiomis prieš Osbourne‘o pasitraukimą. Pasibaigus šioms gastrolėms, 1993-aisiais pasirodė dvigubas gyvas albumas „Live & Loud“, turėjęs įamžinti visą Osbourne‘o karjerą – jis taip pat neva reiškė, kad dainininko šlovės dienos atėjo į pabaigą. Visgi pasitraukimas iš muzikos pasaulio taip ir neįvyko – Osbourne‘as sugrįžo 1995-aisiais su albumu „Ozzmosis“, kuris, nepaisant įvairiausių apžvalgų, per metus buvo parduotas didesniu nei trys milijonai kopijų tiražu. Po albumo pasirodymo vykusios gastrolės tapo vienomis sėkmingiausių, vykusių tą vasarą, todėl Osbourne‘as nutarė sukurti „Ozzfest“ – turnė, kuriame pasirodytų jis ir dar daugybė kitų metalo grupių. Nors 1996-aisiais įvyko vos du pasirodymai, 1997-aisiais vis tiek buvo išleistas albumas, paprastu pavadinimu „The Ozzfest“. Tuo tarpu 1997-ųjų vasaros metu Ozzy gastrolėse jau buvo galima pamatyti tokias žvaigždes kaip „Pantera“, Marilyn Manson‘as bei atgimęs „Black Sabbath“ kolektyvas, kuriame nebuvo tik Bill‘o Ward‘o. Jei neskaityti Sarah McLachlan „Lilith Fair“ gastrolių, „Ozzfest“ 1997-aisiais tapo pačiu sėkmingiausiu metų turu ir tai paskatino Osbourne‘ą išleisti dainų kompiliaciją „The Ozzman Cometh“ jau tų metų lapkritį. Netrukus po to Osbourne‘as sukvietė drauge visą originalią „Black Sabbath“ kompaniją, su kuria įrašė gyvą alvumą „Reunion“, pasirodžiusį 1998-aisiais. Jis taip pat rado laiko įrašyti originalų duetą su populiariu reperiu Busta Rhymes, su kuriuo perdarė klasikinį „Black Sabbath“ hitą „Iron Man“, pervadindami jį į „This Means War“. Šią dainą buvo galima rasti Busta Rhymes 1998-ųjų albume „Extinction Level Event (The Final World Front)“.
„Black Sabbath“ toliau sėkmingai koncertavo ir 1999-aisiais, kai jie vėl tapo pagrindinėmis „Ozzfest“ žvaigždėmis – beje, tai turėjo būti ir paskutinės jų bendros gastrolės. Tais pačiais metais parduotuvėse pasirodė šiurpi Ozzy figūra, pašiepianti dainininką. Osbourne‘as taip pat pagaliau pradėjo darbuotis prie po blankaus 1995-ųjų solo įrašo „Ozzmosis“ seksiančio albumo. Jam padėti sutiko buvęs gitaristas Wylde‘as bei anksčiau grupėje „Faith No More“ būgnus mušęs Mike‘as Bordin‘as, o taip pat buvęs grupių „Suicidal Tendencies“ ir „Infectious Grooves“ bosistas Robert‘as Trujillo. 2001-ieji metai tapo tikrai džiugiais Ozzy bei „Black Sabbath“ gerbėjams – pasirodė naujienos ne tik apie tai, kad legendiniai metalistai vėl atsikuria vasaros pasirodymams „Ozzfest“ ture, bet taip pat ketina keliauti į įrašų studiją bei kartu su prodiuseriu Rick‘u Rubin‘u įrašyti pirmą naują savo studijinį albumą nuo 1978-ųjų darbo „Never Say Die“. Deja, „Epic Records“ išgirdę apie šiuos planus sustabdė po „Ozzfest“ numatytas Ozzy gastroles „Disturbed“, o ketinimai įrašyti albumą buvo atidėti iki jis baigs savo solo darbus. Ozzy gerbėjai tuomet sulaukė dvigubo disko „Ozzfest: Second Stage Live“ – šiame rinkinyje metalo klausytojai rado dainas iš 2000-ųjų festivalio bei per pradinį koncertą 1996-aisiais įrašytus kūrinius. Galiausiai naujas solinis albumas, „Down to Earth“, pasirodė 2001-ųjų rudenį, paskleisdamas kelis sėkmingus roko radijo stočių singlus bei pristatydamas dideles kalėdines gastroles, kuriose Ozzy partneriu buvo Rob Zombie. Tuo tarpu, įkvėpti „MTV“ laidos „Cribs“, kurioje pasirodė jo šeima, Osbourne‘as ir šio kanalo prodiuseriai nusprendė pabandyti sukurti realybės šou apie liūdnai pagarsėjusio atlikėjo šeimos gyvenimą. Sekioję garsiąją šeimą kelis mėnesius 2001-ųjų pabaigoje „MTV“ pristatė „The Osbournes“ – vieną sėkmingiausių šio kanalo realybės šou per visą istoriją. Daugelio žiūrovų pamėgtame šou, kuris turėjo ir dokumentinės juostos, ir situacijų komedijos elementų, Osbourne‘as įgavo naują įvaizdį – apsvaigusio tėvelio su skustuvo aštrumo sąmojingumu, tačiau kartu labai mylinčio savo šeimą. Pasirodymas „MTV“ šou buvo tikrai sėkmingas ir Osbourne‘as netrukus buvo net pakviestas į Baltuosius Rūmus, kur pristatė savo gyvūnų saugojimo programą – ši mintis iškilo po vieno iš šou epizodų, kuriame buvo galima matyti daugybę jo šeimoje auginamų gyvūnų.
1997 m. Ozzy prisidėjo prie savo buvusių kolegų iš "Black Sabbath" ir surengė turnė, po ko buvo išleistas koncertinis albumas "Reunion".
2011 m. lapkritį įvyko antrasis originalios "Black Sabbath" sudėties sugrįžimas. 2012 m. jie vėl surengė turnė ir ketina išleisti visai naują studijinį albumą.
2013 m. gegužės 17 d. 14:22:28
Apie Ozzy tik gerai arba tyla,ne kaip apie mirusį,bet kaip apie tamsos princą
,puikus atlikėjas,klausau jį jau 40 metų....ir visada kaifuoju
2013 m. balandžio 22 d. 09:14:50
Nežinau kaip šito žmogaus muzikos ankščiau nepastebėjau.Tikrai turi gerų dainų, reikės daugiau paklausyti.Jis man primena Johna Lennona kažkuo, ta jo daina "dreamer" primena Johno "imagine" daina.
____________________
All you touch and all you see is all your life will ever be.
2013 m. balandžio 20 d. 12:17:37
Taip... aičiū labai už patarimus............ bandysiu tą savo neišmanymą demonstruot kiek tik galiu ir kišt savo nuomonę kuo dažniau........... Ozis čiulpia. Taškas.
____________________
Apie pradžią ir pabaigą pasakyta tik tiek, kad nėra nei pradžios, nei pabaigos...............
2013 m. balandžio 20 d. 01:10:57
Žinau, taip ale jie priskiriami, bet užkietėję metalistai, net ir pats ozis, pradininkais laiko motorheadus. Aplamai, jau sakiau, kad tas žodis metalas yra per daug subjektyvus. Fsio. Aš tau patarčiau išmesti savo iš ankstinį nusistatymą ir vėlgi perklausyt, kad ir to paties "Scream"- visą nuo pradžių iki galo ir poto sakyk, kad ozio nelaikai metalistu, kad jis supopsėjo, ir kitais būdais demonstruok savo neišmanymą. Aleliuja. Beje mane žavi tavo įstabios žinios. :) taip ir toliau !
Tobulai įvaldyta daugtaškių dėjimo technika.
2013 m. balandžio 19 d. 22:14:57
Įtark tu ką nori.......... man tai kas....... tiesiog išmesk savo nuomonę apie jį ir iš naujo paklausyk to paties 'Scream'... Nu sry, nenoriu pyktis ir dergtis, bet man įspūdžio jo muzika nedaro............ O prie metalo pradininkų vat kaip tik ir priskiriami BS, deep purple ar Led Zepai..... Na, aišku, to primityvaus metalo, bet...... O Motorheadai jei ką pradėjo heavy/speed'ą.......
____________________
Apie pradžią ir pabaigą pasakyta tik tiek, kad nėra nei pradžios, nei pabaigos...............
2013 m. balandžio 18 d. 20:33:15
Aš ir nesakau, kad visi metalistai turėjo nuopolių, bet tikrai dažnas, cheezus, beto galiu paklaust, ką tu laikai tikru metalistų? Ką turi omeny 'nusipopsėjęs'- muziką' ? Tie patys black sabbath niekada nebuvo sunkūs. Kiti net ginčijas, kad jų negalima laikyti metalo pradininkais, nes tai nemetalas, greičiaujau heavy rock'as ir ale motorheadai sukūrė metalą, savo ruožtu Lemis labiau linkęs save vadinti heavy rock'n'roll atstovu. "Metalas" ar "metalistas" yra per daug subjektyvios sąvokos. Sakydama, kad ozis "supopsėjo" tu vėl nusišneki, visų pirma, nes jis niekada ir nebuvo Deicide ar Testament sunkumo ir antra c'mon, pasiklausyk "Scream" arba "Black Rain" albumų. Įtariu, kad net visiškai juo nesidomi, gal išgirdai, kažkokį lengvesni jo gabalą ir pagal savo išmanymą nusprendei, kad ale "supopsėjo". Ozzis kaip tik kaip retas kitas išliko ištikimas sau.
2013 m. balandžio 18 d. 17:46:46
Vai vai, koks apakęs fanas....... visų pirma, asmeninės noumonės nusišnekėjimu pavadinti negalima...... Antra, ne visi metalistai turėjo nuopuolių.... Patikėk tą žinau. Beje, ozio metalistu dabar nebepavadinčiau.... Beje, kalbu ne apie jį kaip žmogų, taip žinau, kad jis atsigavo, atrodo jau bent kaip žmogus, bet palyginus ozį iš BS - kaip žinai, jie pradėjo visą metalinę muziką - su oziu dabar - nepyk, bet nusipopsinęs nesveikai - nematau net reikalo išvadas kokias nors daryt, tik tiek, kad viskas aišku... O tas 'nepaisant kelių paskutinių kartų' skliausteliuose labai jau juokingai atrodo..........
____________________
Apie pradžią ir pabaigą pasakyta tik tiek, kad nėra nei pradžios, nei pabaigos...............
2013 m. balandžio 18 d. 14:18:24
Nusišneki. Ozzio , kaip ir daugelio kitų metalistų, gyvenime buvo daug nuopolių, bet dabar jis kaip tik atsigavęs! nevartojo narkotikų jau gal 6 metus (nepaisant kelių paskutinių kartų). Fucking Black Sabbath atsikūrė! Jis kaip tik ant bangos.