Kai 10-jo dešimtmečio viduryje visoje Švedijoje pradėjo augti ‚indiepop‘ stiliaus populiarumas, „Kent“ to dešimtmečio metu tapo viena geriausių ir kartu populiariausių Švedijos grupių. Susibūrė „Kent“ 1990-aisiais Eskilstunos mieste, kai vokalistas ir dainų autorius Joakim‘as Berg‘as ir pagrindinis gitaristas Sami Sirvio susitiko mokykloje. Jie įkūrė grupę, o netrukus prie jų prisijungė būgnininkas Markus‘as Mustonen‘as, bosistas Martin‘as Skold‘as ir gitaristas Martin‘as Roos‘as. Iš pradžių jie dažnai kaitaliojo grupės pavadinimą, ir po to, kai gan trumpą laiką pabuvo „Havsanglar“ (angliškai – „Seaangels“), jie galiausiai nusprendė save pavadinti „Kent“ – tai yra švediška vyro pavardė. Grupė įrašė keletą bandomųjų įrašų ir galų gale pasirašė sutartį su „BMG“ Švedijos padaliniu, o taip pat su jų dukterine kompanija „RCA“. 1994-aisiais pasirodė debiutinis „Kent“ singlas „Nar Dert Blaser Pa Manen“, tačiau jo tarsi niekas nepastebėjo. 1995-ųjų balandį parduotuvių lentynose atsirado ir debiutinis „Kent“ albumas, pavadintas grupės vardu – iš pradžių didelių pardavimų jis nepasiekė. Iš minėtojo debiutinio albumo vėliau pasirodė dar trys singlai, kurių paskutinysis, „Frank“, buvo panašiausias į hitą. 1995-aisiais grupė daug koncertavo, o po gastrolių, Martin‘as Roos‘as nusprendė palikti grupę. Tam įvykus, grupė paskambino savo senam draugui Harri Manty, kuris ir užėmė Roos‘o vietą. Praėjus metams po debiutinio albumo pasirodymo, dienos šviesą išvydo ir antrasis „Kent“ albumas „Verkligen“ – būtent tada reikalai ir pradėjo judėti pirmyn. Kai prieš albumo išleidimą pasirodęs singlas „Kram (Sa Nara Far Ingen Ga)“ akimirksniu tapo hitu, nieko nebenustebino, kad didelės sėkmės sulaukė ir studijinis darbas „Verkligen“. Antrajame savo albume „Kent“ kiek pakeitė savo muzikinę kryptį. Debiutinis albumas buvo gan iškraipytas, o tuo tarpu „Verkligen“ jau turėjo keletą melancholiškų kūrinių, skambėjusių labai panašiai į „Radiohead“. Būtent tai ir buvo tas kelias, kuriuo grupė nusprendė eiti įrašinėdama trečiajį albumą „Isola“ 1997-aisiais. Po albumo „Verkligen“ pasirodymo, grupė vėlgi rengė galingas koncertines gastroles tik šįkart buvo vienas skirtumas – dabar į koncertus būdavo išpirkti visi bilietai. Jie taip pat gavo teisę koncertuoti Hultsfredsfestivalen – didžiausiame Švedijos roko festivalyje. „Kent“ toliau nebesilaikė tradicijos leisti albumus balandį ir didžiąją 1997-ųjų pavasario dalį praleido Belgijoje, kur kūrė ir įrašinėjo labai lauktą ketvirtąjį savo albumą. 1997-ųjų vasarį jie taip pat laimėjo porą „Grammy“ apdovanojimų, tarp kurių – už geriausią vaizdo klipą, dainą „Gravitation“, kuriai video versiją sukūrė Adam‘as Berg‘as, Joakim‘o jaunesnysis brolis. 1997-ųjų rugsėjį buvo išleistas singlas „Om Du Var Har“ ir tapo didelės sėkmės sulaukusiu hitu Švedijoje, taigi, kai parduotuvėse jau buvo galima įsigyti albumą „Isola“, jis iškart debiutavo ant aukščiausio Švedijos albumų topo laiptelio. Vėl sekė išparduotos gastrolės, o pagrindine tema, kuria apie „Kent“ kalbėjo žurnalistai, tapo angliškoji albumo „Isola“ versija. Iš pradžių, 1998-ųjų balandį šis darbas buvo išleistas Švedijoje, o tų pačių metų rudenį – ir Anglijoje. Iš viso nebuvo planuota albumo išleisti Švedijoje, tačiau gerbėjų noras buvo toks didelis, jog „BMG“ negalėjo su juo nesitaikstyti. 1998-aisiais Joakim‘as Berg‘as taip pat išleido albumą su projektu, pavadintu „Paus“, kurį sudarė jis ir „Cardigans“ gitaristas Peter‘is Svensson‘as. Kol „Kent“ keliavo su savo koncertinėmis gastrolėmis, grupės lyderis Joakim‘as Berg‘as ir toliau rašė dainas. Ketvirtasis jų albumas, „Hagnesta Hill“, pasirodė 2000-aisiais. „Vapen & Ammunition“, kurio vien Skandinavijoje buvo parduota daugiau nei 500 000 kopijų, sekė metais vėliau, tapdamas geriausių „Kent“ įrašu jų karjeroje.