Kilkim Žaibu. Tai sunkiausios muzikos festivalis su archainio folkloro bei baltų istorijos akcentais. Netradicinis renginio pavadinimas atspindi netradicinę renginio dvasią. Festivalio uždavinys — apjungti šiuolaikinės karingiausios muzikos, pagoniško ir juodojo metalo žanrus su etnine baltų kultūros dalimi. Augdami kartu su šiuolaikinės juodosios subkultūros evoliucija ieškome atsakymų praeityje. Kad nepamirštume kas mes buvome, kas esame, kodėl esame būtent tokie. Pats festivalis – tai nuolatinis ieškojimų kelias. Ieškant supratimo jausmo sąmoningų asmenų širdyse ir nepataikaujantis vartotojiškai masei. Iš pirmo žvilgsnio skirtingų ideologijų ir kultūrų sąsaja atrodo keista ir neįmanoma. Bet taip jau yra, kad iš visų šiuolaikinių muzikos žanrų, būtent metalo muzikos lyrikoje yra dažniausiai vartojama praeities tematika. Šio žanro puoselėtojų tarpe yra gausiausia kūrėjų, įkvėpimo ieškančių savo protėvių pavelde, Tėvynės istorijoje, mitologijoje, senajame tikėjime. Būtent todėl kiekvienos šalies muzikantai turi savitą skambesį, kuris atspindi savitą kultūra. Todėl džiaugiamės turėdami galimybę prisidėti prie baltiškos sunkiosios muzikos puoselėjimo savame krašte. Renginys nėra „pagoniškas“ kaip dabar madinga išsireikšt. Mes gyvename šiandien ir jau niekada nebūsime tokie, kaip mūsų pirmtakai. Kas prarasta – naujai nebesuvoksime. Bet stengiamės išsaugoti tai, kas dar gyva mumyse, įskiepyta krauju. Siekiame išsaugoti baltišką renginio savastį nesekdami panašaus pobūdžio Europos festivalių pavyzdžiais. Esame nepriklausomi nuo vyraujančių stereotipų. Mūsų festivalyje randa sau vietą net patys radikaliausi juodojo metalo atstovai ir mes tuo esame labai patenkinti. Bet visko pagrindas yra pagarba savo protėviams, meilė savo kraštui, Tėvynei. Festivalio ideologinis ramstis yra esminis (mūsų manymu) ikikrikščioniškas Lietuvos istorijos tarpsnis. Tai Lietuvos susikūrimo ir klestėjimo pasaulyje su savo savita kultūra laikotarpis. Baltų kultūros savitumas - mūsų galia ir tikslas pristatant Lietuvą kaimyninėms valstybėms. 10 festivalio gyvavimo metų buvo paskirta garbingam (šiandien daugeliui nežinomam) Žiemgalos kraštui. Nepriklausoma Žiemgala gyvavo iki XIII a. pabaigos, kuomet jos teritorija siekė nuo Šiaulių iki Rygos ir nuo Mažeikių iki Biržų. Būtent per šį kraštą į Lietuvą veržėsi grėsmingieji Europos kryžiaus nešėjai, čia vyko pirmieji susirėmimai, čia buvo ir garsusis Saulės mūšis. Įsibrovėliams užgrobus ir nuniokojus šį kraštą žemgalius priglaudė broliai ir bendražygiai žemaičiai. Plėsdami festivalio apimtį, pasiilgę naujos erdvės, siekdami atsinaujinimo, sekame istorijos pėdsakais. Glaudžiamės pas brolius žemaičius. Renginio dvasia: kovos laukimo jaudulys, kraujas, skausmas, pyktis, įsiūtis, agresija, pergalės euforija, džiaugsmas, linksmybės, nesuvaldytos emocijos... tai mes imame iš senovės ir šiandien sujungiame į vieną virpančią materiją kurios šūkis „Kilkim“! Perkūno ginklo – žaibo ašmenimis. Tiesiog „Kilkim Žaibu“!!! Čia dunda karo būgnai, gaudžia karo ragai, žvanga ginklai, skamba senovinės karo dainos.... ir gaudžia juodmetalio trenksmas.