1994-ųjų metų kovo 23-ąją dieną Londone gimęs Michael‘as Laurence‘as Nyman‘as (Britanijos Imperijos 2-ojo laipsnio ordino kavalierius) išgarsėjo kaip Anglijos minimalistinės muzikos kompozitorius, pianistas, libretistas ir muzikologas, ko gero, geriausiai žinomas dėl daugybės filmams sukurtų muzikinių temų. Reikia prisiminti jo darbus su filmų kūrėju Peter‘iu Greenaway‘umi bei daugiaplatininiu tapusį garso takelį Jane Campion juostai „The Piano“. Tarp jo operų galima išskirti „The Man Who Mistook His Wife for a Hat“, „Noises, Sounds & Sweet Airs“, „Facing Goya“, „Man and Boy: Dada“, „Love Counts“ bei „Sparkie: Cage and Beyond“.
_________________
Šiandien minimalizmą atstovaujantis kompozitorius Michael Nyman, kuris sėkmės sulaukė rašydamas muziką režisieriaus Peter Greenaway filmams, yra beveik tiek pat populiarus kaip jo amerikietis kolega, Philip Glass, ir beveik tiek pat dievinamas "pažangiosios" auditorijos, kuri nori išgirsti roką bet kur kitur, tik nebe įprastame roko grupių pateikime. Išsilavinimą Michael Nyman įgijo "Royal Academy of Music" ir Karališkajame muzikos koledže, kur studijavo kompozitoriaus Alano Bušo klasėje ir specializavosi anglų baroko stiliuje, mokomas garsiojo muzikologo Thurstono Darto. Susižavėjęs XVI-XVII a. anglų liaudies muzikos harmonijomis, Nyman'as nuvyko į kūrybinę stažuotę Rumunijoje, iš kurios, jo mokytojų nuomone, būtent ir atėjusi visa Europos folkloro stilistika. 1960-ųjų viduryje Nymanas pabaigė abiejų minėtų švietimo įstaigų mokslus ir pradėjo eksperimentuoti su pop ir klasika, bet, visų pirma, jį traukė kompozicijos, sukurtos pagal Stockhausen'o muzikos mokyklos tradicijas. Per 1964-1976 m. m. savo kūrybinį laikotarpį Michael Nyman rašė mažai, susitelkdamas daugiausia ties teoriniais tyrinėjimais šiuolaikinės muzikos srityje - bet tuo pat metu jis dirbo muzikos kritiku tokių leidinių tarpe, kaip "The Listener", "New Statesman" ir "The Spectator". Rašydamas anglų kompozitoriaus Cornelius'o Cardew darbų apžvalgas, jis pirmą kartą muzikos istorijoje panaudojo žodį "minimalizmas", kaip stilistinį bruožą muzikos apibūdinime.
_________________
Šiandien minimalizmą atstovaujantis kompozitorius Michael Nyman, kuris sėkmės sulaukė rašydamas muziką režisieriaus Peter Greenaway filmams, yra beveik tiek pat populiarus kaip jo amerikietis kolega, Philip Glass, ir beveik tiek pat dievinamas "pažangiosios" auditorijos, kuri nori išgirsti roką bet kur kitur, tik nebe įprastame roko grupių pateikime. Išsilavinimą Michael Nyman įgijo "Royal Academy of Music" ir Karališkajame muzikos koledže, kur studijavo kompozitoriaus Alano Bušo klasėje ir specializavosi anglų baroko stiliuje, mokomas garsiojo muzikologo Thurstono Darto. Susižavėjęs XVI-XVII a. anglų liaudies muzikos harmonijomis, Nyman'as nuvyko į kūrybinę stažuotę Rumunijoje, iš kurios, jo mokytojų nuomone, būtent ir atėjusi visa Europos folkloro stilistika. 1960-ųjų viduryje Nymanas pabaigė abiejų minėtų švietimo įstaigų mokslus ir pradėjo eksperimentuoti su pop ir klasika, bet, visų pirma, jį traukė kompozicijos, sukurtos pagal Stockhausen'o muzikos mokyklos tradicijas. Per 1964-1976 m. m. savo kūrybinį laikotarpį Michael Nyman rašė mažai, susitelkdamas daugiausia ties teoriniais tyrinėjimais šiuolaikinės muzikos srityje - bet tuo pat metu jis dirbo muzikos kritiku tokių leidinių tarpe, kaip "The Listener", "New Statesman" ir "The Spectator". Rašydamas anglų kompozitoriaus Cornelius'o Cardew darbų apžvalgas, jis pirmą kartą muzikos istorijoje panaudojo žodį "minimalizmas", kaip stilistinį bruožą muzikos apibūdinime.
2012 m. balandžio 22 d. 11:56:38
Tiesiog nerealus kompozitorius...