Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. [lmta.lt nuotr.] Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje – 1911 m. balandžio 10 d. Pustelnike, netoli Varšuvos, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas.

XX a. tarpukariu pavardės linksniavimas iš dalies skyrėsi nuo dabartinio: Čiurlionis-Čiurlionies ir t.t.

M.K.Čiurlionis – ne tik garsus dailininkas, bet ir lietuvių profesionaliosios muzikos pradininkas. Jo muzikinį palikimą sudaro dvi simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, simfoninė uvertiūra „Kęstutis“, Styginių kvartetas, kantata „De profundis“, fuga „Kyrie“, „Agnus dei“, „Sanctus“, „Neliūskime“, „Lapas pageltęs nukrinta“, apie 200 kūrinių fortepijonui, apie 40 harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir kt.

1909 m. Varšuvoje išleistas jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“. M.K.Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos „Beauštanti aušrelė, „Oi lekia, lekia“, „Šoks tėvelis suktinį“ ir „Taip toli žadėta" skambėjo JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėse Čikagoje ir Toronte. Retas choras ir Lietuvoje apsieina be M.K.Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų. Iš viso sukūrė apie 350 įvairių muzikos kūrinių (dalis jų nebaigti) ir apie 500 dailės darbų.

Jis pirmasis muzikas, supratęs lietuvių liaudies dainų nepaprastą grožį, ieškojęs lietuviško stiliaus, naujų kūrybos formų, sugebėjęs įsiskverbti į savo tautos gilumines erdves ir ten įsiklausyti į muzikos bei tapybos paslaptis. Jo straipsniai ir raštai skatino kūrėjus labiau domėtis savuoju menu, dėjo pirmuosius pamatus nacionalinei kūrybai.

Jis pirmasis lietuvių dailininkas, prašnekęs originalia kalba ir forma, patraukęs kitų dėmesį, susilaukęs didelės kitų tautų kultūrininkų bei menininkų pagarbos. Jo tapyba originali, nuoširdi ir nepakartojama. Ji lyg kokia graži daina, nuskambėjusi per visą Lietuvą. Jis bandė sujungti muziką ir tapybą, nors tie menai labai skirtingi ir nesujungiami. Muzika vyksta laike, o tapyba erdvėje. Bet jis pagavo muzikos dvasią, jos ritmą ir visa tai perkėlė į savo dailės drobes. Taip gimė jo garsiosios tapybos sonatos – keturi sonatų paveikslai: „Allegro“, „Andante“, „Scherzo“ ir „Finale“.

M.K.Čiurlionis – simbolistas, pirmasis iš lietuvių savo mene atskleidęs abstrakčiojo meno savitumą. Jis amžino gėrio ir grožio kūrėjas – dailininkas ir muzikas.

Turbūt daugiausia tyrinėjant M.K.Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą nusipelnė muzikai profesoriai Jadvyga Čiurlionytė ir Vytautas Landsbergis. 1970 m. išleista J.Čiurlionytės knyga „Atsiminimai apie M.K.Čiurlionį“, V.Landsbergis sudarė knygas „M.K.Čiurlionio laiškai Sofijai“ (1973 m.) ir „Žodžio kūryba “ (1997 m.), parašė knygas: „ Čiurlionio dailė“ (1976 m.), „Vainikas Čiurlioniui“ (1980 m.), „Čiurlionio muzika" (1986 m.). Apie M.K.Čiurlionį knygas parašė J.Gaudrimas ir A.Savickas, J.Bruveris, S.Yla, J.Rūtenis.