Flatbush yra tik vienas iš daugelio Bruklino kaimynų, kartu su Manhetenu, Queens'u, Bronksu ir Ričmondu. Tai vienas iš penkių didžiausiu Niujorko rajonų. Flatbush yra ir ta vieta, kur 1973-ųjų naktį, gruodžio 10-osios ir 11-osios sandūroje, gimė Dante Smith'as, vėliau išgarsėjęs vardu Mos Def. Jis neužaugo gatvėje, o tai daugelio MC kontekste jau yra didžiulis nesusipratimas. Jis taip pat turėjo du mylinčius tėvus, kurie negėrė, nekėlė barnių, trumpiau sakant - buvo išties pavyzdingi tėvai. Tai irgi neįtikėtina klaida. Tačiau dar keisčiau yra tai, kad jam patiko mokytis, jis mėgo mokyklą, namų darbus ir gerai suprato išsilavinimo vertę. Visi anksčiau išvardinti "trūkumai" liudija tai, kad žmogus, vardu Dante Smith'as, dar žinomas kaip Beze, jokiu būdu neįsitraukė į Hip-Hop'o veiklą, vedamas noro ištrūkti iš pražūtingojo "geto" ir griebtis MC meno kaip paskutinio šiaudo. Už viską atsakingas buvo jo tėvas muzikantas ir jo draugai, taip pat užsiiminėję muzika, taigi, paveiktas tokios muzikalios aplinkos, Mos Def pats atrado savyje talentą. Kartą į dar jauno Mos Def rankas pakliuvo CD, kurį atsinešė tėvo draugas. Jaunuolis greitai išmoko kūrinio tekstą ir ėmė jį kartoti skambant bet kokiai ritmiškai muzikai. Tai buvo jo pirmasis žingsnis į Hip-Hop'o aukštumas.

Visgi pirmasis Mos Def užsiėmimas buvo ne repas, o aktorystė. Jau paauglystėje jis nusifilmavo keletame reklaminių klipų, vėliau atliko mažo berniuko vaidmenį Bill'o Cosby seriale "The Cosby Mysteries", nors šis žmogus yra oficialiai pareiškęs, kad nemėgsta Hip-Hop'o, o visai neseniai Mos Def gavo vaidmenį Levis'o džinsų reklamoje, kurioje žvaigždėmis yra pabūvoję ir De La Soul'ai. Be abejo, vėliau sekė daug svarbesni vaidmenys įvairiuose filmuose, todėl Hip-Hop'as galėjo likti tik laisvalaikiu klausoma muzika šiam inteligentiškam MC, tačiau viskas buvo kitaip.

Mos Def puikiai įsipaišė į Hip-Hop'o nacijos gretas. Jo pradžia buvo demo kasetė, įrašyta su grupe "Urban Thermo Dynamics" (Mos Def, jo brolis DCQ ir sesuo Ces). UTD 1994-aisiais įrašė ir visą albumą, kurį išleido firmelė "Payday Records", tiesa, tiražas buvo niekingas. Dviem metais vėliau Mos Def debiutavo De La Soul albume "Stakes Is High" ("Big Brother Beat"). Po mėnesio jis su dviem savo dainomis atsidūrė antrajame Bush Babees albume ("S.O.S."), o 1997-ais metais "Royalty Records" išleido debiutinį Mos Def singlą "Universal Magnetic". Netrukus Mos Def persikėlė į "Rawkus Records" kompaniją ir jo balsas atsidūrė rinkinyje "Soundbombing, Vol. 1", po to - japono DJ Krush albume "Milight" bei "Reflection Eternal" (Talib Kweli ir Hi-Tek) albume "Reflection Eternal... Train of Thought". 1998-ųjų rudenį jis su savo ilgalaikiu rhyme partneriu Talib Kweli išleido albumą "Black Star", apie kurį sunku pasakyti ką nors blogo, o kitais metais įrašė debiutinį solo albumą "Black on Both Sides", kuriam taip pat nėra ko prikišti. Abu albumai kritikų buvo vadinami vienais geriausių paskutiniojo dešimtmečio Hip-Hop'o albumų ir be konkurencijos tapo pozityviojo Hip-Hop'o vedliais į naują atgimimą. A Tribe Called Quest, Jungle Brothers, De La Soul, ir kitos Native Tongues grupės jau buvo pasenusios ir praradusios tą potencialą, kurį turėjo dešimtmečio pradžioje, todėl komercinio gangsta repo perpildytam Hip-Hop'o pasauliui verkiant reikėjo tokių albumų su daug gyvos muzikos ir kartais revoliucinėmis, tačiau visada teigiamomis idėjomis. Nenuostabu, kad Mos Def greitai gavo didžiausios "šviesiojo" Hip-Hop'o vilties ir genialiausio MC vardą.

Galbūt išsigandęs didžiulio spaudimo ir atsakomybės už tolesnį alternatyvaus underground'inio Hip-Hop'o vystymąsi, Mos Def apleido reperio karjerą ir nuo 2000-ųjų užsiėmė vien aktoryste, vaidino keletame filmu ("Monster's Ball", "Bamboozled") ir Brodvėjaus teatre ("Topdog/Underdog"), nusifilmavo "MTV" seriale "Carmen: A Hip Hopera", prodiusavo ir nusifilmavo "MTV" sketch'uose "Lyricist Lounge" bei prodiusavo ir taip pat vedė "HBO" serialą "Def Poetry Jam".

Kalbant apie muziką, Mos Def jos visiškai neapleido, jis dalyvavo roko grupės Black Jack Johnson projekte, skirtame atgaivinti rap-rock'o muzikos hibridą, tiksliau atimti jį iš Limp Bizkit, LInkin Park ir panašių nu-metal grupių,. Black Jack Johnson sulaukė nemažo dėmesio dar ir todėl, kad tai buvo viena nedaugelio roko grupių, kurios nariai - vien juodaodžiai.