„Noir Désir“ – prancūzų roko grupė, kurią 1985-aisiais įkūrė vokalistas Bertrand‘as Cantat, būgnininkas Denis‘as Barthe, gitaristas Serge‘as Teyssot-Gay ir bosistas Frédéric‘as Vidalenc‘as (jį 1996-aisiais pakeitė Jean-Paul‘as Roy). Jų debiutinis 1987-ųjų albumas „Où veux tu qu'je r'garde?“ susidėjo vos iš šešių dainų, tačiau šis darbas puikiai atspindėjo tai, kas vėliau taps grupės skiriamuoju ženklu – meistriškai parašyti dainų žodžiai ir stiprus roko skambesys. Antrasis 1989-ųjų albumas „Veuillez rendre l'âme (à qui elle appartient)“ buvo pripažintas vienu geriausių visų laikų prancūzų roko albumų. „Noir Désir“ tapo viena iškiliausių Prancūzijos roko grupių. Trečiasis Noir Désir albumas „Du ciment sous les plaines“ į grupės skambesį įnešė pankroko elementų. Ši tendencija išliko ir trečiajame 1992-ųjų metų albume „Tostaky“. Šios neabejotinai populiariausios Prancūzijos roko grupės sėkmė tęsėsi išleidus „666.667 Club“, kuriame buvo nemažai šokių muzikos motyvų, bei remiksų albumą „One Trip One Noise“. Jų paskutinysis albumas, 2001-ųjų „Des Visages, Des Figures“, buvo gerokai lėtesnis, bet ir žymiai ambicingesnis darbas. „Des Visages, Des Figures“ susilaukė didžiulio pripažinimo, gavo „Victoire de la musique“ apdovanojimą kaip geriausias 2002-ųjų roko albumas, o šio disko daina „Le Vent Nous Portera“ gavo geriausio muzikinio klipo apdovanojimą. Po „Des Visages, Des Figures“ išleidimo sekę koncertai buvo išties milžiniški roko šou - tūkstančiai gerbėjų ėjo pasižiūrėti ir pasiklausyti grupės. 2003-iaisiais viešbučio kambaryje Vilniuje, stipriai susiginčijęs su savo drauge Marie Trintignant, kuri tuo metu filmavosi Lietuvoje filmuotame mini seriale „Koletė“, Bertrand‘as Cantat jai trenkė. Smūgis buvo stiprus, Marie neteko sąmonės, o po kelių dienų ligoninėje mirė. Cantat buvo pripažintas kaltu, ir Lietuvos teismas nuteisė jį aštuoneriems metams nelaisvės. Jis ketverius metus sėdėjo Prancūzijos kalėjime netoli Tulūzos, 2007-ųjų spalio 16-ąją paleistas lygtinai. 2005-ųjų rugsėjį pasirodė du nauji grupės darbai – koncertinis albumas „Noir Désir En Public“, kuriame buvo surinkti ryškiausi pasirodymai iš paskutinio grupės turo, bei DVD albumas „Noir Désir En Images“, kuriame buvo tiek filmuotos medžiagos iš įvairių pasirodymų, tiek video klipų. Įkalintam Bertrand‘ui Cantat buvo suteiktas specialus leidimas dalyvauti šių darbų ruošime ir tobulinime. Grupės nariai neatmetė galimybės atsikurti, Bertrand‘ui Cantat grįžus iš įkalinimo įstaigos, tačiau nebuvo užsiminta apie jokius konkrečius planus. Po to, kai 2007-ųjų spalio 16-ąją Cantat buvo paleistas už gerą elgesį, jis skubiai pasitraukė į savo namą netoli Bordo ir nebendravo su žurnalistais.

Esamas tekstas

„Noir Désir“ – prancūzų roko grupė, kurią 1985-aisiais įkūrė vokalistas Bertrand‘as Cantat, būgnininkas Denis‘as Barthe, gitaristas Serge‘as Teyssot-Gay ir bosistas Frédéric‘as Vidalenc‘as (jį 1996-aisiais pakeitė Jean-Paul‘as Roy). Jų debiutinis 1987-ųjų albumas „Où veux tu qu'je r'garde?“ susidėjo vos iš šešių dainų, tačiau šis darbas puikiai atspindėjo tai, kas vėliau taps grupės skiriamuoju ženklu – meistriškai parašyti dainų žodžiai ir stiprus roko skambesys. Antrasis 1989-ųjų albumas „Veuillez rendre l'âme (à qui elle appartient)“ buvo pripažintas vienu geriausių visų laikų prancūzų roko albumų. „Noir Désir“ tapo viena iškiliausių Prancūzijos roko grupių. Trečiasis Noir Désir albumas „Du ciment sous les plaines“ į grupės skambesį įnešė pankroko elementų. Ši tendencija išliko ir trečiajame 1992-ųjų metų albume „Tostaky“. Šios neabejotinai populiariausios Prancūzijos roko grupės sėkmė tęsėsi išleidus „666.667 Club“, kuriame buvo nemažai šokių muzikos motyvų, bei remiksų albumą „One Trip One Noise“. Jų paskutinysis albumas, 2001-ųjų „Des Visages, Des Figures“, buvo gerokai lėtesnis, bet ir žymiai ambicingesnis darbas. „Des Visages, Des Figures“ susilaukė didžiulio pripažinimo, gavo „Victoire de la musique“ apdovanojimą kaip geriausias 2002-ųjų roko albumas, o šio disko daina „Le Vent Nous Portera“ gavo geriausio muzikinio klipo apdovanojimą. Po „Des Visages, Des Figures“ išleidimo sekę koncertai buvo išties milžiniški roko šou - tūkstančiai gerbėjų ėjo pasižiūrėti ir pasiklausyti grupės. 2003-iaisiais viešbučio kambaryje Vilniuje, stipriai susiginčijęs su savo drauge Marie Trintignant, kuri tuo metu filmavosi Lietuvoje filmuotame mini seriale „Koletė“, Bertrand‘as Cantat jai trenkė. Smūgis buvo stiprus, Marie neteko sąmonės, o po kelių dienų ligoninėje mirė. Cantat buvo pripažintas kaltu, ir Lietuvos teismas nuteisė jį aštuoneriems metams nelaisvės. Jis ketverius metus sėdėjo Prancūzijos kalėjime netoli Tulūzos, 2007-ųjų spalio 16-ąją paleistas lygtinai. 2005-ųjų rugsėjį pasirodė du nauji grupės darbai – koncertinis albumas „Noir Désir En Public“, kuriame buvo surinkti ryškiausi pasirodymai iš paskutinio grupės turo, bei DVD albumas „Noir Désir En Images“, kuriame buvo tiek filmuotos medžiagos iš įvairių pasirodymų, tiek video klipų. Įkalintam Bertrand‘ui Cantat buvo suteiktas specialus leidimas dalyvauti šių darbų ruošime ir tobulinime. Grupės nariai neatmetė galimybės atsikurti, Bertrand‘ui Cantat grįžus iš įkalinimo įstaigos, tačiau nebuvo užsiminta apie jokius konkrečius planus. Po to, kai 2007-ųjų spalio 16-ąją Cantat buvo paleistas už gerą elgesį, jis skubiai pasitraukė į savo namą netoli Bordo ir nebendravo su žurnalistais.

Siūlomas pataisytas variantas
„Noir Désir“ – prancūzų roko grupė, kurią 1985-aisiais įkūrė vokalistas Bertrand‘as Cantat, būgnininkas Denis‘as Barthe, gitaristas Serge‘as Teyssot-Gay ir bosistas Frédéric‘as Vidalenc‘as (jį 1996-aisiais pakeitė Jean-Paul‘as Roy). Jų debiutinis 1987-ųjų albumas „Où veux tu qu'je r'garde?“ susidėjo vos iš šešių dainų, tačiau šis darbas puikiai atspindėjo tai, kas vėliau taps grupės skiriamuoju ženklu – meistriškai parašyti dainų žodžiai ir stiprus roko skambesys. Antrasis 1989-ųjų albumas „Veuillez rendre l'âme (à qui elle appartient)“ buvo pripažintas vienu geriausių visų laikų prancūzų roko albumų. „Noir Désir“ tapo viena iškiliausių Prancūzijos roko grupių. Trečiasis Noir Désir albumas „Du ciment sous les plaines“ į grupės skambesį įnešė pankroko elementų. Ši tendencija išliko ir trečiajame 1992-ųjų metų albume „Tostaky“. Šios neabejotinai populiariausios Prancūzijos roko grupės sėkmė tęsėsi išleidus „666.667 Club“, kuriame buvo nemažai šokių muzikos motyvų, bei remiksų albumą „One Trip One Noise“. Jų paskutinysis albumas, 2001-ųjų „Des Visages, Des Figures“, buvo gerokai lėtesnis, bet ir žymiai ambicingesnis darbas. „Des Visages, Des Figures“ susilaukė didžiulio pripažinimo, gavo „Victoire de la musique“ apdovanojimą kaip geriausias 2002-ųjų roko albumas, o šio disko daina „Le Vent Nous Portera“ gavo geriausio muzikinio klipo apdovanojimą. Po „Des Visages, Des Figures“ išleidimo sekę koncertai buvo išties milžiniški roko šou - tūkstančiai gerbėjų ėjo pasižiūrėti ir pasiklausyti grupės. 2003-iaisiais viešbučio kambaryje Vilniuje, stipriai susiginčijęs su savo drauge Marie Trintignant, kuri tuo metu filmavosi Lietuvoje filmuotame mini seriale „Koletė“, Bertrand‘as Cantat jai trenkė. Smūgis buvo stiprus, Marie neteko sąmonės, o po kelių dienų ligoninėje mirė. Cantat buvo pripažintas kaltu, ir Lietuvos teismas nuteisė jį aštuoneriems metams nelaisvės. Jis ketverius metus sėdėjo Prancūzijos kalėjime netoli Tulūzos, 2007-ųjų spalio 16-ąją paleistas lygtinai. 2005-ųjų rugsėjį pasirodė du nauji grupės darbai – koncertinis albumas „Noir Désir En Public“, kuriame buvo surinkti ryškiausi pasirodymai iš paskutinio grupės turo, bei DVD albumas „Noir Désir En Images“, kuriame buvo tiek filmuotos medžiagos iš įvairių pasirodymų, tiek video klipų. Įkalintam Bertrand‘ui Cantat buvo suteiktas specialus leidimas dalyvauti šių darbų ruošime ir tobulinime. Grupės nariai neatmetė galimybės atsikurti, Bertrand‘ui Cantat grįžus iš įkalinimo įstaigos, tačiau nebuvo užsiminta apie jokius konkrečius planus. Po to, kai 2007-ųjų spalio 16-ąją Cantat buvo paleistas už gerą elgesį, jis skubiai pasitraukė į savo namą netoli Bordo ir nebendravo su žurnalistais.
Pastabos

 Uždaryti

	Le vent nous portera				11
	Comme elle vient				3
	Un jour en France				3
	Pictures Of Yourself				3
	Des armes				2
	Ernestine				2
	Fin de siècle				1
	Des visages des figures				2
	Tostaky				1
	No No No				1
	Apprends à dormir				0
	Septembre En Attendant				1
	Lazy				1
	Le grand incendie				1
	Marlène				0
	L'enfant roi				0
	I want you (she's so heavy)				0
	A l'envers à l'endroit				0
	Les persiennes				0
	Pyromane				0
	Tu M'donnes Le Mal				0
	Ces gens-la				0
	What I Need				0
	A la longue				0
	Fleuve				0
	Oublié				0
	Zen Emoi				0
	The holy economic war				0
	La chaleur				0
	Aux sombres héros de l'amer				0
	A l'arrière des taxis				0
	Alice				0
	En Route Pour La Joie				0
	Son style 1				0
	Les Oriflammes				0
	Ou Veux-U Qu' Je R'garde				0
	Ton Etoile				0
	Ce n'est pas moi qui clame				0
	Joey II				0
	La rage				0
	Sober Song				0
	Tout L'Or				0
	Lola				0
	L'Europe				0
	Here It Comes Slowly				0
	Prayer for a Wanker				0
	Fin De Siecle				0
	L'homme pressé				0
	Ici Paris				0
	The Wound				0
	A ton étoile				0
	L'appartement				0
	Danse Sur Le Feu Maria				0
	Lost				0
	It Spurts				0
	Chameleon				0
	Les écorchés				0
	Johnny colère				0
	Si Rien Ne Bouge				0
	666 667 Club				0
	Chanson De La Main				0
	21st Century Schizoid Man				0
	Hoo Doo				0
	Elle Va Ou Elle Veut				0
	Lolita nie en bloc				0
	Joey I				0
	Holy Economic War				0
	7 minutes				0
	Toujours Etre Ailleurs				0
	Son style 2				0
	Sweet Mary				0
	Le fleuve				0
	One Trip / One Noise				0
	Long time man				0
	Charlie				0
	Bouquet de nerfs				0

		Noir Desir En Public 2005			0
		Noir Desir Des Visages Des Figures 2005			2
		des Visages des Figures 2001			0
		666667 Club 1996			0
		Du ciment sous les plaines 1991			0
		One Trip One Noise 1998			0
		Dies Irae 1994			0
		Tostaky 1992			0
		Veuillez rendre l'âme (à qui elle appartient) 1989			0
		Où veux tu qu'je r'garde? 1987			0