Tokios vaikinų pop grupės, kaip „Backstreet Boys“ bei „'N Sync“ turėjo brautis kelią į pripažinimą ir įrodinėti, kad yra tikri atlikėjai, o ne įrašų kompanijų sukurti žaisliniai berniukai. Tuo tarpu „O-Town“ dėl to jaudintis neteko, mat jų susikūrimą visi puikiausiai mato „ABC“ televizijos realybės šou „Making the Band“. Ši etiketė „O-Town“ sekė visą karjerą ir vaikinai ja didžiavosi.

„Making the Band“ („Kuriant grupę“) buvo buvusio „Backstreet Boys“ bei „‘N Sync“ ir paauglių pop muzikos prodiuserio Svengali Lou Pearlman‘o idėja. Šios programos metu žiūrovai galėjo stebėti tai, kas vyksta už kadro, kuriant vaikinų grupę – nuo pirmųjų perklausų iki pirmosios leidybinės sutarties pasirašymo. Ir nors tarp „ABC“ programų šis projektas hitu netapo, Pearlman‘as savo tikslą pasiekė – šou subūrė visą armiją „O-Town“ gerbėjų dar iki tol, kol buvo išleistas pirmasis jų albumas.

Programa prasidėjo nuo 1 800 panorusių sudalyvauti kandidatų. Televizijos kameroms sukantis, jų skaičius buvo nupjautas vos iki 25 dalyvių, tuomet iki aštuonių ir galiausiai – iki penkių galutinių narių. Po kelių mėnesių peržiūrų, Pearlman‘as ir jo padėjėjai išsirinko Ashley Parker‘į Angel‘ą, Erik‘ą-Michael‘ą Estradą, Trevor‘ą Penick‘ą, Jacob‘ą Underwood‘ą ir Ikaiką Kahoano. Netrukus po rezultatų paskelbimo, Kahoano dėl asmeninių priežasčių paliko grupę, o jį pakeitė Dan‘as Miller‘is. 2000-aisiais grupė pasirašė leidybinį kontraktą su buvusiu „Arista“ bosu Clive‘u Davis‘u ir 2001-aisiais pasirodė debiutinis „O-Town“ albumas, pavadintas „Liquid Dreams“. Tuo metu jau buvo kuriamos antrojo televizinio šou „Making the Band“ sezono serijos.

Šįkart programai „Making the Band“ sekėsi jau geriau – tęsėsi tokių šou, kaip „Survivor“ ar „The Real World“ tradicija ir, nors laida buvo prastoka, jos žiūrimumas buvo nepaneigiamas. „Making the Band“ vertinti galima buvo keliais lygiais: jauniems fanams patiko tai, kaip susiburia jauna grupė, o tuo tarpu nuovokesniems žiūrovams pramoga tapo stebėti, kaip muzikos industrijos sunkiasvoriai, subūrę grupę jaunų netalentingų, tačiau televizijai tinkančių vaikinų, jais manipuliuoja ir kuria populiarų pop kolektyvą. Visgi, grupės albumas nesulaukė tokios sėkmės, kokios tikėtasi. Galiausiai bene visi sutarė, kad „O-Town“ vaikinukai – televizijos, bet ne radijo grupė.