Dievų panteone visada ankšta. O kalbant apie black metalo demonus, jų pragaro liepsnos dar kaitresnės. Muzikantai iš žymiausių naujosios kartos fiordų šalies grupių („1349“, „Slavia“, „Den Saakaldte“ ir kt.) susibūrė po nauju simboliu ir žodžių į vatą nevynioja. Panteonas vienas? O gal panteonas aš? Bet kuriuo atveju, tai tikras akiplėšiškumas ir spjūvis patiems dievams į veidą.

Atrodo, jog ten, kur viskas yra sugrota ir sustabarėję, šie norvegai vis tiek sugeba atrasti kažką naujo ir įdomaus. „Pantheon I“ – tai black metalą su naujais muzikiniais šuorais derinantis kolektyvas. Jeigu jums atsibodo greiti, mirtį žadinantys ir bekompromisiniai ritmai, prašom – šiek tiek lydinčios melancholijos. Jei ir tai neįtinka – įpinkime visa tai į smuiko raudos garsus, ir pasąmonę užlies pikčiausio, dramatiškiausio ir bet kokius kanonus laužančio juodojo metalo simfonija. Liūdnas, negailestingas ir vis dar galingas, kokybiškas, kaip ir didžioji dalis norvegiško metalo, menas.

Vos pradėję savo veiklą „Pantheon I“ iškart smogė galingiausiais ginklais. Puikios demo recenzijos bei atsiliepimai žadėjo grupei didžią ateitį. Ir net tokie epitetai neleido tikėtis to, kad debiutinis grupės diskas „Atrocity Divine” bus šluote iššluotas iš prekybos vietų. Albumą išleidusi maža Japonijos firmelė taip puikiai prasisuko, jog ilgam išėjo užtarnautų atostogų, net patiems grupės nariams neparūpinusi jų krauju laistyto disko kopijų... Bet kokiu atveju, šiandien galime džiaugtis praėjusių metų vasarą pasirodžiusiu jau trečiu studijiniu albumu „Worlds I Create” – naujas, nepažintas ir vėlgi užburiantis gamtos ir tamsos tvarinys.

André Kvebek – gitara, vokalas
John Espen Sagstad – gitara
Tor Risdal Stavenes – bosinė gitara
Julianne Kostøl – violončelė
Mads Guldbekkhei – mušamieji