Panašiai kaip atlikėjas José Gonzalez yra iš Švedijos, o ne Ispanijos, taip Paolo Nutini nėra švelni Italijos pop muzikos žvaigždė, o soul muzikos įkvėptas alternatyviosios suaugusiųjų muzikos dainininkas iš be galo tolimo Paisley miestelio, esančio Škotijoje. Užaugintas muziką mylinčioje šeimoje, Paolo susidūrė ir buvo įkvėptas įvairiausių stilių, nuo liaudies muzikos iki operos, nuo džiazo iki R&B. Savo paauglystėje atradęs tokius iš jo krašto kilusius atlikėjus, kaip John‘as Martyn‘as, Nutini dar būdamas paaugliu metė mokyklą ir nutarė visą savo laiką skirti muzikai bei savęs, kaip atlikėjo, tobulinimui. Šešiolikos jis iš Paisley persikėlė į Londoną, kur vos sulaukęs aštuoniolikos, po daugybės koncertų įvairiuose klubuose, pasirašė sutartį su britų kompaniją „Atlantic Records“. Dirbęs su „Coldplay“ ir „Badly Drawn Boy“ prodiuseriu Ken‘u Nelson‘u, Nutini apie save sukėlė didelį susidomėjimo šurmulį dar iki pasirodant debiutiniam jo singlui, dainai „Last Request“ – šis darbas pasirodė 2006-ųjų vasaros pradžioje. Nutini tuomet pasirodė specialiuose „Atlantic Records“ renginiuose „Carnegie Hall“ bei „Montreaux“ džiazo festivalyje, o taip pat apšildė tokias žvaigždes, kaip „The Rolling Stones“ ir Paul‘as Weller‘is. Debiutinis Nutini albumas „These Streets“ Didžiojoje Britanijoje buvo išleistas 2006-ųjų liepą, o kitų metų sausį jo sulaukė ir muzikos mėgėjai Jungtinėse Amerikos valstijose. Iškart po disko pasirodymo, buvo išleistas ir antrasis vaikino singlas, daina „Jenny Don't Be Hasty“.