Potemkine sugebėjo suderinti Zeulh muzikos pagrindus, jos pabrėžtą boso partiją ir nerūpestingą „fjužen“ nuotaiką su kai kuria XX amžiaus rimtąja muzika. Tuo jie nukrypo nuo Zeulh pagrindinės srovės, užtat jiems pavyko sukurti savitą garsą ir tapti išskirtiniais toje scenoje. Potemkine sukūrė trys broliai Goubin‘ai iš Tulūzos. Charles grojo gitara ir klavišiniai plius vokalas, Philippe mušamaisiais bei pianinu ir Michel pianinu plius vokalas. Jie kviesdavosi muzikantus atlikti boso, smuiko ir kai kurių mušamųjų partijų. Savo pirmą albumą Foetus grupė išleido 1975-ais. Šis albumas buvo dar didelėje Magma įtakoje, nors jame jau radosi fjužen atpalaiduojantis švelnumas. 1977-ais išėjo Triton, kuris toliau stiprino fjužen skambesį, nors Zeulh charakteringi elementai vis dar jautėsi boso partijose, teatrališkame pianino grojime ir retkarčiais dainavimui pereinant į giedojimą. Jame atsirado kamerinės muzikos apraiškos, kokios vėliau buvo juntamos RIO sukūrusiose grupėse, tokiose kaip Univers Zero. Toks muzikinis braižas savo viršūnę pasiekė 1978-ais, išėjus jų paskutiniam albumui Nicolas II.