Povilas Girdenis. [bardai.lt nuotr.] Povilas Girdenis dainas pradėjo rašyti būdamas gerai besimokančiu ir gerai (kartais – patenkinamai) besielgiančiu mokiniu. Pagrindinį impulsą suteikė V. Kernagio vinilinė plokštelė, laidoje „Diskoteka“ išgirstos kelios V. Stakėno baladės, kultiniame E. Riazanovo filme „Likimo ironija arba po pirties“ skambėjusios M. Tariverdijevo dainos, 1982 m. vasarą Vilniuje, Vingio parko estradoje vykęs grupės „Hiperbolė“ koncertas.

1980 – 1985 m. grojo birbyne tuometinių Respublikinių pionierių rūmų dainų ir šokių liaudies ansamblyje „Ugnelė“. Tada pirmą kartą paėmė į rankas gitarą.

1992 – 1999 m. grojo kontrabosu ir bosine gitara bliuzo ir rokenrolo grupėse „Road band“, „Rising dust“, „Absolut band“, „Blues Makers“.

2000 m. pasuko autorinės dainos ir dainuojamosios poezijos kryptimi.
2001 m. įrašė pirmąjį ir kol kas vienintelį albumą „Tolima šviesa“.
Dainoms tekstus ir muziką, dažniausiai, kuria pats. Griežtų kūrybinių principų neturi.

Šiuo metu aktyviai koncertuoja Vilniaus muzikiniuose klubuose, dainuoja savo dainas, kartais atlieka Bob(o) Dylano(o), The Beatles ir kitų klasikų „koverius“, rengia medžiagą naujam albumui.

Mėgstamiausi šio žanro atlikėjai: Bulatas Okudžava, Grupė „Akvarium“, Aktorių trio.
Mėgstamiausi poetai – Josifas Brodskis ir Aidas Marčėnas.