John Paul Larkin (geriau žinomas kaip Scatman John, kartais tarptautiniu mastu vadinamas tiesiog Scatman g. 1942 m. kovo 13 d. - m. 1999 m. gruodžio 3 d.) - populiarus amerikiečių mikčiojančio džiazo dainininkas, sukūręs unikalų stilių, sketo ir eurošokių mišinį. Jis geriausiai žinomas už savo 1994 metų hitą „Scatman (Ski Ba Bop Ba Dop Bop)“. Kaip jis mėgo sakyti, tai buvo „mano didžiausios problemos pavertimas mano didžiausiu turtu“ procesas. Jis pardavė milijonus įrašų ir buvo įvardintas geriausiu nauju atlikėju Echo apdovanojimuose Japonijoje ir Vokietijoje. Jis gavo Amerikos Kalbėjimo-Kalbos-Klausos Asociacijos (American Speech-Language-Hearing Association) Annie Glenn apdovanojimą už nuostabią pagalbą mikčiojančių žmonių bendruomenei ir buvo įrašytas Nacionalinės Mikčiojančių Žmonių Asociacijos (National Stuttering Association) šlovės galerijoje.

Pradžia Gimė El Monte, Kalifornijoje. Jis stipriai mikčiojo „nuo tada, kai [jis] pradėjo kalbėti“ – tai buvo viena priežasčių, lėmusių emociškai sunkią vaikystę. Net savo populiarumo viršūnėje 1995 metais žurnalistai pranešdavo, kad per interviu jis „sunkiai pabaigia sakinį nepakartojęs frazės mažiausiai šešis ar septynis kartus“. 12 metų amžiaus jis pradėjo mokytis groti pianinu, o 14 metų amžiaus buvo supažindintas su sketo dainavimo menu, klausydamasis Ella Fitzgerald ir Louis Armstrong. Pianinas jam padėjo išreikšti save ir kompensuoti savo kalbos sutrikimus. Per vieną 1996 metų interviu jis pasakė „grojimas pianinu davė man būdą kalbėti… Aš slėpiausi po pianinu, nes bijojau kalbėti“. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje jis tapo profesionaliu džiazo pianistu ir grojo daugelyje Los Andželo džiazo klubų. 1986 metais jis išleido albumą, pavadintą savo vardu John Larkin. Šio albumo kopijų dabar yra labai mažai. Jis tvirtino, kad turi „šimtus jų gulinčius [jo] spintoje namuose“. Tuo metu alkoholizmas ir priklausomybė nuo narkotikų buvo pradėję kontroliuoti jo gyvenimą. Kai muzikantas ir jo draugas Joe Farrell, kuris taip pat turėjo priklausomybę nuo narkotikų, mirė 1986 metais, Larkin nusprendė atsikratyti savo įpročių. Su didele savo naujosios žmonos Judy, sveikstančios nuo alkoholizmo, pagalba jis galiausiai tai padarė. Ji jam pasakė: „tu turi talentą. Aš ruošiuosi ką nors iš tavęs padaryti“. „Scatman John“ gimimas 1990 metais jis išsikraustė gyventi į Berlyną toliau tęsti savo karjeros. Gerbdamas miesto džiazo kultūrą, jis toliau grojo kaip džiazo pianistas kruiziniuose laivuose ir baruose bei klubuose visoje Vokietijoje. Čia, įkvėptas ovacijų, kurias jis gavo už dainos „On the Sunny Side of the Street“ atlikimą instrumentinio pasirodymo pabaigoje, jis pirmą kartą nusprendė prie savo muzikos pridėti dainavimą. Tuo metu jo agentas Manfred Zähringer iš Iceberg Records Danijoje jam pasiūlė sujungti savo sketo dainavimą su modernia šokių muzika ir hip hopo stiliumi. Larkin buvo nusiteikęs skeptiškai, tačiau BMG Hamburg į tai žiūrėjo teigiamai. Larkin labiausiai bijojo, kad klausytojai supras, kad jis mikčioja, taigi Judy pasiūlė jam apie tai pasakoti savo dainose. Dirbdamas su šokių prodiuseriais Ingo Kays ir Tony Catania, jis įrašė pirmą singlą „Scatman (Ski-Ba-Bop-Ba-Dop-Bop)“ – dainą, turėjusią įkvėpti mikčiojančius vaikus įveikti bėdą. Jis pasivadino nauju vardu – Scatman John. Tarptautinė sėkmė 1992 metais, 52 metų amžiaus, jis tapo pasaulinio lygio žvaigžde. Iš pradžių jo debiutinio singlo pardavimai buvo lėti, tačiau galiausiai daina masiškai išpopuliarėjo, pasiekdama 1 vietą beveik visose šalyse, kuriose buvo išleista. Pasaulyje jos buvo parduota virš 6 milijonų kopijų. „Scatman(Ski-Ba-Bop-Ba-Dop-Bop)“ išliko jo geriausiai parduodama ir labiausiai žinoma daina iki šiol ir daug savaičių išbuvo Didžiosios Britanijos Top 10. Vėliau jis išleido dainą „Scatman's World“, pasiekusią Didžiosios Britanijos singlų lentelės 10 vietą. Ši daina buvo mažiau, tačiau irgi labai sėkminga, ypač Europoje – jos buvo parduota apie milijoną kopijų. Sekamas šių dviejų singlų sėkmės, jis išleido savo debiutinį albumą, taip pat pavadintą Scatman's World; jo parduota apie milijoną kopijų. Jis pradėjo reklaminį turą po Europą ir Aziją. Kartą jis pasakė: „per pasirodymą Ispanijoje vaikai šaukė ištisas penkias minutes ir aš negalėjau pradėti dainuoti“. Kalbėdamas per reklaminius interviu, jis pradėjo kalbėti taip sklandžiai, kad vienas žurnalistas pažymėjo, kad jis nebuvo girdėjęs Larkin'o mikčiojančio nors kartą ir paklausė, ar mikčiojančių žmonių bendruomenė tebuvo „tik triukas tęsti [jo] karjerą“. Jis buvo šokiruotas, kai suprato, kad pirmą kartą gėdijasi savo sklandumo nei mikčiojimo. Po „Scatman's World“ Antrasis Scatman John albumas Everybody Jam! buvo išleistas 1996 metais. Jis nebuvo net arti to populiarumo kaip jo debiutinis albumas, tačiau su savo pagrindiniu singlu labai išpopuliarėjo Japonijoje – šalyje, kurioje jo populiarumas buvo didesnis nei bet kur kitur pasaulyje. Ten jis buvo toks populiarus, kad jo nuotraukos budavo ant telefonų kortelių, Coca Cola skardinių, o japonų žaislų parduotuvės parduodavo jo lėles. Japoniška Everybody Jam! versija turėjo penkias papildomas dainas, tarp kurių buvo hitai „Su Su Su Super Kirei“ ir „Pripri Scat“, kurie japonų kompanijų buvo pasiskolinti kosmetikos ir pudingo reklamoms. Net japoniškas Ultramenas prisidėjo prie Scatman populiarumo, išleisdamas singlą pavadinimu „Scatultraman“, ant kurio viršelio buvo pavaizduoti Ultramenai su skrybėlėmis ir ūsais. Paskutiniai metai 1999 metais jis išleido savo trečia ir paskutinį albumą kaip Scatman John, pavadinimu Take Your Time. Vėliau paaiškėjo, kad jis kovojo su liga nuo 1998 metų pabaigos. Jis tęsė savo darbą su albumu, nors jam buvo liepta pailsėti nuo krūvio. Vėliau jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys ir greit jam jau reikėjo intensyvaus gydymo. Per tą laiką jis išsaugojo teigiamą požiūrį, tvirtindamas „Kad ir ko Dievas norėtų, aš su tuo sutinku… Aš turėjau patį geriausią gyvenimą, aš ragavau grožio“. Jis mirė savo namuose Los Andžele 1999 metų Gruodžio 3 dieną.