Galbūt 8-ojo dešimtmečio pabaigoje „Sex Pistols“ nariai kartu išbuvo vos dvejus metus, tačiau jie pakeitė populiariosios muzikos veidą. Dėka savo primityvių, nihilistiškų singlų ir audringų pasirodymų, jie revoliucionizavo idėją to, kuo galėtų būti rok‘n‘rolas. „Sex Pistols“ situacija nebuvo labai palanki – Anglijoje ji buvo uždrausta dėl galimos neigiamos įtakos visuomenei, Amerikoje tokio skaudaus smūgio gauti neteko. Visgi, nesuskaičiuojamą daugybę grupių abiejose šalyse įkvėpė arba jų muzikoje garso greičiu sklindanti gryna jėga, arba nepriklausoma, „padaryk tai pats“ moralė ir nuostatos. Net jei jie savo jėgomis ir neišleido nei vieno singlo, tame, kaip jie atliko savo muziką ir valdė savo karjerą, buvo juntamas visiškas nepriklausomumas. Grupė paklojo pagrindus nepriklausomai pogrindžio muzikos kultūrai Anglijoje ir Amerikoje. Būtent šiai kultūrai netrukus galėjo būti priskirtos grupės, neturėjusios jokio tiesioginio muzikinio ryšio su trijų minučių „Sex Pistols“ įniršio užtaisais, tačiau be tų singlų jos nebūtų egzistavusios. Gitaristas Steve‘as Jones‘as ir būgnininkas Paul‘as Cook‘as buvo reguliarūs brangių moteriškų dalykėlių parduotuvės, kurios savininkas buvo jų vadybininkas Malcolm‘as McLaren‘as, lankytojai. Parduotuvėje dirbo ir bosistas Glen‘as Matlock‘as. Vokalistas John‘as Lydon‘as, kuris vėliau koncertavo pasivadinęs Johnny Rotten‘u, sutiko likusius grupės narius būtent toje parduotuvėje ir jo buvo paprašyta prisijungti prie grupės. Grupė triukšmingai ir kandžiai grojo paprastą rok‘n‘rolą, o tuo tarpu Rotten‘as arogantiškai dainavo apie anarchiją, abortus, smurtą, fašizmą ir apatiją – jei ne Rotten‘as, grupė nebūtų taip gąsdinusi Anglijos valdžios. Būtent jis nubrėžė sąvokinę grupės kryptį, įvertintą, kaip kiek įmanoma konfrontacinė ir grasinanti. Kai viešumoje pasirodė debiutinis jų singlas, kandusis „Anarchy in the U.K.“, grupę iš savo gretų išmetė įrašų kompanija „EMI“. Matlock‘as buvo atleistas dar prieš pasirodant sekančiam jų singlui, dainai „God Save the Queen“, kurį išleido leidybinė firma „Virgin“ – šį kūrinį uždraudė transliuotojas „BBC“. Matlock‘ą grupėje pakeitė Sid‘as Vicious‘as, kietas gatvės vaikas, kuris, kitaip nei likę grupės nariai, neturėjo instrumento, kuriuo galėtų groti. Po to, kai 1977-aisiais grupė išleido savo albumą, jie išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur 1978-ųjų sausį turėjo koncertuoti. Turas tęsėsi 14 dienų, mat sausio 14-ąją dieną, po pasirodymo San Franciske, Rotten‘as paliko grupę. Jis išvyko į Niujorką, kur kiek vėliau tais metais įkūrė „Public Image Limited“. Prodiuseris McLaren‘as dar bandė tęsti grupės veiklą, tačiau netrukus prieš jį atsigręžė Cook‘as ir Jones‘as. Per vėliau sekusius du dešimtmečius „Sex Pistols“ implozija, nesibaigiančios kūrinių iškarpos, demo versijos, perkopijavimai ir gyvų pasirodymų įrašai buvo išleisti įvairiose leidybinėse firmose, o tai tik padėjo augti šios grupės kultui. 1996-aisiais, pažymint dvidešimtąsias grupės metines, „Sex Pistols“ atsikūrė – pradinis bosistas Glen Matlock‘as užėmė velionio Sid‘o Vicious‘o vietą. Grupė 1996-ųjų birželį išvyko į pasaulines gastroles, o po kelių mėnesių išleido albumą „Filthy Lucre Live“. Praėjus ketveriems metams, Julien‘as Temple‘as (sukūręs pirmą grupės filmą „The Great Rock & Roll Swindle“) surežisavo dokumentinę juostą apie legendinę grupę, pavadindamas filmą „The Filth & the Fury“.