„Pestilence“, „Gorefest“, „Asphyx“, „Thanatos“, „Dead Head“, „Sinister“ – tai dalis death metalinės abėcėlės, tiksliau – istorinė dalis. Visai nekeista, jog šios grupės atsirado išties nedidelėje Nyderlandų teritorijoje, viena po kitos išdygę it grybai po gero lietaus. Pačioje aštuntojo dešimtmečio pabaigoje gūsingi death metaliniai vėjai Vakaruose pūtė itin stipriai, o olandiško mirties metalo fenomeną galima paaiškinti tik vienu dalyku – talentais.
Peršokant tiesiai prie „Sinister“, neabejotinai stipriosios gijos šiame retrospektyviniame kontekste, talentų susibūrimu juos galima vadinti nuo pačios pradžios. Šalies pietuose ėmę muzikuoti jaunuoliai jau savo debiutiniu viniliniu EP [1990] sukrėtė tuometį underground‘ą – tiek pykčio, intensyvaus tikslumo ir sunkaus užsidegimo anuomet nedažnai galėjai išgirsti. Per keletą metų pasipylė kiti demo ir EP įrašai, ir grupė žaibiškai įsisuko tarp deferių, pirmaujančių ne tik ekstremalumo, bet ir kokybės bei įdomumo prasme. Todėl ir solidi karjera Nuclear Blast leidyklos laiptais nekėlė nuostabos – kiekvienas naujas leidinys tik patvirtindavo olandų pozicijas ir kokybinę liniją.
Dabar, netgi prabėgus dvidešimčiai metų nuo visa ko pradžios, netgi po kelių ne itin sėkmingų periodų, netgi po to, kai vienintelis likęs originalios sudėties narys Aadas ryžosi nuo būgnijimo pereiti prie grupės lyderio pareigų, „Sinister“ išliko lygiai tokie pat nuožmūs savo muzika, ištikimi pasirinktam keliui bei tikslūs savo smogiamąja jėga. Pastarasis albumas „The Silent Howling“ nustebino ne tik ankstyvų grupės albumų nuotaikomis, bet ir netikėtais harmonijos šuoliais bei kompozicijų sudėtingumu – dauguma perkopia šešių minučių ribą, o titulinis kūrinys su akustiniu interliudu viduryje siekia net dešimtį minučių. Kuo jau kuo, bet formos praradimu veteranų išties neapkaltins niekas.
Peršokant tiesiai prie „Sinister“, neabejotinai stipriosios gijos šiame retrospektyviniame kontekste, talentų susibūrimu juos galima vadinti nuo pačios pradžios. Šalies pietuose ėmę muzikuoti jaunuoliai jau savo debiutiniu viniliniu EP [1990] sukrėtė tuometį underground‘ą – tiek pykčio, intensyvaus tikslumo ir sunkaus užsidegimo anuomet nedažnai galėjai išgirsti. Per keletą metų pasipylė kiti demo ir EP įrašai, ir grupė žaibiškai įsisuko tarp deferių, pirmaujančių ne tik ekstremalumo, bet ir kokybės bei įdomumo prasme. Todėl ir solidi karjera Nuclear Blast leidyklos laiptais nekėlė nuostabos – kiekvienas naujas leidinys tik patvirtindavo olandų pozicijas ir kokybinę liniją.
Dabar, netgi prabėgus dvidešimčiai metų nuo visa ko pradžios, netgi po kelių ne itin sėkmingų periodų, netgi po to, kai vienintelis likęs originalios sudėties narys Aadas ryžosi nuo būgnijimo pereiti prie grupės lyderio pareigų, „Sinister“ išliko lygiai tokie pat nuožmūs savo muzika, ištikimi pasirinktam keliui bei tikslūs savo smogiamąja jėga. Pastarasis albumas „The Silent Howling“ nustebino ne tik ankstyvų grupės albumų nuotaikomis, bet ir netikėtais harmonijos šuoliais bei kompozicijų sudėtingumu – dauguma perkopia šešių minučių ribą, o titulinis kūrinys su akustiniu interliudu viduryje siekia net dešimtį minučių. Kuo jau kuo, bet formos praradimu veteranų išties neapkaltins niekas.