Pradėję nuo to, ką žmonės vis dar linkę vadinti kiek kitonišku Black metalu, šiandien „Susperia“ – vienas brandžiausių bei kokybiškiausių Norvegijos kolektyvų, džiuginantis ne tik sunkiosios muzikos fanatų širdis, bet ir platesnę auditoriją.Kaip teigia patys grupės nariai, metalas neturi ribų, ir būtent šios krypties „Susperia“ visuomet laikėsi. Šiandien jų kuriama muzika yra pasiekusi savo olimpą, įgavusi tik jiems būdingą formą bei skambesį, subrendusi ir įvairiapusė. Tai juoduma dvelkiantis Thrash metalas, kuriame įpinta ir Heavy bei Power intonacijų. Kertiniai kolektyvo bruožai – tai stipri ekspresija, muzikinis emocionalumas bei subtilus melodingumas, o grupės dainos – veržlios, dinamiškos, nestokojančios griežtų kampų ir pasižyminčios išskirtiniu tikslumu bei kokybe. Saldžiai čia tikrai nedvelkia, tad išdrįsęs teigti, kad „Susperia“ trūksta sunkumo ar agresyvumo, gali būti kaip mat nublokštas pačios kompanijos smogiančia muzikine jėga.Nuo pat 1998 metų, kuomet susibūrė ši grupė (tiesa, pradžioje dar besivadinusi „Seven Sins“), jos gretose nepasikeitė, t.y., nei atėjo, nei išėjo, nė vienas narys! Tai gali reikšti tik visišką atsidavimą, vieningą kryptį bei tikėjimą savo kūryba. Juokas pro ašaras, tačiau net ir pats nelabasis nesugebėjo paguldyti „Susperia“ ant menčių. Kai 2009 metais grupės vokalistą Athera pakirto širdies smūgis, vyrai baltais chalatais prognozavo jam ilgą poilsio periodą... Bet prireikė vos kelių mėnesių, ir šis jaunuolis vėl skleidė savo kerus scenoje, kartu su bendražygiais sugrodamas ne vieną dešimtį koncertų.Grupės nariai gali pasigirti tikrai ne antraeilėmis pareigomis tokių kolektyvų kaip „Dimmu Borgir“, „Satyricon“, „Old Man‘s Child“ ar „Nocturnal Breed“ veikloje, tačiau tik po „Susperia“ vardu jie rado taiką ir ramybę. Sako, kad dar prieš debiutinio albumo pasirodymą 2001-ais bent dešimtys didžiųjų leidybinių kompanijų kibo viena kitai į atlapus norėdamos pasigviešti šį Norvegijos perlą sau...