"The Orb" biografija prasidėjo visiškai negalvojant apie komercinę sėkmę, paprasčiausiai išdykaujant įrašų studijoje.

1988-aisiais metais Alex'as Paterson'as dirbo net keliuose muzikos scenos frontuose: ieškojo naujų talentų firmai “EG”, kuri leido plokšteles tokių gigantų kaip Brian'as Eno ir Robert'as Fripp'as, vykdė techninio darbuotojo pareigas koncertinėje “postpanko” grupės “Killing Joke” komandoje, o laisvalaikiu dar triūsė didžėjumi. Pastarasis A. Paterson'o užsiėmimas turėjo įtakos visai beužsimezgančios “The Orb” muzikavimo sampratai.

A. Paterson'o muzikinė karjera prasidėjo 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Jis kurį laiką dainavo postpankinėje grupėje “Kill Bloodsport”. Savo muzikiniu pradžiamoksliu A. Patersonas vadina tą milžinišką kiekį plokštelių, kurį išklausė dar vaikystėje, nuo 10 iki 16 metų – pradedant ”Jethro Tull” ir baigiant “Cockney Rebel” ir “Pink Floyd”.

Prie grupės “The Orb” lopšio 1988 m. stovėjo ne tik A. Paterson'as, bet ir Jimmy’is Cauty bei Andrew Weatherhallas. Pirmieji A. Patersono ir jo komandos singlai netikėtai sujungė hipnotinius šokių transo ritmus su psichodelinėmis garsų sienomis. Tai atitiko laikmečio poreikius, nes 1988-1989 m. Anglija pergyveno savąją “rūgščią meilės vasarą”.

Debiutinį “The Orb” albumą “Adventures Beyond The Ultraworld” (1991m.) A. Patersonas įrašė su Krisu Westonu. Ši muzika ne tik atitiko nepriklausomos šokių bendruomenės poreikius, bet ir susilaukė entuziastingų kritikos atsiliepimų. Tačiau A. Patersonas ir K. Westonas netrukus švystelėjo kiek netikėtą išbandymą ir šokėjams, ir recenzentams. Tai buvo 1992 m. išleistas ikstendas “Assassin”. Tai buvo monotoniška, asketinio skambesio, keliolikos minučių kompozicija, kuri, “The Orb” muzikų nuomone, neturėjo jokių šansų tapti “hitu”.Tačiau plokštelė buvo puikiai perkama. Tuomet A. Patersonas išleido dar didesnę muzikinę provokaciją – 40 minučių trukmės singlą “The Blue Room”, kuris irgi įkopė į aukštas šokių muzikos topų vietas.

“The Orb” populiarumo viršūnė buvo pasiekta po 1992 m. rudenį pasirodžiusio grupės albumo “UFOrb”. Milžinišku “hitu” tapo ir singlas “Little Fluffy Clouds”. Popmuzikos žinovai teigia, kad iš underground’inių klubų į stadionus savo muziką sugebėjo perkelti tik dvi grupės – “Pink Floyd” ir “The Orb”.

Nelaukta ir netikėta komercinė sėkmė iššaukė keistą “The Orb” muzikantų reakciją – A. Patersonas ir K. Westonas ilgam nutilo, tik kartkartėmis sudalyvaudami kitų muzikų projektuose ar “remiksuodami” savo bei svetimas kompozicijas.