Ilgai pripažinimo siekusi ir viena novatoriškiausių bei labiausiai užburiančių šiuolaikinio britų roko grupių, „The Verve“, į masinę pasaulinę auditoriją prasimušė 1997-aisiais su akimirksniu klasika tapusiu kūriniu „Bittersweet Symphony“. Nepatyrusi to, ką reiškia sėkmė per vieną naktį, grupė perėjo ilgą ir sunkią kelionę iki sėkmingos kulminacijos bei pripažinimo, o prasidėjo viskas dešimtojo dešimtmečio pradžioje – teko ištverti ir iširimą, ir daug teisinių procesų, ir dietą nuo narkotikų. Tobulindami okeaninį skambesį ir bandydami atskleisti 7-ojo dešimtmečio psichodelinės eros vizijas, jie maišė tai su blyksinčių atmosferinių trikdžių estetika. „The Verve“ nariai kankinosi nežinomybėje, laukdami, kol likęs muzikos pasaulis supras ir įvertins vienus iš sudėtingiausių ir vertingiausių moderniojo rokenrolo kūrinių. Prireikė labai daug laiko, kol klausytojai apskritai pripažino jų egzistenciją – visgi, savo sėkmės zenite grupė vėl subyrėjo. Iš pradžių pasivadinusi tiesiog „Verve“ (liet. - „Entuziazmas, pakilimas“), grupė 1989-aisiais susikūrė mažame šiaurinės Anglijos miestelyje Vigane. Jos lyderiu tapo itin dėmesį patraukiantis Richard‘as Ashcroft‘as – išdidi, šamaniška, klasikinės roko žvaigždės tipo asmenybė. Jį supo kiti nariai, tarp kurių - gitaristas Nick‘as McCabe‘as, bosistas Simon‘as Jones‘as ir būgnininkas Peter‘is Salisbury. Visus grupės vaikinus siejo meilė „The Beatles“, „Funkadelic“ bei „Krautrock“, o taip pat ir legendiniu jau tapęs potraukis psichodelikai. Per keletą mėnesių kvartetas susirado leidybinę kompaniją – ja tapo „Hut“, kuri 1992-ųjų kovą išleido ir pirmąjį grupės singlą „All in the Mind“, pradėjusį seriją indie topo viršūnę pasiekusių hitų seriją. Bendru jų bruožu buvo akį traukiantis Brian‘o Cannon‘o kurtas singlų meninis apipavidalinimas. Vėliau sekė tokie kūriniai, kaip nuostabusis „She's a Superstar“ bei „Gravity Grave“, parodę, kaip neįtikėtinai greitai grupė įgavo tikrą muzikinį tapatumą. Prie to, be abejo, labiausiai prisidėjo gaivališkas Ashcroft‘o vokalas ir skardžios McCabe‘o gitaros partijos. Kol „Verve“ darbai rodė puikius rezultatus britų indie muzikos topuose, pop muziką grojančios radijo stotys žiūrėjo visai į kitą pusę – didingas debiutinis grupės albumas, 1993-iųjų „A Storm in Heaven“, sulaukė puikių kritikų vertinimų, tačiau geri atsiliepimai nesugebėjo virsti stipriais įrašo pardavimų rezultatais. Vėliau sekusią vasarą „Verve“ pasirodė ant antrosios „Lollapalooza“ festivalio scenos, o šias gastroles lydėjo ne vienas dėmesio sulaukęs nutikimas - Salisbury buvo areštuotas už „Kansas“ viešbučio kambario apgadinimą, o Ashcroft‘as atsidūrė ligoninėje dėl stiprios dehidratacijos. Maždaug tuo metu, Amerikos džiazo leidybinė kompanija iškėlė grupei ieškinį dėl pavadinimo, taip priversdama juos oficialiai persivadinti į „The Verve“. 1995-ųjų metų albumo „A Northern Soul“ įrašų sesijos, pasirodė esantis paskutinis šiaudas. Pripažinus, jog įrašinėjo gerokai padauginę narkotikų „Ecstasy“, šiurpinantis albumas buvo parduodamas nuviliančiais tiražais , o žiniasklaida grupei neskyrė daug dėmesio. Praėjus vos trims mėnesiams po albumo išleidimo, Ashcroft‘as paliko grupę. Nors gana greitai, vos po keleto savaičių, Ashcroft‘as grįžo į „The Verve“ sudėtį, tęsti veiklą tuomet atsisakė McCabe‘as, kurį pakeitė gitaristas/klavišininkas Simon‘as Tong‘as. Galiausiai, 1997-ųjų metų pradžioje, McCabe‘as nutarė sugrįžti į kolektyvą ir, būdami kvintetas, jie įrašė albumą „Urban Hymns“, kuriuo ir prasimušė į pasaulio muzikos elitą. Diską pristatė itin stipri daina „Bittersweet Symphony“ – singlas, paremtas simfoninio „The Rolling Stones“ įrašo „The Last Time“ semplais. Albumas „Urban Hymns“ iškėlė „The Verve“ tarp populiariausių grupių Didžiojoje Britanijoje, tačiau bėdos nesibaigė net pasiekus sėkmės viršūnę – po teisminių ginčų dėl dainos publikavimo teisių 100 procentų pirmojo singlo pajamų atiteko kompanijai „ABKCO Music“, valdžiusiai „The Rolling Stones“ muzikinį katalogą. Antrasis albumo singlas, daina „The Drugs Don't Work“, tapo pirmuoju „The Verve“ istorijoje Didžiosios Britanijos hitu numeris vienas. Po jo sekė taip pat hitais tapusios dainos „Lucky Man“ ir „Sonnet“. Nepaisant sėkmės, 1998-aisiais, gastrolių po Ameriką metu, grupę paliko McCabe‘as ir to, panašu, užteko – po keleto mėnesių sklandžiusių gandų, pavasarį „The Verve“ oficialiai išsiskirstė. Visgi, 2007-aisiais metais rokeriai nutarė sugrįžti, žadėdami gerbėjams koncertines gastroles ir naujutėlaitį studijinį albumą. Prie kolektyvo neprisijungė tik Simon‘as Tong‘as, nusprendęs tęsti darbus su savo grupe „The Good, the Bad and the Queen“.