Tiziano Ferro gimė Italijoje, Latinos miestelyje, apie 60 kilometrų į pietus nuo Romos. Pirmieji jo žingsniai muzikoje buvo grojimas pianinu vietos miestelio bare, tada jis prisijungė prie krikščionių choro. Dainuodamas chore, Tiziano pajuto turįs didelę aistrą muzikai. „Be jokių abejonių, muzika yra didžiausia mano meilė“, - sako Tiziano.

Po kelių nesėkmingų bandymų pasirašyti sutartį su Romos bei Milano leidybos studijomis, jaunajam italui nusišypsojo laimė - jį priglaudė „EMI Music Italy“ įrašų kompanija, pasirašydama sutartį su Tiziano 2001-ųjų gegužę. Reikalai pradėjo klostytis puikiai, kai 2001-ųjų liepą EMI Italijoje išleido debiutinį Tiziano Ferro singlą „Perdono“ - jis žaibiškai pakilo į pirmą vietą Italijoje, tapo dažniausiai grojamu kūriniu radijo stotyse. Viršūnėje muzikos naujokas išsilaikė net penkias savaites. „Perdono“ užėmė trečią vietą geriausiai parduodamų singlų 2001-aisiais metais sąraše. Nepakartojama šio singlo sėkmė paskatino kuo greičiau išleisti ir debiutinį albumą - 2001-ųjų spalį Italijoje pasirodė diskas „Rosso Relativo“.

Ir kritikai, ir gerbėjai įvertino šį Tiziano darbą kaip vieną geriausių metų įrašų. Ir jie neklydo: „Rosso Relativo“ debiutavo aštuntoje albumų topo vietoje, o antrasis singlas „L‘Olimpiade“ pakilo į radijo stočių Top 5. „Rosso Relativo“ (angliškai „Relative Red“) yra R&B ir pop stilių mišinys. Šis diskas priverčia judėti, jis išreiškia visas jaunojo Tiziano emocijas. Tai albumas, kuris negali atsibosti. Visos 12 dainų yra parašytos pačio Tiziano Ferro ir tai tik įrodo, kad jis nebus eilinė netikėtai greitai iškilusi ir taip pat greitai užgesusi žvaigždė. Jau trys dainos iš albumo „Rosso Relativo“ tapo hitais - be minėtų „Perdono“ ir „L‘Olimpiade“ Italijos Top 5-uke lankėsi ir dar vienas kūrinys - baladė „Imbranato“. „Rosso Relativo“ išleistas ne tik Italijoje, o ir daugelyje Europos šalių - Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje, Belgijose ir kt. Todėl keliaudamas po Europą gali nustebti išgirdęs pirmąjį Tiziano hitą „Perdono“ skambantį agliškai, prancūziškai ar ispaniškai - scenos naujokas įrašė šį kūrinį keturiomis kalbomis (įskaitant italų). Tai padėjo italui išpopuliarėti beveik visose Europos šalyse, neaplenkiant ir Lietuvos - čia į topus pakilo jo dainos „Perdono“ bei „Imbranato“.