Tracy Chapman gimė 1964-ųjų metų kovo 30-ąją dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ohajyje, Klivlendo mieste. Dar vaikystėje ji išmoko groti havajietiška gitara, pianinu, o galiausiai pasirinko klasikinę gitarą ir pradėjo rašyti savo pačios dainas. Gavusi stipendiją ji mokėsi privačioje Konektikuto mokykloje, o vėliau, vėlgi pasisekus gauti paramą, studijavo Bostono „Tufts“ universitete.

Šiame universitete studijuodama Afrikos kultūrą ir antropologiją, Chapman pradėjo atlikinėti savo liaudies muziką vietinėse kavinėse. Ji įrašė kelis bandomuosius įrašus, kurie galų gale pasiekė reikiamus žmones ir 1987-aisiais Tracy pasirašė leidybinį kontraktą su „Elektra Records“ įrašų kompanija. Taigi, 8-ajame dešimtmetyje ši vėliau išgarsėjusi dainininkė pakilo tarsi iš pelenų.

Tuo laikotarpiu populiariosios muzikos radijo stotys buvo tiesiog perpildytos sintezuotų ir vaizdu labiau nei balsu pasižyminčių pop žvaigždžių, o Chapman iškilo su savo debiutiniu albumu, pilnu nepagražintos, raminančios liaudies muzikos, kuri buvo tikrai puikiai priimta muzikos gerbėjų. Subtilūs jos dainų žodžiai bei skambesys neliko nepastebėti ir kritikų, o jos prekiniu ženklu tapęs singlas, daina „Fast Car“, subūrė jai nemažą nuoširdžių gerbėjų būrį.

Per savo roko karjerą, Chapman prisidėjo prie daugybės socialinių problemų iškėlimo į viešumą – ji ypač kovojo už žmonių teises, rasių lygybę ir ekonominį teisingumą. 1988-ųjų balandį Tracy buvo kviečiama į daugybę festivalių bei pasirodė žymiajame „Freedomfest“ koncerte, skirtame Nelsonui Mandelai. Po dešimties metų ji vis dar nenutilo ir 1998-ųjų gruodį kartu su tokiomis žvaigždėmis, kaip Bruce‘as Springsteen‘as, Alanis Morissette, „Radiohead“, Peter‘is Gabriel‘is, Shania Twain, Robert‘as Plant‘as, Jimmy Page‘as bei Youssou N'dour koncertavo Prancūzijoje, „Amnesty International“ ture. Šis koncertas buvo surengtas minint 50-ąsias Jungtinių Tautų žmogaus teisių deklaracijos metines. Vėliau ji pasirodė „Beastie Boys“ organizuotame Tibetiečių Laisvės festivalyje Čikagoje bei Bob‘ui Marley pagerbti skirtame „One Love“ renginyje Jamaikoje.

Pažymėtina, kad Chapman laimėjo net keletą prestižinių „Grammy“ statulėlių, tarp kurių: Geriausias debiutas, Geriausia moteris pop atlikėja (už dainą „Fast Car“, 1989 m.), Geriausias šiuolaikinis liaudies įrašas, geriausia roko daina (už "Give Me One Reason", 1997 m.). 1999-ųjų liepą muzikinio žurnalo „VH1“ numeryje paskelbtame labiausiai rokui nusipelniusių moterų 100-uke ji T. Chapman buvo įrašyta 54-uoju numeriu. 2002-aisiais pasirodė jos studijinis darbas „Let It Rain“, kurio didžiausias hitas – titulinė albumo daina.

2005-ųjų rugsėjį ji gerbėjus nudžiugino naujutėlaičiu disku „Where You Live“.