Uolaus teisingumo ir po-punk eksperimentiškumo kombinacija – tai padėjo „U2“ tapti viena iš populiariausių 9-ojo dešimtmečio rokenrolo grupių. Tiek pat žinomi dėl savo viską šluojančios muzikos, kiek ir dėl savo grandiozinių pareiškimų politikos bei religijos klausimais, „U2“ išliko vienais pagrindinių rokenrolo muzikos kovotojų per sintezuotą pop muzikos bei metalo erą. Grupės narys The Edge sukūrė grupės ženklu vadinamą viską šluojantį, sunkų, skardų, tačiau kartu nuostabų gitarų skambesį. Nors The Edge stilius nebuvo kažko naujo atradimas, tačiau kartu su ritmo sekcija, kurioje – Adam‘as Clayton‘as ir Larry Mullen‘as, jaunesnysis – dainas paversdavo vežančiu sunkiuoju roku, suteikiančiu grupei jėgos, stiprybės, skirtos būtent roko ištroškusioms arenoms. Negalima nepaminėti ir pagrindinio grupės vokalisto Bono, kurio gestų sugebėjimai, skirtingai nuo daugelio atlikėjų, labiau tinka ne mažiems klubams, o didžiosiose arenose. Joks atsitiktinumas, kad geriausiai „U2“ karjeros pradžią apibrėžė tas kartas, kai dainuodamas dainą „Sunday Bloody Sunday“ Bono laikė iškėlęs baltą vėliavą – vargu ar buvo dar viena grupė, taip giliai tikinti, kad būtent roko muzika turi didžiausią potencialą kelti revoliucijai, ir vargu ar kuri kita grupė taip mažai gilinosi į tai, kad gali pasirodyti kvailai, siekdama savo tikslo. 9-ojo dešimtmečio pradžioje grupė per gana trumpą laiką pritraukė nemažą savo pasekėjų būrį – tai lėmė nuolatinės gastrolės bei gerai vertinami įrašai. Iki 1987-ųjų „U2“ gerbėjų ratas išaugo tiek, kad albumas „The Joshua Tree“ leistų jiems pereiti į pasaulinio lygio žvaigždžių lygį. Skirtingai nei daugelis jų amžininkų, grupės nariai sugebėjo išlaikyti savo populiarumą ir per kitą dešimtmetį – tai jie padarė iš naujo atrasdami save, kaip postmodernistinį savimi pasitikinti, šokių muzikos paveiktą pop-roko grupę. Jų muziką buvo galima apibūdinti kaip mišinį tarp 8-ojo dešimtmečio pabaigos D. Bowie kūrybos bei 10-ojo dešimtmečio elektroninių šokių bei techno garsų. Atlikdami tokį sėkmingą perėjimą, jie įtvirtino savo statusą, kaip vienos iš populiariausių grupių roko muzikos istorijoje. Dėl išskirtinio savo gitarų skambesio, „U2“ muzika buvo nepaneigiamai priskirta po-punk klasifikacijai, todėl gana ironiška, kad grupė susikūrė 1976-aisiais metais, dar iki tol, kol punk stilius pasiekė jų gimtąjį Dubliną, Airijos sostinę. Larry Mullen‘as, jaunesnysis (gimęs 1961-ųjų spalio 31-ąją; būgnininkas) vidurinės mokyklos skelbimų lentoje išspausdino žinutę, kurioje kvietė kitus muzikantus prisijungti kuriant grupę. Bono (tikrasis vardas – Paul‘as Hewson‘as, gimęs 1960-ųjų gegužės 10-ąją; vokalas, gitara), The Edge (tikrasis vardas – David‘as Evans‘as, gimęs 1961-ųjų rugpjūčio 8-ąją; gitara, klavišiniai, vokalas), Adam‘as Clayton‘as (gimęs 1960-ųjų kovo 13-ąją; bosistas) ir Dick‘as Evans‘as atsakė į šį skelbimą – susikūrė kolektyvas, pasivadinęs „The Feedback“ ir grojęs „The Beatles“ bei „The Rolling Stones“ koverius. 1977-aisiais grupė pakeitė savo pavadinimą į „The Hype“. Netrukus po to, Dick‘as Evans‘as paliko grupę ir įkūrė kitą kolektyvą „The Virgin Prunes“. Po jo pasitraukimo grupės nariai nutarė vėl pakeisti pavadinimą ir šįkart tai jau buvo dabar visame pasaulyje žinomas vardas – „U2“. Pirmasis didelis lūžis „U2“ veikloje įvyko 1978-aisiais, kai jie laimėjo „Guinness“ remiamą talentų konkursą – tuo metu grupės nariai kaip tik baiginėjo vidurinę mokyklą. Tų metų pabaigoje grupės „The Stranglers“ vadybininkas Paul‘as McGuinness‘as pastebėjo šią jauną grupę ir pasiūlė jiems vadovauti. Net turėdami užnugaryje stiprų vadybininką, grupės vaikinai sunkiai skynėsi kelią į elitą – jie susikirto „CBS Records“ rengtoje atrankoje tų metų pabaigoje. 1979-ųjų rudenį „U2“ išleido savo nepilną debiutinį albumą „U2 Three“. Šis diskas pasirodė tik Airijoje ir pasiekė šios šalies topų viršūnes. Greitai po to, jie pradėjo koncertuoti Anglijoje, tačiau nesugebėjo patraukti didesnio susidomėjimo. „U2“ užsidirbo dar vieną topų hitą numeris vienas, kai 1980-ųjų pradžioje išleido dainą „Another Day“ – būtent tada leidybinė kompanija „Island Records“ pasiūlė jiems kontraktą. Jau tais pačiais metais, tik kiek vėliau, pasirodė grupės debiutinis albumas „Boy“. Diską prodiusavo Steve‘as Lillywhite‘as ir įrašas, pasižymėjęs galingu, atmosferiniu, tačiau aštriu skambesiu, daugeliui pasirodė daug įdomesnis nei kiti tuometiniai po-punk stiliaus atlikėjai – dar vieną pliusą grupė įsirašė už savo krikščionybės palaikymą, mat tik vienintelis narys, Clayton‘as nepraktikavo šios religijos. Nuolat koncertuodami įvairiose vietose, įskaitant apšildančius pasirodymus prieš „Talking Heads“ koncertus bei šlapių marškinėlių konkursus, „U2“ 1981-aisiais sugebėjo užkelti savo debiutinį albumą „Boy“ ir iki Amerikos Top 70-uko. Diskas „October“, taip pat prodiusuotas Lillywhite‘o, sekė tų metų rudenį ir tapo jų „prasimušimo“ Didžiojoje Britanijoje albumu – kūrinys pasiekė 11-ąją topų vietą. 1983-iųjų pradžioje iš albumo „Boy“ paimtas kūrinys „I Will Follow“ bei „October“ buvusi daina „Gloria“ sulaukė didelio „MTV“ dėmesio – dažnai groti darbai bei grupės koncertavimas leido „U2“ susikurti tikrą gerbėjų armiją ir už Atlanto. 1983-ųjų pavasarį pasirodęs ir vėlgi Lillywhite‘ prodiusuotas albumas „War“ tapo tikru lūžiu „U2“ karjeroje – jis pakilo į Didžiosios Britanijos topo viršūnę bei leido airiams pradėti koncertuoti didžiausiose JAV koncertinėse arenose – Amerikoje albumas pasiekė solidžią 12-ą vietą. „War“ turėjo daug stipresnę politinę žinutę nei jo pirmtakai – tuo galėjo įsitikinti visi, kas per Didžiosios Britanijos, koledžų radijas bei „MTV“ girdėjo „U2“ hitus „Sunday Bloody Sunday“ bei „New Year's Day“. Per reklamines gastroles grupė nufilmavo savo pasirodymą Kolorado „Red Rocks“ amfiteatre ir išleido šį šou kaip nepilną albumą, pavadintą „Under a Blood Red Sky“. Šis diskas užkopė iki antros Didžiosios Britanijos topo vietos ir tapo sėkmingiausiu „gyvu“ įrašų šios šalies istorijoje. „U2“ jau galėjo vadintis viena iš populiariausių pasaulio grupių, o jų politinio teisingumo idėjas greitai pradėjo kartoti ir kitos grupės – taip gimė labdaringi projektai „Band Aid“ bei „Live Aid“, įvykę atitinkamai 1984-aisiais ir 1985-aisiais metais. Kurdami po „War“ seksiantį darbą „U2“ užsidarė studijoje su prodiuseriais Brian‘u Eno ir Daniel‘iu Lanois‘u, kurie padėjo į naująjį albumą įnešti eksperimentinio, mistinio skambesio. Pasirodęs 1984-ųjų metų rudenį, diskas „The Unforgettable Fire“ pakartojo albumo „War“ pasiekimus topuose – jis užkopė iki pirmos Didžiosios Britanijos topo vietos, o JAV vėl pasiekė 12-ą poziciją. Albume taip pat buvo galima rasti pirmą grupės JAV Top 40-uko hitą – juo tapo Martinui Liuteriui Kingui skirta daina „(Pride) In the Name of Love“. „U2“ albumą reklamavo atlikdami sėkmingas tarptautines gastroles, kurių įspūdingiausiu momentu neabejotinai tapo šou, atliktas „Live Aid“ metu. Po gastrolių, 1985-aisiais, grupė išleido nepilną „gyvą“ albumą „Wide Awake In America“. Nors „U2“ jau buvo viena iš sėkmingiausių 9-ojo dešimtmečio roko grupių, tikromis superžvaigždėmis jie negalėjo vadintis iki 1987-ųjų pavasario, kai pasirodė albumas „The Joshua Tree“. Pasveikintas puikių kritikų apžvalgų, daugumoje iš kurių diskas buvo vadinamas tikru šedevru, „The Joshua Tree“ tapo pirmuoju grupės hitu numeris vienas Amerikoje ir trečiuoju iš eilės darbu, debiutavusiu ant aukščiausio Didžiosios Britanijos topo laiptelio. Anglijoje jis tapo rekordininku – platininio statusą jis pasiekė vos per 28 valandas. Savyje talpinęs tokius JAV hitus numeris vienas, kaip „With or Without You“ bei „I Still Haven't Found What I'm Looking For“, albumas „The Joshua Tree“ ir jį reklamavusios koncertinės gastrolės 1987-aisiais atnešė grupei milžinišką sėkmę – tą vainikavo pasirodymai ant prestižinių muzikinių leidinių, tokių, kaip „Time“, viršelių. „U2“ nutarė nufilmuoti savo gastroles po Ameriką ir tuo pat metu įrašinėti savo naują muziką. Projektas išsivystė į filmą „Rattle & Hum“, paremtą ir dvigubu garso takelio albumu, išskirstytu į gyvai atliktus kūrinius bei naujas studijines dainas. Nors albumas „Rattle & Hum“ ir tapo hitu, tačiau šis įrašas ir pats filmas sulaukė pačių prasčiausių vertinimų per visą „U2“ karjerą. Kritikai ne itin palankiai žiūrėjo į grupės narių žavėjimąsi Amerikos muzikos šaknimis – bliuzu, soul, kantri bei liaudies dainomis. Po „Rattle & Hum“ pasirodymo grupė nusprendė padaryti gana ilgą pertrauką. „U2“ vėl sugrįžo prie bendro darbo 1990-aisiais Berlyne, kur vėl įrašinėjo naują diską kartu su Eno ir Lanois‘u. Nors albumo įrašų sesijos ir buvo varginančios, to rezultatas – albumas „Achtung Baby“ – pristatė sėkmingą grupės skambesio pasikeitimą. Jei savo karjeros pradžioje juos įkvėpė po-punk muzika, jos viduryje – Amerikos muzika, tai dabar, su albumu „Achtung Baby“, atsivėrė naujas kelias – elektroninės bei šokių muzikos garsais pagardintas rokas. „Achtung Baby“ buvo eklektiškesnis bei rizikingesnis nei ankstesni jų albumai, tačiau tai nė kiek nepakeitė jų gerbėjų branduolio. Diskas debiutavo pirmose vietose visame pasaulyje ir pristatė tokius Top 10 hitus, kaip „Mysterious Ways“ bei „One“. 1992-ųjų pradžioje grupė suruošė įmantrų turą, reklamuojantį „Achtung Baby“. Pramintas „Zoo TV“, turas buvo pilnas naujausių elektronikos ir vaizdo efektų, kybančių automobilių ir kitokių įdomybių. Bono tuo tarpu sumanė savo antrąjį „aš“, pavadindamas jį „The Fly“. Visgi, net su ironiškomis „The Fly“ bei „Zoo TV“ gaidelėmis, buvo akivaizdu, kad „U2“ tapo lengvesni ir patirdavo daugiau džiaugsmo nei kada nors anksčiau, ir vis dar išlaikė savo, kaip politinių tiesų ieškotojų, įvaizdį. Baigę „Zoo TV“ gastroles po Ameriką 1992-ųjų pabaigoje, ir besiruošdami savo pasirodymus pristatyti Europoje, „U2“ užsuko į įrašų studiją, kur užbaiginėjo nepilno albumo įrašus, iš kurių vėliau išėjo ir pilnas diskas – „Zooropa“. Pasirodęs 1993-iųjų vasarą, šis albumas sutapo su gastrolių po Europą pavadinimu ir pristatė kiek sunkesnę nei albume „Achtung Baby“ techno ir šokių muzikos įtaką. Albumas susilaukė stiprių vertinimų. Nepaisant to, albumo pardavimai sustojo pasiekę dviejų milijonų ribą, o nei vienas disko kūrinys negalėjo vadintis dideliu hitu. „Zooropa“ turo metu, išgalvotasis Bono „The Fly“ pavirto į demonišką „MacPhisto“, kokiu išliko per likusias gastroles. 1993-ųjų pabaigoje užbaigę „Zooropa“ turą, grupės nariai nutarė padaryti pertrauką. 1995-aisiais metais „U2“ vėl iškilo su hitu „Hold Me, Thrill Me, Kiss Me, Kill Me“ – kerinčia roko tema filmo „Batman Forever“ garso takeliui – dainą prodiusavo Nellee Hooper‘is (dirbęs su Björk, „Soul II Soul“). Vėliau tais metais, rokeriai įrašė albumą „Original Soundtracks, Vol. 1 (Passengers)“ kartu su Brian‘u Eno. Diskas buvo pasveikintas ne itin gerai – nei kritikos prasme, nei komerciškai. Daugybė „sunkiųjų“ „U2“ gerbėjų, įskaitant ir būgnininką Larry Mullen‘ą jaunesnįjį, nebuvo patenkinti projektu „The Passengers“, ir grupė pažadėjo, kad sekantis jų albumas, turėjęs pasirodyti 1996-ųjų rudenį, bus tikras rokenrolo įrašas. Kaip įprasta, jo kūrybos darbai užtruko ilgiau nei norėta ir išleidimas atidėtas iki 1997-ųjų pavasario. Per šį užtęstą laikotarpį kai kurios dainos, įskaitant ir būsimą pagrindinį singlą „Discotheque“, buvo nutekintos – tapo aišku, kad naujasis albumas bus itin paveiktas techno, šokių bei elektroninės muzikos. Kai galiausiai gerbėjai sulaukė disko, pavadinto „Pop“, šokių muzikos įtaka tikrai buvo gerai juntama, tačiau tai nesutrukdė „U2“ sulaukti gerų pradinių pardavimų bei vienų geriausių per istoriją kritikų atsiliepimų. 1998-ųjų pabaigoje grupė sugrįžo su geriausių dainų rinkiniu „Best of 1980-1990“ – pirmąja tokia kolekcija, pažymėta ir 50-ies milijonų dolerių vertės susitarimu su kompanija „Polygram“. Po trijų metų „U2“ vėl sujungė jėgas su Eno ir Lanois‘u, su kuriais sukūrė ir 2000-ųjų rudenį išleido itin sėkmingą savo albumą „All That You Can't Leave Behind“.
2014 m. gruodžio 8 d. 12:32:57
Paskelbtas 2015 m. pasaulinis U2 turas:
U2 iNNOCENCE + eXPERIENCE TOUR 2015. Tickets on sale today.https://www.u2.com/tour #U2ieTOUR
19 cities confirmed in Europe & North America. Pairs of shows in each city. (Dublin shows to be announced). 'We are going to try to have a completely different feeling from night one to night two and have some fun playing with the idea of innocence and experience. More to be revealed!' (Bono)
____________________
Išėjus klausyt "šūdinų" dainų
2013 m. gruodžio 26 d. 17:51:11
palaikau 1Batia,Bono falcetas fantastiškas,The Edge gitara viena geriausių rock muzikoje,,
2013 m. gruodžio 7 d. 14:00:11
..neesu U2 gerbejas, bet megstu Zooropa albuma, Daddy`s Gonna Pay for Your Crashed Car - gera daina ^
2013 m. vasario 26 d. 14:34:21
Super grupe, labai noretusi papulti i ju koncerta :)
2013 m. sausio 7 d. 16:35:08
hah, man irgi turbūt pradės patikt nuo tos ;]]
2009 m. lapkričio 10 d. 19:52:24
2009 m. lapkričio 10 d. 18:54:48
Nepatinka
o dabar patinka, patikt eme nuo "i still havent found what im looking for"
____________________
Didelę gyvenimo dalį praleidžiame darydami klaidas, didelę - nieko nedarydami, o visą gyvenimą - darydami ne tai, ką reikia. -Seneka-
2009 m. lapkričio 10 d. 18:17:00
____________________
Click