Violeta Valskytė.
Esu Violeta Valskytė. Savo gimtąją Lietuvos žemelę išvydau ne taip jau ir seniai, po jautuko ženklu, istoriškai svarbią dieną – gegužės 9ąją.
 
Tik išvydusi pasaulį ėmiau rėkti kaip tik galėjau, ir žinoma, kaip visada gydytojai, giminės, šeima ir tėvų draugai pareiškė – BŪSIMA DAINININKĖ. Tik pradėjusi lankyti vaikų darželį buvau pastebėta savo pirmosios muzikos vadovės, kuri ir paruošė mane, 5 metukų „klecką“ „Dainų dainelės“ konkursui. Pirmasis kartas nebuvo toks sėkmingas kaip kiti du, kuomet tapau „Dainų dainelės“ diplomante. Norėtumėte sužinoti kodėl taip atsitiko? Hi hi hi...kaip visada, kaltas mano užsispyrimas. Ne gana to, tik gavusi diplomą pareiškiau savo mamai ir muzikos vadovei: „Davė man čia kažkokį popierių, geriau būtų lėlę davę...“ Taip ir praėjo mano dienos darželyje, kuris buvo mano dainavimo scenoje pradžia.
 
Daugelis mano draugų sako, kad esu užsispyrusi ir savarankiška. Šiems mano bruožams daug įtakos turėjo mano gyvenimas. Pradėjau lankyti mokyklą šalia namų, bet joje ištvėriau tik 4.5 metų, nes...užsimaniau lankyti gimnaziją. Ėmiau ir užpildžiau prašymą, niekam nieko nesakiusi (net tėvai to nežinojo). Taip taip – esu MAIŠTININKĖ. Kaip bebūtų, nesigailiu baigusi Šilutės Vydūno gimnaziją.
 
Kaip manote, kas įvyko su muzikos mokykla? Pasielgiau vėlgi taip pat – niekam nežinant išlaikiau egzaminus ir buvau priimta. Taip praleidau 5 metus grodama akordeonu ir, žinoma, muzikos mokytojos nervais. Vis dėlto, mums pavyko ir aš baigiau šią mokyklą su pagyrimu.
 
Prasidėjus mokslams gimnazijoje ir muzikos mokykloje, prasidėjo naujas mano dainavimo etapas, kuris buvo labai sėkmingas ir kurį malonu prisiminti. Šį etapą kartu su manimi buvo muzikos vadovė Daiva Motiejūnienė – ji man lyg antra mama. Vyko įvairiausi dainavimo konkursai bei koncertai. Vienas įsimintiniausių yra „Gabijos“ konkursas, kuriame tapau Grand Prix nugalėtoja. Tačiau ne tik titulas svarbus – žmonių nuomonės, pasisakymai, kritika ir pagyrimai mane skatino tobulėti ir eiti savo keliu toliau. Šio konkurso dėka, mane pastebėjo B. Petrikytė ir pakvietė i žvaigždžių ( kurių ten buvo tikrai nemažai: B‘avarija, S. Januška, Klarkas, mano labai gerbiamas profesorius V. Gerulaitis ir kiti) turnė po Lietuvą. Tai buvo 8 klasėje, bet viską prisimenu kaip dabar. Kaip buvo linksma ir gera dainuoti kituose miestuose, sulaukti daugybės plojimų. Dievinu tą publikos jausmą, mmmm... Šį gimnazijos laikų dainavimo maratoną pabaigiau išleisdama kompaktinę plokštelę „Mano dainos“ ir surengdama autorinį vakarą, šitaip norėdama atsidėkoti savo mokyklai ir Šilutės klausytojams.
 
2003 metais baigusi gimnaziją nusprendžiau stoti į Kauno technologijos universitetą mokytis muzikos technologijų. Taip prasidėjo mano tylos metas, kuris tęsėsi visus studijų metus. Prieš tai teko dalyvauti televizijos projekte „Būk artistas“, kuriame mano pasirodymas buvo sėkmingas ir susipažinau su gerb. Žukais iš Kauno. Tuos tylėjimo metus tobulinau savo balsą Žukų studijoje drauge su moksleiviais (buvo labai smagu)  bei 3 kartus dalyvavau jų rengiamame tarptautiniame konkurse. Paskutiniame užėmiau antrąją vietą ir gavau pakvietimą į Vokietijoje rengiamą tarptautinį konkursą „Berline Perle“. Ten buvau pastebėta komisijos, kuri man skyrė specialų komisijos prizą. Esu be galo dėkinga gerb. Žukams.
 
Visus studijų metus „atsidaviau nedraugavusi“ savo muzikos kūrybai. Baigusi mokslus pasinėriau į muzikinį pasaulį, esu labai plačių muzikinių pažiūrų.
 
Šiame, savo muzikinio gyvenimo etape, priėmiau iššūkį sudainuoti duetu su Dariumi, nes visą gyvenimą dainavau solo, visuose tarptautiniuose ir Lietuvos konkursuose bei koncertuose.
 
Apie savo svajones nekalbu, nes „tikiu“ prietarais, tačiau, galiu pasakyti, jog jaučiuosi laiminga, turiu savo pagrindinį tikslą, kurio siekiu žingsnis po žingsnio.