Izilduro chebra groja beveik išskirtinai instrumentinį roką-progroką ir, kai jiems tai pabosta, ima ir pasikviečia, ar tiksliau pasiūlo, garsiam vokalistui prisidėti prie bendro projekto. 2017-ais Matsas Johansonas, Isildur Bane klavišininkas ir pagrindinis kompozitorius, parodė savo muziką Styvui Hogartui (Marillion), o šis, nevengiantis šalutinių projektų, mielai sutiko bendradarbiauti. Taip gavosi puikus hibridas „Coluors Not Find in Nature“. Tais pačiais 2017-ais per Expo parodą susitiko Piterį Hamilį ir vėl tas pats scenarijus. Ir štai pernai gegužę įrašytas bendras projektas „In Amazonia“. Čia, brolyčiai, man sunku įsivaizduoti kaip jiems pavyko apjungti tokias skirtingas, nors ir abejų progresyvias muzikines ambicijas. Izildurus girdėjau ir anksčiau. Jų „Mind“ albumai man priminė avantgardinę klasikinę muziką su roko elementais, kažkas tokio, kaip Tuxedomoon albume Vapour Trails – eksperimentinis art rokas. Daug pučiamų, įvairus mušamieji, marimbos ir pnš. Solinė Hamilio veikla man neblogai pažįstama ir jo eksperimentinis art rokas pastaruoju metu žvelgė visai į kitą pusę. Akustinė į dainuojamąją poeziją besilygiuojanti kryptis.
Albumas „In Amazonia“ nei vienas, nei kitas. Tai labai atmosferinis, džiunglėmis alsuojantis peizažas. Egzotiniai instrumentai ir galingas Piterio balsas jau pirmoje dainoje Before You Know It suskambo kaip vieningas gaminys. Matyt Hamiliui buvo atverta nemenka kūrybinė laisvė, kad muzika netektų dainos su konkrečia melodija statuso.Melodijos stabilesnę faktūra galima rasti tik dainoje The Day Is Done. Kietesnį roko skambesį, sudėtingą ritmiką ir pabirusias į visas puses natas randame dainose Under The Current ir ypač Aguirre. Man itin patiko This Is Where? Etnodžiazinis marimbų, saksofono, klarneto, trimito sūkurys įsiurbia, o Piterio klaidžiojanti balsas visokiais tembrais man kartoja, kad viskas yra čia, Amazonėje.Gražioji, melodinga, klavišinių muzika, grynai Matso Johansono įtakoje verčia ir Piterį pasiieškoti švelnesnių garsų dainoje The Day Is Done. Lėta nesiblaškanti muzika, Piteris linki labos nakties. Baigiamoji daina This Bird Has Flown - keisti atmosferiniai garsai, kakofonija ir vaiduokliška nuotaika. Visuma tokia: originalumas stulbinantis, bet nustebimas, klausantis kelintą kartą, užleidžia vietą estetiniam pasitenkinimui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Visi mes turim vadovelinius raumenis, stiprus per parasyta zodi. Jei butu ne, tai dirbtume maximos apsaugoj ir pestumemes per niuksus ir spyrius kol butu virtuali taika
Tau uzeina (pyktis), man irgi uzeina (psichas), tau uzeina shachas, man uzeina matas, triaukstis. Tiesa ko? Niekam neuzeina sachmatas is karto arba visa shachmatu lenta po partijos
Arba kaip siuo atveju: tu uz Karpova? As irgi uz Karpova! Bet tu uz Kasparova.. As tada irgi uz Kasparova! Nes jei tu uz sacha, as uz mata ir mes draugai
Nors su music'o administravimu man visados taip buvo – kadangi HTML ir panašių dalykų niekur kitur nepraktikuoju, tai tiesiog mokaisi iš kitų jau tinklalapyje esančių pavyzdžių ir viskas.
Šiaip, sukurti bazinį renginį (be jo aprašymo) yra ganėtinai paprasta (tiesa, iš duoto šablono neaišku, kokių matmenų norima iš didelės ir mažos nuotraukos). Bet gražiai pateikti aprašą reikia mokėti. Gerai, kad yra gerų pavyzdžių, be jų sunkiai.
2020 m. sausio 22 d. 18:06:29
Izilduro chebra groja beveik išskirtinai instrumentinį roką-progroką ir, kai jiems tai pabosta, ima ir pasikviečia, ar tiksliau pasiūlo, garsiam vokalistui prisidėti prie bendro projekto. 2017-ais Matsas Johansonas, Isildur Bane klavišininkas ir pagrindinis kompozitorius, parodė savo muziką Styvui Hogartui (Marillion), o šis, nevengiantis šalutinių projektų, mielai sutiko bendradarbiauti. Taip gavosi puikus hibridas „Coluors Not Find in Nature“. Tais pačiais 2017-ais per Expo parodą susitiko Piterį Hamilį ir vėl tas pats scenarijus. Ir štai pernai gegužę įrašytas bendras projektas „In Amazonia“. Čia, brolyčiai, man sunku įsivaizduoti kaip jiems pavyko apjungti tokias skirtingas, nors ir abejų progresyvias muzikines ambicijas. Izildurus girdėjau ir anksčiau. Jų „Mind“ albumai man priminė avantgardinę klasikinę muziką su roko elementais, kažkas tokio, kaip Tuxedomoon albume Vapour Trails – eksperimentinis art rokas. Daug pučiamų, įvairus mušamieji, marimbos ir pnš. Solinė Hamilio veikla man neblogai pažįstama ir jo eksperimentinis art rokas pastaruoju metu žvelgė visai į kitą pusę. Akustinė į dainuojamąją poeziją besilygiuojanti kryptis.
Albumas „In Amazonia“ nei vienas, nei kitas. Tai labai atmosferinis, džiunglėmis alsuojantis peizažas. Egzotiniai instrumentai ir galingas Piterio balsas jau pirmoje dainoje Before You Know It suskambo kaip vieningas gaminys. Matyt Hamiliui buvo atverta nemenka kūrybinė laisvė, kad muzika netektų dainos su konkrečia melodija statuso. Melodijos stabilesnę faktūra galima rasti tik dainoje The Day Is Done. Kietesnį roko skambesį, sudėtingą ritmiką ir pabirusias į visas puses natas randame dainose Under The Current ir ypač Aguirre. Man itin patiko This Is Where? Etnodžiazinis marimbų, saksofono, klarneto, trimito sūkurys įsiurbia, o Piterio klaidžiojanti balsas visokiais tembrais man kartoja, kad viskas yra čia, Amazonėje. Gražioji, melodinga, klavišinių muzika, grynai Matso Johansono įtakoje verčia ir Piterį pasiieškoti švelnesnių garsų dainoje The Day Is Done. Lėta nesiblaškanti muzika, Piteris linki labos nakties. Baigiamoji daina This Bird Has Flown - keisti atmosferiniai garsai, kakofonija ir vaiduokliška nuotaika. Visuma tokia: originalumas stulbinantis, bet nustebimas, klausantis kelintą kartą, užleidžia vietą estetiniam pasitenkinimui.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly