Stovėdamas ant kaukolių kalno
Regiu besiraitančias šlykštynes
Jūs, šliaužiojantys purvyne
Nematote prašviesėjimo
Traukdami vieni kitus
Į melo liūną
Didžioji gyvatė kelia galvą
Pakelkit akis
Ir pažvelkit aukštyn
Štai, aš, ugnies eros šauklys
Aš jūsų prakeikimas
Kodėl sukate nuo manęs akis
Ar ne jūs didieji
Purvo drabstytojai
Būkit sutrypti mano prakeiksmo
Ir te pasiglemžia melo liūnas
Besiraitančius mirties agonijoje
O jūs, išgirdę mano balsą,
Atsiverkite savo demonui
Ir išvysite purve
Sužibusią jūsų žvaigždę
Ir tik ji nušvies jums kelią
Aukštyn, kur stoviu aš
Ugnies eros šauklys
Aš jūsų prakeikimas
Duodu naga nukirpti, jei si daina netaps Veliniu dienos daina musick pasaulyje:
"I wanna rock you baby 'til I die
It's a magic symphony
Baby when you're lyin' next to me
I hear violins
You know what it means
Just for tonight."
Arba ateis iki vakaro goths
...remiksai, išlaikant autentišką aranžuotę, su tikslu kitaip perdėlioti tam tikrus muzikinius akcentus. Tokie remiksai man įdomūs ir jie jau dažnai įneša šiokių tokių teigiamų pokyčių.
Aš irgi prisijungsiu prie to, kad man asmeniškai nauji remiksai dažnai mažai vertės prideda prie esamo kūrinio. Sunku man sugalvoti pavyzdį, kai kito atlikėjo remiksas man praturtino originalų kūrinį. Dažniausiai domina tik to paties atlikėjo inicijuoti..
Geras klausimas. Mane tai privertė paklausyt originalių versijų. Galit mane vadint atsilupėle, paranoike ir dar kaip patinka, bet remiksai man visada bus „šiek tiek“ nebe atlikėjas (taikau visut visiems, nes miksas dažnai nuo originalo ŽIAURIAI skiriasi..