Visą naktį man girdėjos žingsniai,
Tavo žingsniai, eisena jauna,
Žingsniai, sakantys, kad pasiilgai,
Bet kad tu jau ne vienui viena.
Visą naktį jie lyg varpo dūžiai,
Skaudūs dūžiai, aidi ausyse,
Visą naktį, ilgą tamsią naktį,
Vėjui šniokščiant liepų šakose.
O ryte nutilo tavo žingsniai,
Lyg akis atvėriau langines,
Pamačiau aš savo liūdną saulę,
Kaip ir tu, ji tolo nuo manęs.
O ryte nutilo tavo žingsniai,
Lyg akis atvėriau langines...
Visą naktį man girdėjos žingsniai,
Tavo žingsniai, eisena jauna,
Žingsniai, sakantys, kad pasiilgai,
Bet kad tu jau ne vienui viena.
O ryte nutilo tavo žingsniai,
Lyg akis atvėriau langines,
Pamačiau aš savo liūdną saulę,
Kaip ir tu ji tolo nuo manęs. (5 kartus)
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.
Anikdotas is 2rkes nr.3
Rimas is 3: - tai kodel pas mane niekuomet neateina laime?
-nebijok ji ateis
-o kodel vis neateina?
-nes ji eina. Tik ji juda labai letai...
-o kodel ji juda taip letai?
-nes jinai juda labai letai . ji kaip dramblys kambaryje.ji y
2015 m. rugpjūčio 28 d. 21:39:20
Ech, išgirdau šiandien per Classic rock FM ir nostalgija užplaukė... Viena gražiausių lietuviškų roko baladžių.