25 valanda...

Eini į priekį. Sustoti - nusikaltimas :)

Žinok, pristatyti nereikia niekaip. Muzika pati kalba už save. Manau, kiekvienas besiklausantis turi pats nuspręsti, kokia jam atrodo kūrinio mintis, pagrindinė idėja ir kita. Šį karta mintis man patiko, 25 valanda - netikėtas, įdomus fenomenas.

Dabar kas patiko kūrinyje labiausiai: tas skambesys, kai laikrodis muša valandas, ir, jei teisingai suskaičiavų, tų dūžių ir buvo 25; sekundžių tiksėjimą imituojatis garsas (jei aš teisingai jį supratau ir išgirdau); garsas, išgautas naudojant smuiko strypą; beat'o ritmas.

Kas ne taip patiko, ką reikėtų tobulinti, mano nuomone: beat'ą kūrinio pabaigoje gal reikėtų po truputi tylinti ar kažkaip sušvelninti (kadangi neišmanau tų dalykų, tai nežinau, kaip), o dabar tu taip tarsi nukandai pabaigą. Ir dar, kai išmušė tą 25 valandą, galbūt reikėjo ryškiau tai atskleisti, nes tai labai ypatingas momentas.

šiaip gera abstrakcija tik bytą išmesk ) ir gal klavesino mažiau )

o monotonija post roke, dream-pope, ambiente ir pan., Einarai, manau, yra siekis 'piešti' erdvę, per tekstūrišškumą ir garso sienas sudaryti eterinę atmosferą, o ne 'vaizduoti' figūras 

Post rokas yra tas žanras, su kuriuo iki šiol deramai nesusidraugavau, todėl sunku objektyviai vertinti šitą kūrinį, kuris yra grynas post-rokas. Taip, šis žanras pasižymi monotonija, bet čia ji per ryški. Klavišų partija labai menkai pasikeitė - tiek kairė, tiek dešinė ranka ištisai grojo tą pačią partiją, gal kartas nuo karto peršokant dvi natas žemyn/aukštyn arba į aukštesnę oktavą (kaip matėm 5:58, vėliau rankas apkeitei). Gitara šiokį tokį efektą darė, bet ne stulbinamą. Gitaros mokslo neišmanau, grot nemoku, negaliu kritikuot. Techninių (grojimo būdo) idėjų sočiai, bet muzikinio išpildymo, sakyčiau, trūksta. Ritmas tas pats sintetinis, o jo finalas - na, aš tikėjaus kažko įdomesnio, mielesnio ausiai nei ta skambanti plastmasė. Vertinčiau 6/10, palikdamas laisvę rinktis, reaguoti ar nereaguoti į mano pastabas.