Visiškai netikėtai šią savaitę užplūdo šūsnis naujų albumų, todėl teko papraikaituoti, kad spėti visus perklausyti ir pristatyti jums, bet džiaugiuosi galėdamas jums pateikti kol kas produktyviausią "Anapus FM" apžvalgą. Gero skaitymo ir šaunių atradimų :)
Dar vienas anonsas - tai jau netrukus pasirodysiančio Nightwish filmo „Imaginaerum“ garso takelis. Grupė pristatė keletą semplų iš būsimo leidinio ir reikia pripažinti, jog tai skamba labai puikiai. Kai kurios melodijos klausosi daug geriau nei pernai metų albume, kuriuo yra paremtas šis garso takelis. Manau, kad naujos aranžuotės sugebės išgelbėti kai kurias dainas, kurios „Imaginaerum“ albume vietomis atrodė bedvasės. Instrumentinės ir epinės muzikos gerbėjams turėtų būti tikra dovana.
Viena originaliausiu mano aprašytų grupių, nepaisant to, kad groja gana tipinį Trip Hop mišinį. Elsiane yra elektroninio roko, džiazo ir trip hop duetas, kuris iki šiol buvo išleidęs labai sėkmingą debiutinį albumą „Hybrid“. Grupės skambesys išsiskiria džiaziniu fonu, elektronika kuriamomis atmosferomis ir, svarbiausia, vokalistės Elsieanne Caplette unikaliu balsu ir vokalu. Vietomis jis primena Bjork, o vietomis skamba visiškai originaliai. Neneigsiu, kad tai labai specifinis balsas ir gal net kai ką jis galėtų erzinti, nes savotiškas akcentas ir tembras tikrai skamba neįprastai, o kas neįprasta, dažnai mus atbaido. Tiek daug kalbu apie vokalą, nes būtent jis atlieka pagrindinę funkciją Elsiane muzikoje. Elsieanne balsas atlieka pagrindinio instrumento, vedančio visą orkestrą į priekį ir atliekančio pagrindines melodijas, funkciją. Kad geriau suprastumėte su kuo turite reikalą pridėjau dainą „Acceptance“, kurioje atsispindi visas Elsiane žavesys ir savitumas.
Na, o dabar metas pristatyti gyvas legendas, pabudusias iš gūdaus žiemos miego ir nusprendusias, kad gulbės giesmei jiems dar ne metas. Tikrąją to žodžio prasme, legendiniai post-punk scenos veteranai Swans grįžta su nauju albumu. 2010 metais atsikūrę ir parodę, kad dar turi parako, šiemet grupė išleidžia naują albumą „The Seer“ ir artėjant 2012 metų pranašysčių išsipildymo metui, pristato savo apokalipsės versiją. 11 dainų ir dvi valandos muzikos yra tai, ką tikrai galima pavadinti netradicine patirtimi. Fantastiškos dermės, tamsus instrumentų skambesys, milijardai eksperimentų ir visa tai apvilkta mistine ir kiek baisoka atmosfera. Sunku patikėti, kad tiek metų gyvuojanti grupė sugebėtų pateikti tokį šviežią požiūrį į muziką ir išliktų vienu metu ir originalūs ir ištikimi sau. Post punk, progresyvus rokas, gotikinis rokas, experimentinė muzika – viskas telpa „The Seer“ albume. Jei turit drąsos išklausyti ne tik tradicinio ilgio, bet ir 32 minutes trunkančių kompozicijų, kurios nėra tik fonas, o turi gausybę skirtingų veidų, tai greičiau pasileiskit šį albumą, nes apokalipsė nelaukia. Ne be reikalo grupės lyderis teigė, kad šį albumą sukurti prireikė 30 metų ir jis atspindi visą grupės karjerą. Visiškas jizz in my pants.
Šią savaitę My Dying Bride pristatė pirmąją dainą iš naujojo albumo, kuris turėtų pasirodyti spalio 16-ąją dieną. Jau nustebinę savo gerbėjus su pernai metų EP, grįždami prie savo šaknų ir pirmykščio, legendinio albumo „Turn Loose The Swans“ skambesio, jie atrodo nesiruošia sustoti. Nauja daina tikrai skamba kaip senais gerai laikais, kartu nepaleisdama ir to moderniojo skambesio, kurį grupė buvo susikūrusi pastaraisiais metais. Vienas dalykas, kuris kiek kliūna, tai Aarono vokalas. Kažkas su juo negerai. Nebetoks gilus ir sodrus, per daug skamba kaip epic doom stiliaus vokalas, kuris MDB muzikai nelabai tinka. Bet reikia palaukti viso albumo, kad sužinoti, ar čia toks užmanymas šiai dainai, ar toks vokalas bus visame albume. O kol kas kviečiu pasimėgauti išskirtine kompozicija, kuri grąžina į senus gerus doom/death aukso laikus.
Na, ką gi čia dar galima pasakyti? Purvinas, gangsteriškas country ir bliuzo mišinys, tiesiog atvežantis laukinius vakarus iki pat jūsų durų. Niekas kitas, na nebent Waits'as, nebūtų padaręs geresnio garso takelio nei šie vyrukai. Viskas nuo garso kokybės, skambesio iki dainų tekstų tobulai tinka perteikti filmo ir XX amžiaus pradžios nuotaikai. Visiems Nick Cave, Tom Waits, Johny Cash bei tokių filmų ir serialų kaip "Oh, Brother Where Art Thous" ar "Boardwalk Empire" gerbėjams „Lawless“ garso takelis bus visiška Everesto viršūnė.
Amerikos progresyvaus metalo veteranai šmėžuodavo prieš akis ir ausis gana dažnai. Karts nuo karto paklausydavau, ką jie groja, ką naujo išleido, bet taip niekada ir neužkabino jie manęs. Šįkart lygiai taip pat galvojau prasuksiu vieną kartelį naują albumą “The March Of Progress” ir tiek. Na, ir jau savaitė kaip jis sukasi ir tik per prievartą įsijungiu kitus, kad turėčiau, ką šią savaitę parašyti :). Labai natūraliai susiklausanti muzika. Manau, kad grupė tikrai puikiai leido laiką kurdama šį albumą. Tradiciniai progressive ir heavy metal rifai, šiek tiek įprastų prog sintezatorių ir verti aplodismentų vokalai. Muzikinė bazė tiesiog solidi, bet ne tai svarbiausia. Threshold pagaliau parašė puikiai vartojamas dainas, kurių galiojimo terminas toli gražu nepriartėjo prie pabaigos. Tekstų prasme, gal kartais juokingai skamba toks tiesmukas politizavimas kaip “we fight against corruption” ar “do we find solutions in a constitution”, bet, bet kokiu atveju, aš visada labiau žavėjausi socialine progresyvaus metalo puse nei moksline fantastika. Todėl ypač Lietuvoje, prieš artėjančius rinkimus, šis albumas turėtų būti labai aktualus. Albumas, tiksiantis visiems Dream Theater ir Ayereon fanams. Kad įsitikintumėte, jog nemeluoju, kviečiu paklausyti “The Hours”!
Su Ensiferum visada turėjau bėdų. Na, niekaip nepavyko man suprasti, kodėl jie taip vertinami. Taip, muzika kokybiška ir įdomi, bet kad būtų verta metų albumo titulų ir aukščiausių reitingų įvairiose svetainėse niekaip nesupratau. Ypač imdavo pyktis, kai jie būdavo iškeliami aukščiau Equilibrium, kurie, mano manymu, yra absoliutūs viking folk metal lyderiai. Ir štai - vėl naujas albumas. Pagalvojau - na, negi ir vėl aš ko nors nesuprantu? Pasirodo - ne. Ne tik man, bet ir visiems didesniems grupės fanams šis albumas tapo antausiu per veidą. Kai man tai skamba, kaip paprastas, neoriginalus 7-neto vertas albumas, fanams tai nusivylimas vertas 8,5 balų, na bet esmė, kad visi pritaria, jog tai gana didelis nusiritimas žemyn. Pirmiausia tai kokybė ir pats garsas, kuris skamba kaip itin paprastos ir tradicinės folk grupės, kaip tikrai neturėtų skambėti tokie grandai. Taip pat kompozicijos labai jau neįkvepiančios ir melodijos daug kartų girdėtos. Terminą išprievartauta muzika labai mėgstu ir naudoju dažnai, todėl jis čia taip pat labai tiks. Na, ir galiausiai viską pasako tai, kad daugiausiai smagumo sulaukiau klausydamas bonus dainą – Gypsy Kings „Bamboleo“ koverį. Folk metal pradinukams patiks ir susipažinti su šio stiliaus kanonais tiks, bet norint stipresnių darbų rekomenduoju Equilibrium ar tų pačių Ensiferum ankstesnius albumus.
Dispatch prieš gerą dešimtmetį buvo indie/alternative roko scenos vilkai, žinomi didžiajai daliai to meto indie gerbėjų. Po to sekė karjeros pertrauka ir sugrįžimas pernai metais su mini albumu. „Dispatch EP“ man paliko labai gerą įspūdį originaliais kompoziciniais sprendimais ir melodijomis, todėl pasirodžius naujam pilnam albumui po 12 metų pertraukos, tikėjausi jau pilnos dozės linksmo ir nerūpestingo rokelio. Vis dėlto, „Circle around the sun“ nebuvo būtent tai ko tikėjausi, bet ir nebuvo blogas. Šis albumas yra kiek lengvesnis ir sakyčiau kiek „kantrovas“ (suprast nuo žodžio country). Turbūt, tas vietomis vyraujantis akustiškumas ir savotiška amerikietiška atmosfera ir buvo tai, ko nelaukiau. Klausant, kokį trečią kartą jau prisijaukini skambesį, bet vis tiek trūksta tokių aštresnių perėjimų, ritmingumo ir net sunkumo. Nusivylimu nepavadinčiau, bet, tikriausiai, liksiu prie pernai metų EP.
Tęsiant alternatyvaus roko temą, reikėtų pereiti prie nedidelės staigmenos. Apie The Classic Crime iki šiol nebuvo tekę girdėti, bet tas garsas, kurį išgirdau šią savaitę, visai maloniai susiklausė. Turbūt, kažko panašaus laukiau iš Dispatch. Melodingos ir harmoningos melodijos, minimalus atmosferiškumas ir tradiciška šiam stiliui muzika. Aišku, vietomis kiek per daug saldumo ar klišių, bet nesant dideliam šio stiliaus gerbėjui, „Phoenix“ leido atsipalaiduoti nuo didelio sunkiasvorių antpuolio šią savaitę ir pasimėgauti puikiai, paprastai ir įsimenančiai parašytomis dainomis.
Apie šias death metalo legendas kalbėti daug nereikia, nes jų muzika kalba už save. Senosios mokyklos, visiškai tradicinis, be jokių „išsidirbinėjimų“ mirties metalas. Originalumo čia ieškoti tikrai nereikėtų, nes naujas Grave albumas vadovaujasi sena formule, kuri grupei puikiai sekasi. Šiais laikais, kai daug fanų priekaištauja savo mėgstamoms grupėms dėl kintančio skambesio, Grave gerbėjai turėtų būti patenkinti ir ramūs, kad visada sulauks šviežių rifų, gerai žinomo ir pažįstamo metalo. Į geriausią metų death metal albumo titulą nepretenduojantis, bet gerą laiką garantuojantis tvarinys.
Užgimstančios naujos grupės vis dažniau renkasi modernų skambesį ne tik garso kokybės, bet ir pačios muzikos rašymo prasme. Khonsu yra Black Metal kolektyvas iš Norvegijos. Ši šalis visada buvo tradicinio juodmetalio veisykla, bet panašu, kad ir modernioji karta randa čia savo nišą. Khonsu groją black metalo pagrindu, tačiau savo muzikoje naudoja nemažai industrinės muzikos ir progresyvaus metalo detales. Bendras skambesys primena šaltą ir groteskišką tuščią kambarį, kuriame stovi vienišas fortepijonas ir juo groja užsilikusios dvasios. Taip, gal kiek per poetiškai pasakiau, bet „Anomalia“ skamba išties šviežiai ir profesionaliai, tad, kad ir kokį vaizdą grupė norėjo sukurti savo atmosfera, jiems pavyko. Nors vietomis ir skambantys kaip Enslaved, vyrukai tikrai susikūrė savitą skambesį ir visiškai drąsiai sakau, kad jie turi ateitį. Jei norite išgirsti dar vieną klavišinių instrumentų ir sunkiosios muzikos bendradarbiavimo variantą, šis albumas kaip tik jums.
Trip hopas tapo gana dažna tema šioje rubrikoje, bet negaliu padaryti nieko, nes paskutiniu metu, tiek daug gerų albumų iš šios scenos, kad jau esu numatęs ir dar kelias savaites į priekį po vieną saldainiuką šio stiliaus gerbėjams. Šįkart Didžiosios Britanijos trip hoperiai, kurie su savo debiutiniu albumu „Dream Noir“ mums atneša labai minimalistinį, tačiau itin melodingą ir charizmatišką muzikinį pasaulį. Kaip ir pridera geram trip hop albumui, čia išgirsime ir nemažai džiazo įtakos, vietomis skambesys net primena Gotan Project. Mane sužavėjo tai, kad labai minimaliai naudodami elektroniką Silverstreaks vis tiek puikiai išlaikė atstumą tarp gyvų ir elektroninių instrumentų. Turėtų patikti Massive Attack, Lamb ir Archive fanams.
Tęsiant kalbą apie folk metalą, galima pereiti prie naujokų iš Italijos. Jei reiktų lyginti su kitu kolektyvu, be abejonės, pirmas į galvą šaunantis vardas, tai Eluveitie, nes Krampus gana panašiai maišo melodingąjį death metalą su folk muzika, tik nenaudoja tiek daug gyvų instrumentų. Apie originalumą čia taip pat kalbėti būtų sunku, bet kad pati muzika parašyta smagiai ir gan užvedančiai, tai tikrai verta paminėti. Štai pagal tokią sunkiąją muziką būtų galima šokti pogo suktinius. „Survival of the Fittest“ pateikia ir gryno melodeath skambesio, ir puikių folk melodijų, ir net lengvesnio alternative rock skambesio. Festivalio "Kilkim Žaibu" organizatoriai turėtų atkreipti dėmesį į šią grupę.
nesitikejau lawless ost cia rast :) ieskot nebereikes. kiek zinau taip atrodo:
01 The Bootleggers [ft. Mark Lanegan]: “Fire and Brimstone” (Link Wray cover)0 2 The Bootleggers [ft. Nick Cave]: “Burnin’ Hell”03 Ralph Stanley: “Sure ‘Nuff Yes I Do” (Captain Beefheart cover)04 The Bootleggers [ft. Emmylou Harris]: “Fire in the Blood”0 5 The Bootleggers [ft. Mark Lanegan]: “White Light / White Heat” (Velvet Underground cover)0 6 The Bootleggers [ft. Emmylou Harris]: “Cosmonaut”0 7 Nick Cave, Warren Ellis, Emmylou Harris, and Ralph Stanley: “Fire in the Blood” / “Snake Song” (Townes Van Zandt cover)0 8 The Bootleggers [ft. Liela Moss and Emmylou Harris]: “Aim Towards the Sky” (Grandaddy cover)0 9 The Bootleggers [ft. Emmylou Harris] : “Fire in the Blood”10 Ralph Stanley: “Fire and Brimstone” (Link Wray cover)11 The Bootleggers [ft. Mark Lanegan]: “Sure ‘Nuff Yes I Do” (Captain Beefheart cover)12 Ralph Stanley: “White Light / White Heat” (Velvet Underground cover)13 Nick Cave and Warren Ellis: “End Crawl”14 Willie Nelson: “Midnight Run” (bonus track)
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.
Pirminis išdėstymas
„Music.lt“ narių reitingas
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 368
Iš viso užsiregistravę: 73335
Naujausias narys: Ausriokas
Šiandien apsilankė: 379052
2012 m. rugsėjo 1 d. 00:55:57
Swans
____________________
Oooooo... what does this button do?
2012 m. rugsėjo 1 d. 00:51:45
Nick Cave
Žiū, populiarus jis čia :D
Jo sena gera Wonderful life, apskritai vienas didžiausių atradimų. Ir šaunu, kad lawless kol kas taip skaniai kramtosi ;]
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. rugpjūčio 31 d. 09:35:33
Neturėjau vilties Lawless čia aptikti
Kita vertus, nepaprasta.
____________________
I.P.
2012 m. rugpjūčio 30 d. 11:00:10
Nuostabu. tikrai yra ką paklausyt
____________________
Apie pradžią ir pabaigą pasakyta tik tiek, kad nėra nei pradžios, nei pabaigos...............
2012 m. rugpjūčio 30 d. 09:52:05
Truputi per daug metalo. Bet visa kita pats tas.
2012 m. rugpjūčio 29 d. 15:15:33
nesitikejau lawless ost cia rast :) ieskot nebereikes. kiek zinau taip atrodo:
01 The Bootleggers [ft. Mark Lanegan]: “Fire and Brimstone” (Link Wray cover)0 2 The Bootleggers [ft. Nick Cave]: “Burnin’ Hell”03 Ralph Stanley: “Sure ‘Nuff Yes I Do” (Captain Beefheart cover)04 The Bootleggers [ft. Emmylou Harris]: “Fire in the Blood”0 5 The Bootleggers [ft. Mark Lanegan]: “White Light / White Heat” (Velvet Underground cover)0 6 The Bootleggers [ft. Emmylou Harris]: “Cosmonaut”0 7 Nick Cave, Warren Ellis, Emmylou Harris, and Ralph Stanley: “Fire in the Blood” / “Snake Song” (Townes Van Zandt cover)0 8 The Bootleggers [ft. Liela Moss and Emmylou Harris]: “Aim Towards the Sky” (Grandaddy cover)0 9 The Bootleggers [ft. Emmylou Harris] : “Fire in the Blood”10 Ralph Stanley: “Fire and Brimstone” (Link Wray cover)11 The Bootleggers [ft. Mark Lanegan]: “Sure ‘Nuff Yes I Do” (Captain Beefheart cover)12 Ralph Stanley: “White Light / White Heat” (Velvet Underground cover)13 Nick Cave and Warren Ellis: “End Crawl”14 Willie Nelson: “Midnight Run” (bonus track)