Man kaip tik į kai kurias dainas pažvelgus kilo mintis, kad čia yra progresyviausios tų atlikėjų dainos. David Bowie - Station to Station: gal instrumentuotės atžvilgiu nieko progiško, bet kompozicija jau tikrai surėdyta pagal visus progroko formulynus. Dire Straits – Telegraph Road analogiškai. Led Zeppelin'ų visos trys dainos jau ir instrumentuotės klausimu labai kompleksiškos, ypač Achilles Last Stand. The Who dainos taip pat turi užuolankų į prog'ą, ypač Won't Get Fooled Again. The Temptations - Papa Was A Rollin' Stone, mano galva, yra progresyvus ritmenbliuzas. Television - Marquee Moon ir CCR pasiūlytos dainos irgi nėra skystos instrumentuotės atžvilgiu. Bent jau mano paminėtos dainos suponuoja, kad topas galėtų vadintis "progresyvios neprogresyvių grupių dainos" (arba bent jau kažkaip panašiai, nes kitų dainų nelabai žinau ir už jas negaliu komentuoti). Nes šiaip jau būna ilgų dainų, kurios visai nėra progresyvios. Tarkim, tų pačių Dire Straits - Money For Nothing. Tų pačių Led Zeppelin - How Many More Times (labiau psichodeliška) arba When The Levee Breaks (tai bliuzroko daina, tikrai ne tiek progiška kiek Achilles Last Stand). Iš Bowie repertuaro siūlyčiau Somebody Up There Likes Me (nebent 6 su viršum minutės yra per trumpa, nors Nobody's Fault But Mine tokio pat ilgio, kuri yra šiame sąraše). Labai šiam topui tinkantis numeris: Deep Purple - Child In Time. Man tai irgi bliuzroko ir vargiai progroko daina. Ir netgi vėlesni Deep Purple kūriniai, kaip kad Son of Alerik, čia tinka. Derek & The Dominos - Layla. Vat ką pastebiu, kai bandai ieškoti dainų, kurios yra ilgos ir tikrai nėra progiškos, dažniausiai atsiremi į bliuzą ir psichodeliką. Matyt grynai klasikinio roko skambesiu ištempti ilgą trukmę yra sudėtinga.
Šiaip topo idėja gera, bet man pačiam būtų sudėtinga sudaryti tokį topą (lengviau būtų, kaip minėjau, "progresyvios neprogresyvių grupių dainos") ir aš kabinėjuos prie kai kurių pasirinkimų. O gal čia mano asmeninė problema, kad aš matau progą ten, kur jo, kitų nuomone, nėra.
Yra ir gerų dalykų, gerai, kad yra Spotify integracija, kuri leidžia paklausyt dainų previews, ir apie kurią kalbėta buvo dar 2017 berods. Dėl šito džiaugiuos
Bet vis dėlto, nepaneigsi, kad tai išlieka unikali vieta internetinėje erdvėje. Vienintelė tokia. Ir vis tiek smagu, kad žmonės kaip Einaras, Alvydas, dar kas nors, ją dar bando puoselėti.
Kiek nykoka tai dar lengvai pasakyta, manau. Galima visaip šitą vietą pavadinti - Dievo užmiršta dykyne, fosiline iškasena, post-apokaliptiniu pasauliu, dar kaip nors...
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.
2021 m. balandžio 1 d. 19:11:12
Man kaip tik į kai kurias dainas pažvelgus kilo mintis, kad čia yra progresyviausios tų atlikėjų dainos. David Bowie - Station to Station: gal instrumentuotės atžvilgiu nieko progiško, bet kompozicija jau tikrai surėdyta pagal visus progroko formulynus. Dire Straits – Telegraph Road analogiškai. Led Zeppelin'ų visos trys dainos jau ir instrumentuotės klausimu labai kompleksiškos, ypač Achilles Last Stand. The Who dainos taip pat turi užuolankų į prog'ą, ypač Won't Get Fooled Again. The Temptations - Papa Was A Rollin' Stone, mano galva, yra progresyvus ritmenbliuzas. Television - Marquee Moon ir CCR pasiūlytos dainos irgi nėra skystos instrumentuotės atžvilgiu. Bent jau mano paminėtos dainos suponuoja, kad topas galėtų vadintis "progresyvios neprogresyvių grupių dainos" (arba bent jau kažkaip panašiai, nes kitų dainų nelabai žinau ir už jas negaliu komentuoti). Nes šiaip jau būna ilgų dainų, kurios visai nėra progresyvios. Tarkim, tų pačių Dire Straits - Money For Nothing. Tų pačių Led Zeppelin - How Many More Times (labiau psichodeliška) arba When The Levee Breaks (tai bliuzroko daina, tikrai ne tiek progiška kiek Achilles Last Stand). Iš Bowie repertuaro siūlyčiau Somebody Up There Likes Me (nebent 6 su viršum minutės yra per trumpa, nors Nobody's Fault But Mine tokio pat ilgio, kuri yra šiame sąraše). Labai šiam topui tinkantis numeris: Deep Purple - Child In Time. Man tai irgi bliuzroko ir vargiai progroko daina. Ir netgi vėlesni Deep Purple kūriniai, kaip kad Son of Alerik, čia tinka. Derek & The Dominos - Layla. Vat ką pastebiu, kai bandai ieškoti dainų, kurios yra ilgos ir tikrai nėra progiškos, dažniausiai atsiremi į bliuzą ir psichodeliką. Matyt grynai klasikinio roko skambesiu ištempti ilgą trukmę yra sudėtinga.
Šiaip topo idėja gera, bet man pačiam būtų sudėtinga sudaryti tokį topą (lengviau būtų, kaip minėjau, "progresyvios neprogresyvių grupių dainos") ir aš kabinėjuos prie kai kurių pasirinkimų. O gal čia mano asmeninė problema, kad aš matau progą ten, kur jo, kitų nuomone, nėra.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas