Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Be pavadinimo.
Be pavadinimo.
|
- Iki pasimatymo. - ramiu tonu tariau šviesiaplaukei Adelei, privačiai lankančiai dainavimo pamokas mano bute. Dar kartą pamojau ranka, užtrenkiau duris ir vėl pasijutau vienišu, su savo esatimi besigalynėjančiu žmogumi. Paskubomis pravėriau duris, pro plyšį riktelėjau "Adele...ryt...ryt pasimatykime, gerai? Tau reikia labiau pasimokinti kvėpavimo pratimus....", tačiau jos jau nebebuvo. Žinojau, jog mano mokiniai nyksta it ūmėdės grybautojams apsilankius miške ne dėl to, jog dainavimas tampa nereikšmingu užsiėmimu. Tiesiog aš buvau nuobodaus sukirpimo persona. Vakarais išeidavau „pasivaikščioti“. Ne oro sąlygos, ne mano pasirinkimas tai nulemdavo. Negalėdavau iškęsti daugiau nė akimirkos savo kambaryje, tačiau dūstančio miesto vaizdai su tuščiomis gatvėmis mane nuteikdavo pačioms negatyviausioms mintims. Eidavau pas Mykolą, bokalas po bokalo, bučiniai su naktimi...ir vėl it nuogas, bevardis kūnas stoviu apšviestoje savo būtyje. Ryškiai ryškiai, lyg scenos lempoms mane ryjant, o aš nesugebu pajudinti nė piršto. Traiškanotos akys prasiveria it aprūdijęs šulinio dangtis. Matau lempos kontūrus, balsvas lubas, ausyse spengia. Troškulys priverčia atsikelti ir sustingusiais žingsniais nueiti į virtuvę. Rytinis laikraštis, puodelis žaliosios arbatos... - Labas rytas. - žmogysta, įsispyrusi į mano šlepetes vėpsojo tarpdury. - Ko žiūri? A? Labas rytas. - pakartoja. Persisuku. Ranka pasitrinu akis. Apsimetu nepastebimu virtuvės rakandu, sutrikusį žvilgsnį nukreipiu pro langą, tačiau nieko nematau.Mintyse kažkas užvirė vandens ir juo apipylė mano kūną. Po kelių minučių nedrąsios tylos vėl pasisuku durų link. Žmogysta šypsosi ir žvelgia į mane. - Po paraliais, gal galima bent gabalėlį privatumo? - staiga pasipiktinu kažkokio įžulaus pienburnio krečiamais pokštais. Gyvenau nuomojamame kambaryje su bendra virtuve, Žaliakalnyje, nepakenčiamiausiame rajone Lietuvos ribose. - Cha, atsirado čia. Vakar tvarkėmės ir minkėmės savo sodus it švelniausią vatą, o dabar jau privatumo užsigeidei. Neišdegs. Vyrukas prisėdo šalia manęs. Kėdė brakštelėjo, sucypė ir nutilo. Nesujuda nė vienas mano kūno raumuo. Įsivyravo spengianti tyla. - Kiek? - trys šimtai. - Tu gal juokauji?! - O tau taip atrodo? - žvilgtelėjus į romų vaikino veidą šios minties iškart atsikračiau. - Susitarkim... - Tai aš ir sakau, ar tu girdi? trys šimtai. - Bet... - Kas bet?! Už tokius triukus galėjau paprašyti solidžiau. Bet man patiko. - šyptelėjo. - Ką...? - Ką girdėjai. - Palauk, susimildamas...Aš ne apie tai. Aš..Aš nesuprantu, kas dedasi. - rankomis susiėmiau už veido ir susmegau ant stalo. - O taip, girtuoklystės daro savo! Iškart tave pamačiau, užsukai išgerti. - pabandė atsisėsti man ant kelių ,tačiau nevalyvai jį nustūmiau ir šis aukštielinkas išsitiesė ant virtuvės grindų. - Trys šimtai! - besišluostydamas suteptas rankas sušvokštė naktinis "draugas". - Aš...aš atsiprašau. Nenorėjau. Gal gali paaiškinti man viską iš pradžių...? Tik būk geras, nesimaivyk, tai mane siutina... - Arba dėl to nepatogiai jautiesi. Žinau, sausainėli, žinau. Tai štai. Esu vyrukas į namus, naktį įsmukęs tau į akiratį. Mačiau, jog tau reikia kaip to. - Atsirado daktaras, gydantis nedapistitą...- ironiškai mestelėjau. Paėmaiu laikraštį. Atsiverčiau penktąjį puslapį. Troškau tarp kriminalų, nužudytųjų pavardžių išvysti savają. Pro žaliuzes piktdžiugiškai šypsojosi debesų garbanos. Raitėsi it dūmai. Norėjau kuo skubiau išeiti „pasivaikščioti“, nors nebuvo net pradėję temti. Pirštų galiukuose pajutau šleikštulį, sumišusį su nesuvokiamu noru pajudėti bent per colį. Nesvarbu į kurią pusę. Neišdrįstu. - Supranti... - pradėjau dėstyti. - gyvenu ne vienumoj. Ar mus kas matė? - Ne. Net ir svetimas duris moku atrakinti tyliai. Atsikvėpiau lengviau. Sučirškia skambutis. Atidarytų durų ertmėje išvystu Adelę. Šypsosi, bedantė mergaitė. Šypsausi ir aš. Kelios savaitės prasuko ratus virš mato kambarėlio, Žaliakalnis vis labiau vyto, virto į moliakalnį, kurio viršūnėje gyvenau aš. Kabarojuosi - slystu, ropščiuosi - pargriūnu... - Man rodos, jums reikia vaistų. - kartą lyg kirviu man per galvą tvojo Adelė. - Kkodėl...? - pralemenau paskubomis. - Nežinau. Atrodo, jog sergate. Piktdžiugiška atlėpausė. Visgi jai išėjus, žvilgteliu į veidrodį. Lūpos raudonesnės, o oda...oda švelni ir švitrinuku nuskabtuota. Nusipirkau plačiabriaunę skrybėlę. Maniau, atrodysiu rafinuočiau. Vos spėjau prasmukti pro buto duris. Iš kažkur išdygęs juodas šuo mane urgzdamas ir lodamas vijosi, tuo tarpu aš slydau tarp tūkstančių laiptų pakopų. Iš nasrų krito baltos spalvos neapykanta. Bijojau. Išeinu pasivaikščioti. Nepamirštu Adelės žodžių, lyg kabliukas aštriomis iltimis kimbančių man į žiaunas. Mintis apie vyrą ir mano lovą. Nusipurtau. Persibraukiu plaštaka ant veido užkritusius plaukus. Ir štai - priešais mane - jis. - Labas vakaras. - man bandant prasmukti lyg šešėliui tarp sienos ir jo išgirstu sujauktoje tyloje tariamus garsus. Taip...Piktdžiugiškas balsas. - Šššš...Nenoriu, kad mus kas pamatytų...Fu! - išsivaduoju iš jo rankos, laikiusios mano alkūnę ir nubėgu į barą "Pas Mykolą". - Negaliu patikėti, prostitute tu prakeitas. - suspingu vos akys išvysta silueto kontūrus mano kambario erdvėje. Tipas pasinaudojo mano silpnumu. Rodos, jo niekada neatsikratysiu. Jis visuomet šalimais, šypsosi, plačiadantė burna geria mane gurgšnis po gurgšnio. Vystu lyg daržovė ant saulės kaitinamos palangės. Tačiau nesugebu pajudėti nė per sprindį. Bijau, kad Adelė sužinos. Tada ji nebeateis dainuoti pas mane. Liksiu vienumoje. Teks paskęsti savyje. Persikraustau į kitą butą. Visus drabužius gražiai surūšiuoju. Sulankstau ir dedu į lagaminą. Kitas butas. Ar reikės atsikratyti "Mykolo"? Bėgu nuo savęs. Londonas. Na ir kas, jog dainuoti nebegaliu. Adelės nebėra...Atisgulu ant lovos. Čia ne Lietuva. Nemoku kalbos...Nėra "Pas Mykolą", kur visi žino nuo jaunystės, ko pageidauju ir nereikia ištarti nė žodžio. Nėra Adelės...Ji nuožmiai pravirko bedantės šypsenos fone, kuomet pasakiau jai, kad išvažiuoju. Jam neištariau nė žodžio. Daug kas šnibždėjosi, jog be slaugytojo neištversiu nė dienos. Jis nupirko bilietus, netikėtai prabilęs man prie ausies. Nusišypsojau, o jis pabučiavo kaklą, apmuturiuotą šilkine skara. Pirmą kartą gyvenime pasijutau moterimi. O paskui...Paskui viskas tiesiog dingo. Adelė pirmučiausia, šiek tiek vėliau Mykolas su niekuomet nenurimstančiais lėbautojais, mažutis privatumo kamabarėlis... Net ir svajonėse, fantazijose, gimstančiose man begulint palatoje, nesugebėdavau visko įsivaizduoti stebuklingai gražiai, it pasakose. Užmerkiu akis. Dingsta ir jis. Eilinis ligoninės daktariūkštis, kartą man pabučiavęs kaktą. |
 2008 m. vasario 18 d. |
|
2010 m. kovo 7 d. 2010 m. sausio 12 d. 2009 m. lapkričio 26 d. |
Komentarai (1)
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
einaras13
pakomentavo
Swans albumą The Beggar
einaras13 mėgsta Swans dainą The Beggar Lover (Three)
DjVaids mėgsta 2Pac dainą Hail Mary
DjVaids mėgsta Nickelback dainą Too Bad
DjVaids mėgsta Belinda Carlisle dainą Leave a Light On
PLIKASS mėgsta exile (feat. Bon Iver)
PLIKASS mėgsta Walking on the Milky Way
Kogqr mėgsta Britney Spears dainą Toxic
Kogqr mėgsta Britney Spears
Kogqr mėgsta Aretha Franklin albumą Aretha Now
einaras13 mėgsta Swans dainą The Beggar Lover (Three)
DjVaids mėgsta 2Pac dainą Hail Mary
DjVaids mėgsta Nickelback dainą Too Bad
DjVaids mėgsta Belinda Carlisle dainą Leave a Light On
PLIKASS mėgsta exile (feat. Bon Iver)
PLIKASS mėgsta Walking on the Milky Way
Kogqr mėgsta Britney Spears dainą Toxic
Kogqr mėgsta Britney Spears
Kogqr mėgsta Aretha Franklin albumą Aretha Now
Pokalbių dėžutė
20:54 -
Silentist
Nebalsuoju ltpoptop 
jeigu daug daininkiu gali persivadinti AS NORIU BUTI ADELE, tia geriau nueinu pas Adele ir prabalsuoju
jeigu daug daininkiu gali persivadinti AS NORIU BUTI ADELE, tia geriau nueinu pas Adele ir prabalsuoju
19:22 -
einaras13
Tai 10 balų sistema daug universalesnė nei 5. Be to, jau dabar aktyvumas yra mažokas, grįžus prie penkiabalės sistemos bus labai daug dainų, kurios gauna nulį. Iškritimas bus randomizuotas, o ne žmonių apspręstas.
19:21 -
einaras13
Tai, kad tamsta nerandi už ką balsuot, dar nėra argumentas daryti visiems taikomas balsavimo taisykles. Be to, juk žinai, jog nebūtina balsuot už viską, gali duot 10, 9, 8, 7 ir 6, likusių penkių balų nebūtina paskirti.
19:05 -
Stripped
Jau kuris laikas nebebalsuoju LT top 30, nes negaliu išrinkti 10 variantų, o balsuoti už beleką nenoriu. Lietuviai nesukuria tiek gerų dainų, o jei ir sukuria tai čia nepatenka. Siūlau mažinti iki 5 pasirinkimų
00:10 -
edzkaa1
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 1283
Iš viso užsiregistravę: 73339
Naujausias narys: Alantas
Šiandien apsilankė: 72561
2008 m. vasario 18 d. 20:57:08
Bet aš ne apie tai.
Vienas iš smagiausių dalykų yra intriga. Pradedi skaityti tą epizodą nuo „vyrukas prisėdo šalia manęs“ ir nenumanai kas / iš kur / prie ko.
Smagiai skaitosi vaizdinės detalės, vis mažiau čia dirbtinumo [o gal tiksliau – išspaudimo]. Nes, kaip pats turi numanyti, rašant sąmonės srautu arba taip karts nuo karto įpininat ką, labai puikiai jaučiasi dirbtinumas. Kur specialiai norima nušlifuoti žodį / sakinį / mintį, o kur jinai ateina natūraliai.
Taigi.
Pradžioje trūko jungties tarp įsiterpusių vaizdingumų, tačiau pabaigoje, man rodos, visai neblogai tai išsprendei.
Patiko, nors aš dar tikiuos ir poezijos.
____________________
. tamsos ir šviesos kamasutra .