Man patinka apie gyvybės arba egzistencijos reiškinį galvoti taip, lyg tai būtų linija. Linija, paženklinta begalybės ženklu. Linija, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos taško. Linija, kuri atitinkamai pagal žmogaus vibracijas kinta, vingiuoja lyg širdies susitraukimų ritmo ir dažnio linijos – chaotiškai arba ramiai, arba pasyviai tiesiai... Yra žmonių, kurie savo gyvenimais keliauja panašiomis paralelinėmis linijomis, bet jiems galbūt nelemta susidurti akis į akį, tačiau tos linijos visada yra šalia viena kitos. Yra žmonių, kurių gyvenimo keliai kryžminasi, vieną kartą susikerta viename taške, tačiau tada jų vertikalės ir horizontalės toliau juda savomis kryptimis. Yra tokių, kurių linijos nuolatos kontaktuoja, tačiau viena gali būti tiesi, pastovi, o kita vingiuojanti aukštyn žemyn. Kažkaip visai įdomu manyti, kad tos dvi skirtingos linijos, paraleliai slinkdamos arba lanksčiai vingiuodamos gali magnetiškai artėti viena kitos, kol galiausiai susijungia į vieną stiprią bendrą liniją. Tačiau ši mintis gali būti gąsdinanti – juk taip kyla rizika prarasti save, kad ir kas tas „aš“ yra. Baisiai sunku, ir mano manymu, iš viso neįmanoma visiškai atsisakyti savęs, norint būti ne vienam. Bet dažnai žmogus, bijodamas vienatvės, paslepia dalį savęs ir tampa netikras tiek sau, tiek kitiems, tik tam, kad kažkam įsiteiktų, o tai yra nesveika, nes anksčiau ar vėliau, ta paslėpta dalis, kaip koks demonas išsiveržia ir parodo save visu (ne)gražumu. Ir tai būna ydos bei baimės – tavo didžiausios silpnybės. Tai sudrebina tavo pasaulį kaip koks stipraus laipsnio žemės drebėjimas, kas iš pradžių atrodo kaip didelis neigiamas reiškinys. Iš tikrųjų, jis toks nėra, tai yra geras dalykas. Kartais tavo tvirtovė arba tikrovė (panašūs žodžiai) turi sugriūti, kad išmokęs ko nors naujo apie save ir apie pasaulį, atstatytum ją stipresnę. Ir tai vadinama tobulėjimu, progresu, mokymųsi – nesvarbu kaip nori vadinti šį procesą. O jeigu tau nepavyksta atsistatyti, vadinasi su tavim rimtai kažkas negerai, kažkas stipriai išsiderinę, sugedę, galbūt nusilpęs energetinis laukas, kaip pasakytų koks nors mediumas, kurį vis tiek tikriausiai bet kokiu atveju palaikytum šarlatanu.
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
II. Atbudimas dabarties būtinybėje ir tegyvuoja anarchija
II. Atbudimas dabarties būtinybėje ir tegyvuoja anarchija
|
2.1. MINTYS IŠ ATBUDIMO Kiekvienas mes įsileidžiame dalį kitų tiesos, tiek, kiek mūsų žmogiškas pažeidžiamumas leidžia. Leidžiame tai tiesai susijungti su mūsų esama tiesa ir sukurti naują tiesą, naują požiūrio kampą, šitaip atnaujindami ir pravalydami savo sistemą. Bet tai padaryti leidžiame tik tiems žmonėms, kuriuos pripažįstame, kurie mums daro autoritetinę įtaką arba tiesiog yra artimi mums savo tiesomis.
Tai, ką aš vadinu atbudimu, yra ne koks nors galutinės universalios tiesos supratimas, tai yra naujos stotelės pasiekimas šioje pažintinėje kelionėje su savimi, su pasauliu, su Visata. Atbudime atsiranda žinojimas, kad viskas, kas gyva, yra susiję, ir vien dėl to tu negali būti vienas. Atbudime pradžioje įvyksta didelė griūtis to, ką iki tol žinojai ir paprastai tų griūčių būna daug, kol pradedi abejoti savo sveiko proto būkle, bet tame procese kada nors aplanko ir žinojimo ramybė. Tavo misija čia – sužinoti, išmokti kiek įmanoma daugiau. Yra žinojimas, kylantis iš vidaus, kad niekas negali tau pakenkti, apart tavo iš šalies perimtų įsitikinimų ir tik tu vienas esi savo gyvenimo valdovas. Jeigu kažkas iš pašalinių pakeičia tavo gyvenimą, tai todėl, kad tu pats to kažkuria savo dalimi norėjai arba leidai tam nutikti iš nežinojimo. Yra supratimas, kad žmogaus prigimtyje gyvuoja noras priklausyti ir tu nesi išimtis, nes irgi esi žmogiškos padermės, tačiau tu nebijai atstūmimo, nebijai buvimo su savimi, atsiskyrimo. Supranti, kad tas negalėjimas pritapti nebuvo ir nėra silpnybė, nes vienatvė išmoko daugiau, nei dažnai tuščias buvimas tarp mažai ko pamokančių žmonių. Vienatvė išmoko pasirinkti teisingus žmones. Tai, kas atrodė didžiausias priešas, gali atsiskleisti kaip geriausias mokytojas arba draugas. Sunkios pamokos praeityje išmoko lengviau žvelgti į dabartį bei ateitį. Žinai, kad kol negali padėti sau, negali iš tikrųjų padėti ir kitam, nes visi pokyčiai prasideda nuo tavęs. Nebegali meluoti pats ir nujauti, kai kiti tau sako netiesą. Kartais esi priverstas būti uždaras su kitais, nes žinai, jog jie nėra tame pačiame lygmenyje, tad tiesiog kantriai tyli ir prisitaikai kaip chameleonas. Supranti, kad negali būti „aukščiau“ arba „žemiau“ kitų, nes tu niekada nežinosi ir nesuprasi visko, ir esi drėbtas iš to pačio molio. Lengvesne širdimi žvelgi į neteisybę, nes supranti, kad evoliucija kolektyviai tik progresuoja ir niekas negali vykti be reikalo ar be prasmės. Supranti, kad beprasmybė yra mitas, nes kiekvienas tavo veiksmas turi atoveiksmį ir toliau kuria istoriją. Jeigu ši planeta kada nors išnyks, gyvybė vis tiek kursis kažkur kitur ir toliau. Galiausiai toks lyg ir pusiau mokslinis faktas, pusiau teorija: žmogus savo esybe yra ne fizinis kūnas, o energetinis sutvėrimas, ir energija negali būti nei sukurta, nei sunaikinta, energija gali tik transformuotis į kitą energiją. Iš to būtų galima daryti išvadą, kad mirtis yra iliuzija, ir pabaiga nebent tik kūno gyvenimo.
2.2. MINTYS APIE ANARCHIZMĄ Suprantu, kad tai, apie ką rašiau pirmose pastraipose, daug kam yra suprantama kaip apčiuopiamos prasmės neturinčios ezoterinės blevyzgos, bet aš manau, kad kartais visai įdomu ir verta šiek tiek nukrypti nuo matomų, užuodžiamų, paliečiamų, girdimų ir tiesiogiai suvokiamų realizmo tiesų, panagrinėjant tą paslaptingąjį pasąmonės veikimą bei jo kontaktavimą su sąmone. Tačiau rimtai apie tai kalbėti kol kas nepavyksta, nes žmogui vis dar trūksta daug žinių, kurios tikriausiai šiuo metu jokiais būdais nėra jam pasiekiamos. Tad pereisiu prie kitos, turbūt daugeliui įdomesnės, realizmą atspindinčios temos. Prieš pradedant, labai puiki daina, savo žodžiais mane įkvepianti kalbėti anarchizmo tema, nes jie susiję su žmogaus individualumu, jo pačio gyvenimu keliu, nepriklausomu nuo nieko kito. Pateikiu net du jos variantus, vienas originalas žymiojo ir legendinio Franko Sinatros, o kitas yra valiūkiškai chuliganiška neužmirštamo Sex Pistols bosisto Sid Vicious versija. Abi nuostabios:
Anarchizmą turbūt daug kas supranta visiškai kitokį, nei jis iš tikrųjų yra, ką nulėmė visur skleidžiama, reklamų ir „patikimų“ šaltinių propaguojama disinformacija, arba jo faktiškas išsigimimas evoliucionuojančioje visuomenėje, labai panašiai, kaip galbūt galimai nutiko ir su demokratija. Nors aš visos politinės evoliucijos neseku ir ja nuodugniai nesidomiu, man atrodo, kad neklystu manydama, jog ji (demokratija) niekada neturėjo pakankamai stiprių pagrindų, sukuriančių tą moralinį kompasą, kuriuo vadovaudamiesi žmonės turėtų gyventi (dar analogiškai pasitelkdami religija kaip gretutiniu įtakos veiksniu). Nesu tikra ir dėl to, ar anarchija gali turėti tas tokias ribas, kurios nurodytų jos vadinamąjį išsigimimą, nes anarchija yra anarchija – ji neturi propaguojamų autoritetinių vardų, moralinių dogmų arba radikalių elgesio normų įtakų, kurios skatintų visuomenės kolektyvizmą. Anarchija neskatina kažkuo tikėti ar kažkaip konkrečiai elgtis, ji yra susijusi su žmogaus buvimo, egzistavimo esme – prigimtiniu žmogaus laisvumu. Manau, laisvė yra tokia sąvoka, kurios žmogus dažnai nemoka priimti. Taip yra todėl, kad tikra laisvė kaip koncepcija atsirado tik visai neseniai. Praeityje yra įrašyti labai skaudūs istorinės būtinybės nelaisvės kodai, kai egzistavo socialinių ir politinių elgesio normų kalėjimas (buržuazinė vergvaldystė, priverstinė santuoka, priverstinis religijos išpažinimas, normatyvus gyvenimo būdas, pagrįstas žmogaus lytimi, ar paprastas radikalaus paklusnumo skatinimas, grasinant bausmėmis), ir visa tai nėra išnykę iki šių dienų, tik galbūt matoma mažiau, nes visokių informacijų ir akinančių reklamų kiekiai, lendantys visur per visus galus uždaro priėjimus prie labai negražios tiesos, kurios žmonėms geriau nematyti, kaip tikriausiai mąsto pasaulio „lyderiai“. O tai, kad egzistuoja toks nelygiavertis priėjimas prie esencinės informacijos, sukuria nesantaiką, nesusikalbėjimą tarp skirtingų individų ir jų grupių, kadangi vieni žino daugiau, arba žino vienus informacijos aspektus, o kiti galbūt mažiau arba kitus aspektus. Štai ir viena priežasčių, kodėl kartais įvairios diskusijos ir debatai atrodo nelogiški bei beprasmiai – nes žmonės diskutuoja apie tai, apie ką praktiškai nieko neišmano, nors galvoja, kad išmano, ir žino, kas „teisinga“ bei „visiems geriausia“. Pasaulio „lyderiai“, kaip ir visi anarchizmo oponentai, tikriausiai turi ir tą požiūrį, kad be tam tikros tvarkos, griežtų įstatymų ir bausmių, žmonija negalėtų gyventi ir visuomenės vaizdas taptų panašus į laukinės gamtos vaizdą, kur kiekvienas nuolat kovoja už savo išgyvenimą, ieškodami ką čia papjauti, suvalgyti, ir atnešti sumaitinti savo vaikams. Tarsi taip visi sugrįžtų į urvažmogių laikus ir jų mentalitetą. Visai kaip dainuoja Dave Gahan – grupės Depeche Mode vokalistas, dainoje „Going Backwards“. Man ši daina kalba ne apie tai, kad žmonija „keliauja atgal“ ar regresuoja, bet labiau apie tai, kad stabdo evoliucijos procesą, stagnuoja savo kvailumu ir savo silpnumu. Dėl to manau, kad žmonija jaučiasi įstrigusi, ir nemažai žmonių savo asmeniniuose gyvenimuose jaučiasi taip pat, kas tik atskleidžia visuomenės bendrą būklę, turint omenyje kolektyvinės pasąmonės veikimą. Nes pavyzdžiui, kai šalia yra silpnas žmogus, tu pats nuo jo tampi silpnas, o jeigu esi stipraus žmogaus draugijoje, iš karto automatiškai perimi tą stiprybę, ar bent dalį jos. Ką aš norėčiau atsakyti į tokį kontrargumentą, kad be susisteminto valdymo žmogus sulaukėtų – taip greičiausiai nenutiktų. Jei pasitelkiant procentais, sulaukėjimo grėsmę įvertinčiau kokiais 20-30%. Nors rizika vis tiek yra, ir gan nemaža, aš tikiu žmonijos pažanga. Kartu su tobulėjančiomis technologijomis, tobulėja, vystosi žmogaus smegenys. Ir taip, žmogaus smegenų darbą po truputi perima robotai, tačiau ar robotai tikrai viską galės atlikti už žmogų – nemanau. Joks robotas niekada negalės atstoti tikro, gyvo žmogaus, kad ir kaip tikroviškai replikuotas, vien dėl jutiminių, sensorinių faktorių negalimumo. Taigi tie 20-30% yra grėsmė, kylanti iš vis dar menko žmogaus pasiruošimo individualizmu paremtam gyvenimo būdui – jis dar nėra pakankamai stiprus ir protingas. Tačiau manau, kad anarchizmo propagavimas ir aktyvizmas turėtų paskatinti reikalingą evoliucijos procesą, kad nebeliktų įstrigimo jausenos, ir vien dėl to verta tuo užsiimti. Reikia stabdyti disinformacijos sklidimą, reikia sveiku būdu šviesti žmoniją (ne pasitelkiant radikalizmu ar kokia psichologine prievarta), reikia skatinti žmonių individualizmą ir savanorystę. Tai atrodo kaip vienintelis būdas bandyti išlipti iš užburto rato, kuriame esame įstrigę iš esmės dėl išsikerojusių nuodingų politinių idealogijų šaknų. Pabaigai labai tinka įterpti legendinės punk roko, kuris iš esmės atspindi anarchijos idėjas, grupės Sex Pistols legendinę, 1976 metais pasirodžiusią dainą „Anarchy in the UK“:
|
||||||||||||||||||
 2018 m. sausio 22 d. |
||||||||||||||||||
|
2018 m. gruodžio 12 d. 2018 m. lapkričio 7 d. 2018 m. lapkričio 1 d. |
Komentarai (19)
Copyright 2001-2024 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
Prodarv
mėgsta
Alyona Alyona dainą
Teresa & Maria (Ukraina, Eurovizija 2024)
Prodarv mėgsta Bambie Thug dainą Doomsday Blue (Airija, Eurovizija 2024)
Prodarv mėgsta Back In My Life
Edas balsavo LT TOP 30
juozasp mėgsta Pain of Salvation dainą Where It Hurts
Edas mėgsta Dead and Gone
juozasp mėgsta Pain of Salvation dainą Reasons
juozasp mėgsta Pain of Salvation dainą Meaningless
juozasp mėgsta Pain of Salvation dainą On a Tuesday
juozasp mėgsta Ramones dainą Blitzkrieg Bop
Prodarv mėgsta Bambie Thug dainą Doomsday Blue (Airija, Eurovizija 2024)
Prodarv mėgsta Back In My Life
Edas balsavo LT TOP 30
juozasp mėgsta Pain of Salvation dainą Where It Hurts
Edas mėgsta Dead and Gone
juozasp mėgsta Pain of Salvation dainą Reasons
juozasp mėgsta Pain of Salvation dainą Meaningless
juozasp mėgsta Pain of Salvation dainą On a Tuesday
juozasp mėgsta Ramones dainą Blitzkrieg Bop
Pokalbių dėžutė
00:10 -
edzkaa1
Nu ką, nemaža tikimybė, kad vistik My Dying Bride nebus Kilkim Žaibu, atšaukė beveik visus šių metų pasirodymus. Tik organizatoriai kažkaip neskuba pranešti ir toliau reklamuoja..
09:40 -
Silentist
guess I did make my name out of my drumming, and I have the big drum sets, and I'm doing all these crazy, odd-time signatures, so, yeah, I guess drumming was very important to what made me popular.
Mike Portnoy
Mike Portnoy
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 270
Iš viso užsiregistravę: 73335
Naujausias narys: Ausriokas
Šiandien apsilankė: 408552
2018 m. sausio 24 d. 16:33:51
Ką galiu pasakyt, labai neblogai čia viskas pavyko su diskusijom. Geriau nei galima būtų tikėtis (nors nesitikėjau nieko).
Norėčiau pasakyti, kad tokios trečios dienoraštinės dalies nebus. Neturėtų būti ir visokių atbudimų aprašymų, nebent tik kokios nors naujos, įdomesnės įžvalgos, kurias vėl reikės "išspjauti" ir atrodys verta pasidalinti. Ateityje gali būti, kad daugiau parašysiu apie anarchiją ir panašius dalykus, net jei mažai kam tai įdomu (svarbiausia, man įdomu
). O šiaip dabar artėja dienoraščiai apie muziką jau grynai - turiu keletą idėjų, kurias planuoju įgyvendinti (hint hint: 2017 metų albumai, įdomių tekstų nagrinėjimai - daugiau nesakysiu). Jei kam įdomu - puiku, jei niekam neįdomu - okey :)
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 21:36:42
Čia ta Urantija ne tik baisi knyga, o ir baisi visa bendruomenė žmonių, tikinčių nežinia kuo... Reikia pasidomėti velniais :)
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 21:25:10
Mano komentaras - čia nėra ramybės, harmonijos, dievo - jeigu norit :) Čia revoliucija - jauno žmogaus nesiskaitymas su nusistovėjusia ekosistema.. Aplinkos ignoravimas .. savo ego išmetimas į visatos aukštybes..Dar blogiau - tai URANTIJA, tokia baisi knyga kurią skaito mano uošvienė :) Dabar aš suprantu žydus, kai jie šaukė - O JĖZAU !!!
____________________
sodininkas
2018 m. sausio 23 d. 21:20:34
Šią mintį aš neseniai kažkur užmačiau ir ją išreiškė Dekartas. Linkusi pritarti. O ar valingą mąstymą turima omenyje, tai tikriausiai. Visgi turėta prasmė turbūt yra tokia, kad žmogus skiriasi nuo gyvūnų tuo, kad turi geriau išvystytas smegenis, tad žmogaus egzistencija ir gyvenimas turi prasmę tik tada, kai jo smegenys yra išnaudojamos savo geriausiu pajėgumu.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 21:13:00
Ką aš noriu pasakyti, kad anarchija nėra valdžios forma, siekianti viską perimti iš autoritetų ir sunaikinti tvarką. Anarchija yra TIK filosofija, kuria gali remtis savo gyvenime, arba ne. Viskas, ką anarchija sako, tai, kad visi žmonės ir jų grupės yra lygūs, kad hierarchinė sistema yra neteisinga, lygiai taip pat, kaip ir nevienodas darbo paskirstymas arba skirtingas užmokestis už tą patį darbą. Anarchija tiesiog protestuoja prieš neteisybę ir nelygybę.
Dėl sulaukėjimo. Tuos mano procentus ir spėliojimus gal geriau palikime mano idealistinėms laisvo pasaulio svajonėms
Kiek aš kol kas suvokiu anarchizmo filosofiją, joje yra pilna nerašytų taisyklių, kurių žmonės, priklausantys šiai grupei, kolektyviai laikosi. Anarchija šiaip yra prieš kolektyvizmą, bet tik tokį, kuris kuriamas valdžios. Šis kolektyvizmas paremtas žodinio susitarimo kodeksu ir žmogiška natūralia morale, kurios esmė yra tokia, kad žmogus nenori, kad jam arba jo šeimai kas nors pakentų, taigi jis pirmas nedrįsta kenkti. Žinoma, kad yra visokių žmonių, yra psichų ir t.t., ir todėl galvoju, kad patvarus būdas apsiginti nuo tokių yra privalomas. Vėlgi, anarchija nėra valdžios rūšis ir ji nesiekia panaikinti valdžią visiškai (tik autoritetus). Idealiame pasaulyje, valdžios neturėtų būti ir šalia anarchijos turėtų egzistuoti žmogaus saugumo sistema, kuri visiškai neprieštarauja anarchistinėms idėjoms. Visgi jie kovoja už teisingą pasaulį, o ne laukinį, ir reikia suprasti šitą skirtumą.
Savanorystė, vėlgi, kylanti iš žodinio susitarimo ir žmogiškos moralės, tokia, kuri atliekama už vienokį arba kitokį atlygį. Bet kokia savanorystė suteikia žmogui naudą - iš idėjos daugiau tik moralinę, tad ir čia ta prasmė nėra kažkaip išsikreipusi. Kai žmogus mato, kad jam kažkas atlieka paslaugą, dažnai jis pats nori jam atsilyginti už tai - čia netgi įsilieja elementari psichologija. Tik ką turiu pabrėžti - savanorystė nebūna atliekama TIKINTIS kažką gauti mainais, o juolab anarchijoje. Savanorystė atliekama iš absoliutaus nuoširdaus noro ir aistros.
Ką galiu pasakyti apie dirbančius valstybinėse įstaigose anarchistus arba buvusius anarchistus, kurie pasidavė, nes nematė jokių pokyčių ar suprato, jog idealistinis pasaulis nėra galimas... Pirmiausia, jei žmogus tampa anarchistu, tikėdamasis sulaukti kardinalių visuomenės pasikeitimų savo gyvenimo laikotarpyje, tai jis yra baisiai naivus ir neprotingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tai tik paprastas judėjimas, gyvenimo filosofija, o ne revoliuciją užtikrinantis reiškinys. Dauguma anarchistų dirba tose įstaigose, bet tai nereiškia, jog jų pažiūros ar kokia nors asmeninė papildoma bei socialinė veikla turi būti nutraukta. Ne, jie ir toliau gyvena šiuo gyvenimo būdu, tik mažiau laisvi. Tie žmonės, kuriems pavyksta dorai išgyventi iš individualios veiklos yra vienetiniai. O mano požiūris yra toks, kad reikia atsižvelgti į tokius žmones ir pačiam siekti to pačio. Kuo daugiau atsiranda tokių žmonių, tuo didesnės galimybės, kad pasaulis pradės keistis. Esmė tame, kad žmogus dažnai yra per silpnas pasipriešinti ir gyventi savaip, nepriklausomai, tačiau tai nereiškia, jog toks gyvenimo būdas neįmanomas ir kad to siekti neverta. Tai tikrai yra tik žmogaus noro ir valios reikalas, ir dar teisingo, sveiko, realistinio, ne idealistinio mąstymo. O dar jei paminint faktą, jog anksčiau buvo daug mažiau galimybių kurtis savo individualios veiklos planą ir pagal jį gyvent, nei yra dabar... Pasirinkimas yra, tik imk ir daryk, o ne žiopsok
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 20:12:09
Tai kadangi yra tas valingas ir nevalingas mąstymas, savianalizė, kaip ir mąstymas apie tam tikrus dalykus dažnai susipina tarpusavyje, kai atrodo, negali valdyti jų kilimo, ir tada jau reikia įsikišti valiai, kad kai kurias mintis sustabdyti.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 20:09:20
Taip, aš šitam pritariu (o ar įmanoma nepritart faktams), kad materija su energija sąveikauja tarpusavyje, tik šio aspekto neminėjau, nes neatitiko konteksto. Čia panašiai kaip ir su dviem skirtingais žmonėmis, tarkime, tu esi materija, o aš energija - tai tarsi metafora skirta apibūdinti žmogaus prigimčiai, kad žmogus yra sutvertas nuolat sąveikauti su kitais žmonėmis, vienas pats jis tarsi praranda dalį savo egzstencinės prasmės.
Šito aš nesuprantu. Tai kas, kad signalas prabėgo? Kalba eina ne apie momentą ir ne apie laiką, o apie ilgalaikę perspektyvą. Tiesiog Alvydo pozicija buvo, kad neverta žmogui, kuris neketina moksliškai tyrinėti tų reiškinių, apie tai mąstyti.
O pagal šią naują sužinotą informaciją apie psichiatrijos mokslą, peršasi mintis, kad kai kurios ir galbūt dauguma psichinių ligų negali būti gydomos išvis, o tik nuolatos malšinami simptomai. Na, pirmiausia palaukime vaistų nuo vėžio.
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 19:59:23
"Be susisteminto valdymo žmogus sulaukėtų – taip greičiausiai nenutiktų. Jei pasitelkiant procentais, sulaukėjimo grėsmę įvertinčiau kokiais 20-30%". Good, smagu žinot, kad esam 70 proc. saugūs ir kad nesulaukėjimometrai yra ne mitas.
O savanorystė pavartota kažkokia nauja prasme ar laisva valia dirbamo neatlygintino individo darbo bendruomenei prasme? Šalia individualizmo skaitosi labai įdomiai :)
Šiaip visi anarchistai, kuriuos kada pažinojau galiausiai vienaip ar kitaip nuėjo dirbt į valstybines įstaigas. ha.
2018 m. sausio 23 d. 19:58:54
Jau senovės išminčiai sakė, kažkuris jų: cogito ergo sum. Mąstau, reiškia egzistuoju, tai čia turima omeny valingą mąstymą?
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. sausio 23 d. 19:43:52
Ir dar dėl ausies kasymosi: nederėtų refleksų maišyti su sąmoningais sprendimais. Refleksų mes nekontruoliuojam — kad ir iš kokios filosofijos mes bežiūrėtume, biologija yra aukščiau jų visų. Savianalizė jau yra visai kita mąstymo proceso forma, mes ją galim kontroliuoti. Smegenys yra komplikuotas objektas, bet nederėtų užmiršti, kad komplikuotus dalykus visada galima išskirstyti į mažesnes lentynėles, kad viskas taptų labiau organizuota — tam mes turim tokius terminus kaip valingas atsakas / nevalingas atsakas bei valingas mąstymas / nevalingas mąstymas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2018 m. sausio 23 d. 19:37:19
"Galiausiai toks lyg ir pusiau mokslinis faktas, pusiau teorija: žmogus savo esybe yra ne fizinis kūnas, o energetinis sutvėrimas, ir energija negali būti nei sukurta, nei sunaikinta, energija gali tik transformuotis į kitą energiją." — fizinis kūnas (materija) ir energija be vienas kito neegzistuoja (net pačios abstrakčiausios ir moderniausios fizikos mokslo teorijos tuo remiasi), taip kad žmogus yra ir fizinis kūnas, ir energetinis sutvėrimas. Aišku, suprantu tavo mintį, kuri visiškai neturi nieko bendro su fizika, tačiau aš esu skeptikas ir privalėjau šiuo momentu čia paminėti savo pasitikėjimą fizikos mokslu
Ezoterinės blevyzgos yra correct, bet kartais galima
Alvydo "Suvokti cheminių bei elekroimpulsų veiklą - bergždžias reikalas, nes išvados vėluos neišpasakytai." man patiko, nes perskaitęs tuos žodžius staiga grįžti prie didelės egzistavimo problemos, kad laikas yra vienakryptis yra nevaldomas. Nes kas iš to, kad tu suvoksi, kur per kokius neuronus perbėgo signalas, jei jis jau perbėgo! Aišku, aš irgi nesutinku, kad šitų dalykų nereikia tyrinėti, visgi tendencijos psichiatrijoje, kaip ir bet kuriam kitam moksle, egzistuoja, tai jei signalas vieną kartą į tą patį smegenų tašką nulėkė, tai tikėtina, kad ir kitą kartą jis ten nulėks, nes jis ten geriausiai apdorojamas, ir galų gale, grįžtant prie to, nuo ko pradėjau, t.y. fizikos, tai jonai / elektronai visada renkasi efektyviausią kelią pagal žemiausios energijos principą. O psichiatrai ir nori aptikti tuos signalų efektyviausius kelius ir juos, esant kritiniams atvejams, reguliuoti...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2018 m. sausio 23 d. 19:36:47
Na diskusijose aš išspaudžiu citriną iki galo :D
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 19:34:18
Su tavim napasiginčysi.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. sausio 23 d. 19:29:49
Tai tuomet, music.lt administravimas irgi yra toks ekstravagantiškas, nenaudingas hobis, nes nėra jokio tiesioginio intereso, turint omenyje, kad tavo veiklos progresas yra ribotas ir nuveikti daugiau neturi kompetencijos. :)
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 19:26:22
Aš nesakau, kad nereikia suprasti smegenų veiklą, sakau, kad neturint tiesiogių interesų tame, tai būtų kažkoks ekstravagantiškas hobi.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. sausio 23 d. 19:14:49
Yra aišku, kad jutimai duoda impulsus mūsų smegenims, ir jokių čia savianalizių ar mąstymų kodėl taip nutinka ir neturi būti, kadangi tai yra natūralūs fiziologiniai procesai, kurių kilmė ir taip yra aiški. O kad suvokti cheminių ir elektromagnetinių impulsų veiklos neverta - su tuo kardinaliai nesutinku. Kaip tada psichiatrijos mokslui progresuoti, ieškoti būdų perprasti ir gydyti psichines ligas?
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 19:02:12
Užsiimti savaanalize tiktų nebent psichoanalitikams, kriminalistams ar kortų šuleriams. Šiaip juk nesusimąstom kasydamiesi ausį, kaip čia nutiko ir ką čia dabar darau. Kasaisi, nes niežti. Visas smegenų veiklos procesas nulemiamas aibės faktorių. Suvokti cheminių bei elekroimpulsų veiklą - bergždžias reikalas, nes išvados vėluos neišpasakytai.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2018 m. sausio 23 d. 18:45:52
Demokratiją paėmiau tik kaip pavyzdį, nes pastarąją geriausiai suvokiu ir joje mes, kaip visuomenė gyvename. Lygiai taip pat analogiškai galima paimti ir šiuolaikinį nacionalizmą ar fašizmą, ar diktatūrą. Trumpai sakant, anarchija yra kaip vaistai (jei galima taip sakyt) nuo bet kokių individo laisvę varžančių politinių idealogijų, kovojant su valdžios instutucijomis, kurios, pasak anarchistų, yra nereikalingos ir kuriant laisvą rinką, remiantis savanoryste ir individualia žmogaus veikla.
Nutuokia tas procentas, kuris domisi šia tema ir mokslininkai, nagrinėjantys šią temą. Bet aš manau, kad pradėti gal reikėtų ne nuo to, kas jau yra sukurta, o nuo to, kas yra mūsų pačių kūnuose dar neištyrinėta. Pvz, kaip veikia smegenys ir kaip jos sąveikauja su protu, arba kaip atsiranda sąmonė?
____________________
Gaila, kad Dievas mūsų nebepageidauja čia.
2018 m. sausio 23 d. 18:23:19
Tokia gausa mentalinės- mentolinės pudros mano išdžiuvusias smegenis užklynino kaip variklį, tepalui pasibaigus. Ko gero mano gyvybės-egzistencijos linija geriausiu atveju yra elipsė. Ta tiesė užsidarė. Kas anksčiau man davėsi visai lengvai, dabar įveikiama su didžiausiomis pastangomis. Matyt griaut, kad vėl atstatyčiau man jau netaikoma - laikau įsikibės kad nenugriūtų tai, kas dar stovi.
Būvimas šalia silpno silpnina, o šalia stipraus stiprina? - čia kaip kada. Būna kad stiprus gali sutraiškyti savo autoritetu, o šalia silpno, imi ir pasijunti proto bokštu.
Anarchija kaip vaistas sustabarėjusiai demokratijai, čia tai bent receptas. Gali pasirodyti kaip strichninas nuo kosulio.
Dar vienas klausimėlis. Žmonija protingesnė, technologijos kaip iš gausybės rago, tačiau koks procentas bent minimaliai nutuokia, kaip veikia mobilusis telefonas?
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly