Kai vėl aplanko meilė..

Šis dienoraštis bus labai atviras. Nes kalbėsiu apie savo slaptus jausmus.. 

Jaučiu širdyje sumaištį.. vėl įsimylėjau. Jis būgnininkas, mano brolio kambariokas. Aš apsitojau pas brolį kuriam laikui. Manau jis taip pat man kažką jaučia tik drovisi prisipažint. Mūsų pokalbiai trunka vos porą minučių nes mano anglų kalba prastoka.. Dieve, tas vienas žvilgsnis į jį man suteikia tiek daug laimės.. Beje, jis dažnai manęs klausinėja : Are you alright? Tai jo pagrindinis klausimas man.. na bent šis tas. Kartais jis pasimeta kai mūsų žvilgsniai susitinka.. Pamenu vieną vakarą kai nuspendėm su broliu ir jo kambariokais nueiti į grupės pasirodymą. Po to koncerto truputį išsiskirstėm, likom tik aš mano brolis, ir 2 kambariokai tarp kurių buvo ir Jis. Nusprendėm prisigert. Atsisėdom parke ant žolės, mus apšvietė tik žibintų šviesos... Beto, netoli kažkoks seniokas joga ar kažkuo panašaus užsiėminėjo tai turėjom į ką paspoksot. Ir staiga pradėjo lyti... visi palindom po medžiu. Ir negalėjau patikėti bet jis priėjo prie manęs ir apsikabino per liemenį... Jausmas buvo neapsakomas, lyg mano svajonės pildytųsi, bet tai truko ne ilgai, nes nusprendėm eiti namo. Priekyje ėjo brolis ir kambariokas, o aš su Juo ėjom iš paskos... buvom kiaurai peršlapę.. visą kelią kalbėjom apie lietų ir staiga lyg pajutau kad Jis užčiuopė mano ranką, tačiau staiga paleido, kai grįžom viskas baigėsi... Dieve kaip dar norėčiau pasitusint kokiam vakarėlį su juo, nes atrodo tik tada leidžiam lietis savo jausmams.. atrodo niekad gyvenime nepamiršiu to vakaro. Atrodo mylėsiu jį amžinai.