Neklaužada mano, tik nesiliauk,
Kaip baigsi, ramybės netruksi sulaukt.
Pavargus galvele lai pasilsės
Ir nebeverki daugiau.

Virš sumaišties ir triukšmo pakilau aš kartą,
Dirstelėt anapus iliuzijos, pamaniau, verta. 
Tokiame aukšty dar neskrajojau, bet pakilau per aukštai
Nors akys matė, neregys buvau kažko tai
Nors protas veikė, vis vien likau beprotis.
Girdžiu balsus svajose nugrimzdęs, ką jie sako girdžiu:

Neklaužada mano, tik nesiliauk,
Kaip baigsi, ramybės netruksi sulaukt.
Pavargus galvele lai pasilsės
Ir nebeverki daugiau.

Apsimetinėju esąs išmintingas ponas -
Mano apgaulė, tai vinis šio sezono -
Į gudročius kad pretenduoju, tik reiškia, kad aš nežinau.
Prieštaringų jausmų audringa jūra
Blaško mane, lyg laivą be burių.
Į sėkmės vėjus gręžiojuos, bet ir vėl balsus girdžiu:


Nesiliauk, atmintis tavo beribė.
Nesiliauk, nieks neprilygsta didybei
Nuo šiol gyvenimas nebergždžias
Dangus tikrai laukia tavęs. 

Neklaužada mano, tik nesiliauk,
Kaip baigsi, ramybės netruksi sulaukt.
Pavargus galvele lai pasilsės
Ir nebeverki daugiau.