Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Juokinga, kai rašai dienoraščius kiekvieną dieną ir temų joms nors vežimu vežk. O tik pabandyk ilgesnį laiką to nedaryti ir minčių dykuma galvoje šmėžuos visu gražumu. Vis dėlto pasigirti kuo turiu. Per visą Lietuvą rieda Elektroninio Dievo traukinys, kurį vairuoja Andrius Mamontovas. Neaplenkė jis ir Alytaus. Ir taip mano kambaryje skamba naujai pamėgtos dainos. Išties keista, kaip per tiek metų jo muzika nesuprastėjo (bent jau mano akimis), kaip jis vis dar sugeba palikti klausytojus be žado ir su troškimu dar kada čia sugrįžti. Keista, kaip nuostabi muzika susilieja su be galo gražiais žodžiais, kuriuos norėtųsi ne tik klausyti, bet ir išimti iš muzikos ir deklamuoti, kaip gražiausius posmus, suvirpinančius sielą. Aš dėkinga jam už muzikos lygį, kurio dažnai Lietuvos grupei taip trūksta. O svarbiausia, kad jis yra įvertintas geriausiai, nes iš lietuvių daugiau tikėtis būtų per daug optimistiška. Vadinkit mane cinike, taip aš kartais tokia, bet mano nuomone būtent tokia ir nepajudinama. Paskutinis nešventinis savaitgalis, poilsio troškimas ir keistas, galbūt pranašiškas sapnas. Savo artimiesiems be pagrindinių dovanų paruošiau ir rankų darbo mini dėžutes su saldainiais ir jiems labiausiai tinkančiais palinkėjimais. Tačiau sapne man atrodė, kad pamiršau ketvirtąjį šeimos narį. Ne save, o dar kažką. Gal tai reiškia, kad jau visai greit turėsiu sesutę? Svajuko dramblionėms eterio laiko jau gana. Norėčiau pasakyti, kad laukiu švenčių, bet meluoti liežuvis nesivarto. Bijau, kad kaip ir pernai jos bus nuvalkiotos, atsibodusios ir nejaudinančios. Tiesiog bloga nuo tų papuošimų kiekvienoje vitrinoje, nuo reklaminių šūkių ant stotelių sienų, o aš gi net nežiūriu televizoriaus, tad kaip turėtų jaustis tie, kurie dar ten prisižiūri viso šito butaforinio šlamšto? Norėčiau gyventi tolimoje šiaurėje, vienišame kaimelyje, kuriame nėra technologijų, o vienintelė parduotuvėlė būtų papuošta tik savaitę prieš ir savaitę po Kalėdų. Gal tik ten žmonės pajustų tą tikrąją švenčių prasmę... |
2011 m. gruodžio 17 d.
|
2015 m. birželio 26 d.
2015 m. birželio 13 d.
2015 m. birželio 5 d.
|
2011 m. gruodžio 17 d. 19:09:37
Tada, kaip visada ačiū Sahja už tai, kad verčia mane raudonuoti, o štai ir nimfutė prisidėjo Kokia savaitė
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2011 m. gruodžio 17 d. 14:29:52
____________________
Aš samdau žmones, kad jie mane garbintu. True story.
2011 m. gruodžio 17 d. 14:29:48
Ji pati - originaliausia,iš gražiausių tobuliausia Tikrai,tikrai.....Argi aš neteisus
Tu teisus,tau reiketu ja realiai pazinoti,tikrai tokiu zmoniu mazuma
____________________
What you give is what you get
2011 m. gruodžio 17 d. 14:28:00
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.
2011 m. gruodžio 17 d. 14:24:06
____________________
What you give is what you get