Kur bloga liaudis eina kai ji miršta,
Ji nenori eiti į dangų, kur skraido angelai.
Eina į ugnies ežerą ir kepa,
Panašiai kaip iki liepos ketvirtos.

Aš pažinojau damą, kuri kilus iš Duluto,
Įkasta šuns su triušio dantimis,
Ji nuėjo į kapą tik truputį per greitai,
Nuskrido šalin staugiant geltonam mėnuliui.

Kur bloga liaudis eina kai ji miršta,
Ji nenori eiti į dangų, kur skraido angelai.
Eina į ugnies ežerą ir kepa,
Panašiai kaip iki liepos ketvirtos.

Žmonės verkia, žmonės dejuoja,
Ieško sausos vietos paskambint į namus,
Bando surasti kažkokią vietą palaidoti jų kaulams,
Kol angelai ir velniai
Bando juos padaryt nuosavais.
Kur bloga liaudis eina kai ji miršta,
Ji nenori eiti į dangų, kur skraido angelai.
Eina į ugnies ežerą ir kepa,
Panašiai kaip iki liepos ketvirtos.

Aš pažinojau damą, kuri kilus iš Duluto,
Įkasta šuns su triušio dantimis,
Ji nuėjo į kapą tik truputį per greitai,
Nuskrido šalin staugiant geltonam mėnuliui.

Kur bloga liaudis eina kai ji miršta,
Ji nenori eiti į dangų, kur skraido angelai.
Eina į ugnies ežerą ir kepa,
Panašiai kaip iki liepos ketvirtos.