Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Nebegaliu.Rašyti.Nemoku.Taip aš nenoriu tikėti,bet ne(be)moku.Dieve,ar aš mokėjau?Išmokei rašyti raides,žodžius,sakinius.Išmokyk užrašyti gyvenimą.Duok man tai,ką kiti vadina talentu,tą bekraštį,mažytį,dar visiškai neturintį gyvybės ženklų,duok.Davei?Gelbėk save,nes neliksi nepastebėtas mano sielą skandindamas raidėse.Vis dėlto,nedavei.O žinai,aš maniau,manau ir manysiu kol užaugsiu iki 1.80(kaip gaila tau,kad aš niekada neužaugsiu),kad rašyti tai gėrį skleisti.Ir štai tavo vaikas trokšta jį skleisti,atrodo,tau tai turėtų rūpėti.O tu nusineši mano mintis už kalnų ir saulei dovanoji,už jos naktinius pasisėdėjimus prie tavo stalo ir už šachmatų partijas.Jau pradeda gelti,kai brangiausiasis mano - lapas ( Taip,jis iš tikro labai brangus,kainuoja daugiau už mano naktinius ilgesio šuolius,ir būna atvejų kai taip reikia,o nėra.Kainuoja tiek daug centų,neturiu gi,iš kur aš.) nebegali priimti mano užmušto,merdinčio,prisikelenčio,spin dinčio tikėjimo,mano naktinių šnabždesių,kuriuos skiriu tik jam.Ei tu,Dievuli mano,kaip Putinas pasakytų,jei tau negaila manęs tai maloniai prašome pasigailėti mano išganytojų.Daryk ką nori,kelk jų kainas,atimk iš manęs,sudegink mane ir pelenais rašyk.Bet neleisk jiem vegetuoti manyje.Jie visur.Lapai visur ir viskas visur,tik visur,bet ne manyje,visur.O žinai aš tau dar galiu papriekaištauti,kad nedavei man loginio mąstymo,kad nedavei ilgų pirštų ir kojų,kad nedavei naktimis ilgesio atmušamųjų ir dienomis užsimirštamųjų.Kiek daug nedavei ir kiek daug man nereikia.Tereikia man rašyti,bet ir to neleidi.Kažkaip viskas pas mane sutarkuota,sumalta,subanalinta.Ta atmosfera,banalumu apsivadinusi,abejingumais čiaudanti.Ir gyventi baisu,kad neapkrėstų dar kokia neapykanta,tai ir sėdžiu tarp lapų beraštė.Ir šlykštu pažiūrėjus,kaip aš išniekinu tokį magišką grožį,raides,žodžius,sakinius.Verči au išnaudodama suteiksiu ir malonumą.Padeklamuosiu tau,tik tau,kaip Martinaitis ar Marcinkevičius rašė ir galėsi gniaužti pavydą delnuos,kokie tavo broliai laimingi ir prasmingi.Juk žinai,kaip Marcinkevičius rašė: "Silpnieji privalo laikyti ir gint šį pasaulį,nes niekam daugiau jis nerūpi."Taigi,silpnieji.Kovot!O aš žiūrėsiu,kad Lietuvos neparduotumėt už kokį pasaulio susivienijimą.Ech..ir patriotizmu springsčiot pradedu.Nieko.Myliu Lietuvą,ne tikriausiai ne ją,o jos žmones.Kad ir visur tokių yra,bet lietuviškas popierius prasmingai buvo išnaudotas.Ir nieko nieko skausmingo,tik tabaluojuosi drumzliname gyvenime kartodama:"Būna tokių tamsių dienų,kai neįmanoma rašyti".Tuo gyvendama.
|
2005 m. birželio 20 d.
|
2005 m. rugpjūčio 15 d.
2005 m. liepos 1 d.
2005 m. birželio 14 d.
|
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
malia | Vertigo U2 |
||||
Kogqr | 21st Century Schizoid Man King Crimson |
||||
DjVaids | So Excited (su Khia) Janet Jackson |
||||
Sahja | Gera daina Asta Pilypaitė |
2005 m. birželio 20 d. 20:19:05
šiaip, manau, nelabai tepaminėjai, kas tau duota. visko tik prašei ir prašei. bet visgi - parašei visai gražiai. ypač gražūs man pasirodė sakiniai:
"O tu nusineši mano mintis už kalnų ir saulei dovanoji,už jos naktinius pasisėdėjimus prie tavo stalo ir už šachmatų partijas."
ir "Ta atmosfera,banalumu apsivadinusi,abejingumais čiaudanti."
tiesa, truputį banalookas rašinys. bet užtat nesunkiai suprantamas..;]
____________________
= nemiegu.